Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


4. Sielos amžiai

   Jei apie persikūnijimų teoriją mes turėjome kažkokią išankstinę informaciją, tai supratimas apie sielos amžių pradėjo mums aiškėti tik iš asmeninės praktikos, ir tik po to panašias analogijas radome kituose šaltiniuose.
   Tai buvo Chalimos darbo mūsų mokykloje pradžioje…
   Tuo metu aš dar nelabai tikėjau į subtilaus plano reiškinius. Mačiau įvairius vaizdus ir pati labai stebėjausi, kada kolegos juose rasdavo kokią tai prasmę.
   Kartą prie manęs priėjo vienas iš klausytojų ir paprašė surasti jo dingusį brolį. Tada turėjau dar labai mažai patirties, neturėjau supratimo apie įvairius aiškiaregystės lygius – nežinojau, kad tai ne mano klausimas, ir apie pavojų, kuris slypi už tokių panašių dingimų. Žmogus su dideliu skausmu prašė pagalbos, ir nemačiau priežasties jam atsakyti. Viskas vyko vakare po užsiėmimų, pradėjau gilintis į šį paveikslą jau pakely, o kada grįžau į namus, neatsijungiau, nors buvo jau naktis. Tai buvo dar viena klaida, susijusi su nežinojimu, – tokiais dalykais galima užsiiminėti tik dienos viduryje. Bendrai, kada viską ką galėjau peržiūrėjau, ir nutariau pailsėti, buvo jau po vidurnakčio. Staiga pasijutau taip blogai, kaip niekada gyvenime – išgelbėk ir pasigailėk mus, Viešpatie! Buvo pojūtis, lyg mane įjungė į aukštos įtampos elektros tinklą, krėtė didelis drebulys, atsirasdavo tai karščiavimas, tai šaltis. Kviesti greitąją buvo beprasmiška – aš jau supratau, kad tai kitos rūšies reiškinys, nei prieinama medicinai. Skambinti kolegoms jau vėlu. Tada nemokėjau netgi melstis, tai net neatėjo man į galvą – mano ateizmas dar buvo nepajudinamas. Tačiau baimės tokioje sunkioje būklėje aš nejaučiau. Kažkur gilumoje visada manyje buvo nuojauta, kad mirti ne taip jau baisu – nelabai gerame pasaulyje mes gyvename, bet jei mirties valanda dar neatėjo, vis vien ateis pagalba. Iki ryto pamaniau kaip nors išgyvensiu. Sėdėti neturėjau jėgų, priguliau, nors apie miegą šioje būsenoje negalėjo būti ir kalbos.
   Ir staiga mano sąmonė tarytum savaime pasinėrė į nuostabų vaizdą. Matau nepaprasto grožio didelę ranką. Ji ištraukinėja iš manęs storus pilkus laidus. Ir prieš save matau aukštą tobulą figūrą sidabriniu apdaru veidu, primenančiu Jėzaus Kristaus veidą ikonose. Gimusi islame aš apie tai niekada negalėjau ir pagalvoti. Žinoma, visada mylėjau Rusiją, įsimylėjusi nuoširdžia lyriška meile jos kultūrą ir istoriją, ir Rusijos simboliu netgi gilaus ateizmo metais man buvo jos cerkvių kupolai, o Kristaus paveikslas man buvo mylimiausias paveikslas žmonijos istorijoje. Pagarbiai žiūrėjau į krikščionybę, bet kad nors ir sapne prisiliesiu prie jos šventybės, – nelaikiau įmanomu. Todėl pasirodęs man vaizdas negalėjo būti iššauktas mano pačios vaizduotės ar sąmoningu jo siekimu.
   Stoviu prie jo kojų, bet ne kaip suaugusi, o kaip 2 metų amžiaus basakojė mergaitė, vaikišku apdaru ir tiesiu į Jį rankas pilnai įsitikinusi, kad tam turiu teisę ir kad Jis būtinai mane paims. Tik tuo momentu pirmą kartą pajutau patikimo tėviško sparno pojūtį, absoliučią apsaugą nuo bet kokios nelaimės. (Šitas jausmas man nebuvo pažįstamas nuo vaikystės, kadangi karmiškai aš vyresnė nei mano tėvai ir artimieji). Tik prieš šį tobulą veidą šis jausmas mane pervėrė iki sielos gilumos, pripildė visą mano būtybę. Net pamenu savo vaikiško kūnelio minkštumą ir švarą – ir šiame pojūtyje taip pat buvo kažkoks ypatingas įtikinimas.
   Jis paėmė mane, pasisodino ant aukšto suolelio ir atsisėdo greta. Sėdėjau vaikiškai sudėjusi ant pilvelio rankas, ir iš karto pagalvojau: "O ar greitai Tu pas mus ateisi?" Jis su švelnia šypsena pasuko į mane galvą ir pasakė: "O aš jau atėjau, tik mažai kas apie tai žino". Ir dar aš paklausiau: "O kaip Tu gyvenai visą šį laiką? Juk Tave degino, stengėsi užmušti?" Aš ir pati nežinau, kodėl taip paklausiau. Jis atsakė: "Taip, kelias buvo nelengvas, tačiau su Manimi ėjo Mano tauta. Mane mėgino sudeginti tris kartus, bet ugnis – tai aukščiausias išsivalymas. Baisiausia, kada smaugia". Mes nutilome, aš pamaniau, kad Jis tikriausiai turi omeny ateizmo metus. Po to mes pakilome ir nuėjome per gražią ramunių pievą, ir paveikslas dingo savaime, kaip ir atsirado.
   Visa tai truko dešimt-dvylika minučių. Liguista būsena visiškai dingo ir daugiau negrįžo. Aš ramiai užmigau iki ryto.
   Susitikusi po to su kolegomis mokykloje pasakiau: "Turbūt aš priversta pripažinti šio pasaulio, apie kurį jūs pasakojote, realybę". Papasakojusi šią istoriją, paklausiau Aleksandro Zinovjevičiaus, kodėl šalia Jėzaus Kristaus matau save tokią mažą, o ne savo įprastame amžiuje? Jis anksčiau su panašiais reiškiniais nesusidurdavo, todėl iš karto nežinojo atsakymo. Po gilios pauzės jis lyg ne nuo savęs pasakė: "Tai tu tokia ir esi šalia Jo. Tu matai savo dvasinį amžių pagal Jėzų Kristų". Ir tuoj pat pridūrė: "O pabandyk dabar mane pastatyti šalia Jo". Aš mintyse susikaupiau į šį paveikslą. Žiūriu – jis virsta 5 metų berniuku.
   Po to pradėjome žiūrėti kitus žmones, – mokėjimą nustatyti sielos amžių įsisavino ir kiti matantieji, – ir dabar statistikos pagrindu galime pasakyti, kad daugelio žmonių mūsų vietovėse, Rusijos šiaurės vakaruose ir Pabaltijyje, sielos amžius nuo 8-9 mėnesių iki 3-4 metų (3 pav.).

image

Ir mažesnis, ir didesnis sutinkamas labai retai. Taip mes atradome pirmą sielos amžiaus nustatymo parametrą. Greitai mums atnešė D. Andrejevo knygą "Pasaulio Rožė", kur jis kalbėjo apie tai, kad prisimena save tarp įsikūnijimų 2,5 metų amžiaus vaiku. Po to radome patvirtinimą ir Biblijoje, kur apaštalas Paulius kalba apie būtinumą augti tikėjime ir tarnavime Viešpačiui: "Kol mes visi... tapsime tobulai suaugę, pagal Kristaus pilnatvės amžių. Kad nebūtume, kaip kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami menkiausio vėjelio" (Ef. 4, 13-14).
   Kada po to pradėjome tyrinėti islamo pasaulį, tai ėmėme analogišku būdu žiūrėti žmones šalia pranašo Muchammado (telaimina jį Allachas ir tesiunčia jam taiką). Žinoma pažiūrėjome ir save. Pasirodė, kad mes taip pat turime amžių jo fone, tarp kitko, kitą, nei šalia Jėzaus Kristaus: kieno didesnis, kieno mažesnis. Ir tai priklauso ne nuo pranašo, o nuo sielos buvimo šiame religiniame sraute, nuo jame įgytos patirties. Tai nebūtinai turi būti tiesioginis religinis tarnavimas. Kiekvienas pranašas atsako už tam tikrą veiklos sferą. Pavyzdžiui, Buda – žydro pasaulio sandaros sluoksnio vadovas – muzikos, dailės, teatro ir poezijos – dailiųjų menų, kaip juos vadina, globėjas (ir čia žemėje kokioje religijoje siela nebūtų įsikūnijusi, ir visoje pasaulio sandaroje). Todėl, užsiiminėjantieji menu surenka amžių pagal Budą nepriklausomai ar jie turėjo tiesioginių įsikūnijimų į jo religinį srautą. Pavyzdžiui, Šaliapino amžius pagal Kristų – 3,2 metai, o pagal Budą – 7 metai; Leonardo da Vinči – pagal Kristų – 7, islame – 12, o pagal Budą – 16 metų (tai visi labai aukšti rodikliai, toks derinys sutinkamas ypač retai); Levitano – pagal Kristų – 4,2, islame – 5, pagal Budą – 8 metai. Tačiau principe visos teigiamos sielos turi amžių pagal visus pranašus.
   Sielos amžius pagal pranašus žemiškam gyvenimui yra svarbiausias. Jie ateidavo į žemę su valomąja misija, su dorovinės švaros ir meilės Dievui pamokslavimais. Amžius pagal pranašus ir charakterizuoja sielos sugebėjimą teisingam doroviniam pasirinkimui – svarbiausią sugebėjimą, kurį reikia išvystyti mūsų sumaišyto, nugramzdinto į blogį pasaulio sąlygomis. Tai mūsų Aukščiausiojo, šviesos, gėrio siekimo amžius. Tačiau būtent – siekimas. Sugebėjimas realizuoti savo dorovinį pasirinkimą realiu gyvenimišku elgesiu apsprendžiamas kitu parametru.
   Mes atkreipėme dėmesį, kad kartais žmonės su dideliu amžiumi pagal pranašus, būna nerealizavę savęs gyvenime, neranda savo siekių realizacijos. Taip atsirado būtinybė ieškoti, kas apsprendžia sugebėjimą sumanymų įvykdymui. Pranašai užsiima pasaulio valymu, kūrimu – pats Dievas-Tėvas. Mes žinojome, kad Jis didžiausias pasaulyje, buvo net baugu statyti save šalia Jo. Tačiau mūsų nuostabai pasirodė, kad pas žmones sielos amžius pagal Dievą-Tėvą ne toks jau ir mažas, kartais net didesnis negu pagal pranašus. Žymūs vadovai, mokslo, kultūros ir meno veikėjai jį turi iki 7-10 metų, tuo tarpu kaip pagal pranašus jis gali būti 2-3 metai. Žemiškame gyvenime lemiamu vis tik yra amžius pagal pranašus – nuo jo priklauso perėjimas į kitus pasaulius. Amžius pagal Dievą-Tėvą čia nėra svarbiausias. Tačiau žmonės, sugebėję realizuoti savo talentą sunkiausiose sąlygose, išvysto aukštą kūrybinį sugebėjimą. Be to, pagal šį parametrą eina sugebėjimas vadovauti pavestai veiklos sferai. Viešpats yra ne tik Kūrėjas, bet ir Valdovas – viso pasaulio sandaros gyvenimo organizatorius ir vadovas, jo rūpestingas šeimininkas. Šių sugebėjimų išvystymas taip pat didina amžių pagal Jį, kurį pagal jo daugiaplaniškumą galima pavadinti išminties amžiumi. Vidutinis žemės gyventojas jo turi apie 2 metus. Didelis jis pas žmones, sugebėjusius rasti plataus masto teigiamą realizaciją. Pavyzdžiui, E. Mravinskio jis – 6 metai, I. Levitano – 7 metai, maršalo G. Žukovo – 12 metų. (Tarp kitko, maršalas Žukovas ir dabar stovi subtiliame plane kaip sidabrinis skydas Rusijos pasienyje). Jekaterinos II – 9 metai. Ji taip pat viena iš nedaugelio stambių politinių veikėjų, kurios siela ir šiandien vykdo didelį teigiamą darbą subtiliame plane.
   Žmonės turi ir amžius priešingus šiems, charakterizuojančius jų tarnavimą neigiamoms jėgoms. Aptikome tai, galima pasakyti, atsitiktinai. Į mūsų mokyklą norėjo pakliūti burtininkė. Kada jos atsisakėme, prasidėjo didžiulė ataka iš jos pusės. Šimtai juodosios magijos struktūrų kiekvieną dieną krito ant mūsų ištisą mėnesį. Mes kantriai jas nuiminėjome, jokios žalos ji mums padaryti negalėjo, bet šis pastovus spaudimas nusibosdavo, kaip įkyri musė. Mes tuo metu labai uoliai tyrinėjome sielos amžiaus klausimą, ir aš pasiūliau pažiūrėti, kas pas ją pagal pranašus – kodėl ji taip beprasmiškai stengiasi padaryti žalą. Chalima, kaip įprasta, pradėjo žiūrėti, ir staiga su didele nuostaba ir net sutrikusi pasakė: "Oi, ką daryti? Jos nėra… Ji ištirpo…" "Kaip ištirpo?" "Aš ją kaip įprasta pastačiau šalia Jėzaus Kristaus, ji pradžioje sumažėjo, kaip visi, o po to visiškai išnyko. Kaip tai gali būti?" Sprendimas atėjo akimirksniu: "Pažiūrėkime į ją iš kitos pusės". "Kaip iš kitos pusės?" "Mes žiūrėjome į ją šalia Dievo, jei jos ten nėra, reiškia ji tarnauja ne Jam, o šėtonui. Ir jei pagal Dievą žmonės auga į viršų, tai pagal šėtoną – žemyn, pažiūrėk į ją ten". "Taip, ten ji matoma kaip 7 metų mergaitė". "Ką gi, nemažai". Jos elgesys tapo mums suprantamas.
   Iš karto kilo klausimas – o kaip pas eilinius žmones? Vėl išbandytu keliu priėjome prie išvados, kad vidutinė norma – 2-3 neigiamo amžiaus mėnesiai. Iki pusmečio laikoma leistinu. Visiškai švarių žmonių pagal šį rodiklį nėra, žinoma, išskyrus Jėzų Kristų, ir negali būti. Netgi patys žymiausi šventieji gyvenimo pabaigoje turėdavo neigiamą amžių, nors ir nedidelį. Mažiausias iš mums žinomų buvo pas garbųjį Serafimą Sarovskį – 11 valandų.
   Šis amžius, žinoma, gyvenimo bėgyje taip pat kinta, skirtingai nuo amžiaus pagal pranašus ir Tėvą – kaip į vieną, taip ir į kitą pusę. Jei siela turi nors kokį teigiamą amžių, jis nemažėja, nepriklausomai nuo to, ką žmogus blogo bedarytų. Šioje sieloje augs nuodėmių amžius, amžius nuopelnų demoniškam pasauliui, bet tai, kas padaryta Dievui, nebus pamiršta. Kas benutiktų likusiai sielos daliai, ši šviesi dalelė niekada neišnyks tamsoje. Dabar prasidėjo grandiozinis žemės, tame tarpe ir jos sielos valymas. Kada Jėzus Kristus paėmė šį nešvarų gumulėlį, suluošintą per tūkstantmetinį šėtonišką valdymą, net nesitikėta, kad ten dar liko kažkas gyvo. Tačiau silpnas balselis iš tamsos gelmių vis kartojo: "Aš noriu gyventi, noriu matyti šviesą!" Šis nešvarus gumulėlis ilgai tirpo Išgelbėtojo delnuose, kol liko maža žydra dalelė. Ji net netikėjo savo išgelbėjimu ir po senovei vis klausiamai kartojo: "Reiškia aš gyvensiu?! Reiškia aš matysiu?!" Žinoma būti planetos siela ji jau negalėjo, bet ją nusiuntė kaip angelėlį pas Dievo Motiną – ji vis tik gyvens! O į žemę atsiuntė naują stiprią ir švarią žydrai-sidabrinę sielą, nuo kurios galingos valomosios ugnies ėmė išbėgioti po tamsius kampus visa nešvarybė, spaudusi ir gesinusi gyvą šviesą žemėje.
   Neigiami, kaip ir teigiami, amžiai taip pat turi du matus: vienas pagal darbus, pagal blogio įvykdymą, kitas – pagal užmojus, pagal klaidingą dvasinę orientaciją, pagal iškraipytą supratimą apie gėrį ir blogį. Šėtoniškos sistemos ideologas yra velnias, vadovas – šėtonas. Taigi amžius pagal šėtoną – tai priešingas amžiui pagal Dievą-Tėvą, amžius pagal velnią – priešingas amžiui pagal pranašus. Islame didelis dėmesys skiriamas gerų ir blogų žmonių darbų skaičiavimui. Viename iš eilėraščių (Pranašo Muchammado – telaimina Jį Allachas ir tesiunčia jam taiką, pasisakymų, – užrašytų ne Korane, o iš bendravusių su pranašu žodžių) nurodoma, kaip Allachas – Aukščiausias – veda šią apskaitą: jei kas nors ketina padaryti gerą darbą, bet jo nepadaro, užrašomas kaip vienas geras darbas, o jei įvykdoma kas sumanyta – kaip dešimt gerų darbų! Jei sugalvojamas blogis, bet neįvykdomas, užsiskaito, kaip geras darbas! Ir tik jei sumano ir įvykdo – kaip vienas blogas darbas. (40 An-Naavio eilėraščių, 37 eilėraštis). Čia tiesioginė nuoroda į tai, kaip sumažinti neigiamus nuopelnus ir koks iš šių amžių svarbiausias. Iš tikro, mūsų nuodėmingoje žemėje suklysti praktiškai neįmanoma, bet svarbu mokėti sulaikyti save nuo blogio įvykdymo. Jei amžius pagal šėtoną didesnis nei pusė metų – čia jau rimtas nuodėmingumas, pagal velnią ši riba – 9 mėnesiai.
   Žmogaus nuodėmingumas – delikati tema, todėl čia geriau kalbėti apie save. Aš gimiau turėdamas 2 mėnesius amžiaus pagal šėtoną ir 3 pagal velnią. Karingu ateistu nekada nebuvau, bet dėl buvimo materialistinėje ideologijoje eidamas 33 metus (sąmoningo kreipimosi į Dievą pradžios laikas) surinkau dar vieną mėnesį pagal velnią. Dabar per 4 aktyvaus dalyvavimo religiniame gyvenime ir švietėjiškoje veikloje metus šis amžius sumažėjo iki 22 dienų, ir, tikėsimės, aš dar sugebėsiu jį sumažinti. Analogiška dinamika pagal šėtoną: 23-24 metams aš surinkau 4 mėnesius – tai iš tiesų buvo rimtų klaidų metai, tačiau prasidėjo sąmoningas darbas su savimi sulaikant pyktį susierzinimą, įveikiant emocinius protrūkius. Ir dabar šis amžius – 27 dienos.
   Jei amžius pagal velnią trumpėja, kreipiantis į tikrąsias būties vertybes, nuo savo ryšio su Dievu ir būtinumo Jam tarnauti suvokimo, tai su nuodėmingu elgesiu sudėtingiau. Nuodėmė laikoma įveikta tik tokiu atveju, jei žmogus ją ne tik suvokė, bet ir moka susilaikyti nuo jos, nežiūrint į jokias pagundas. Pavyzdžiui, jei kas vogdavo, tai nuodėmės įveikimas bus ne suvokimas, kad tai blogai, ir net ne mokėjimas susilaikyti ir neimti svetimo atsiradus pagundai, o pilnas net minties nebuvimas, kad tai įmanoma. Tik tokiu atveju gali trumpėti amžius pagal šėtoną. O pagal velnią galima ir pilna švara – kaip pavyzdžiui, pas aktorių ir dainininką N. Džigurdą. Velnias labai norėtų jį sutriuškinti, bet neturi už ko užsikabinti, jis išslysta iš jo letenų savo idėjinės švaros dėka.
   Tarp kitko, nuodėmės būna labai įvairios. Vienas talentingas doras muzikantas pagal šėtoną turėjo amžių didesnį nei 6 mėnesiai. Ėmėme aiškintis: pagrindinė nuodėmė pasirodo buvo tame, kad jis leido trypti save ir savo sugebėjimus. Vaizdas buvo toks: tiesiasi kaip kilimas priešais kitus, ir per jį vaikšto ir valo kojas. Mums dar daug ką reikia keisti savo ideologinėse nuostatose, kad suprasti, jog pagrindinė sielos atsakomybė – ne už artimus, ne už darbą, o už save patį prieš Dievą, už tai, kaip pasielgei su talentais, kuriuos davė mums Kūrėjas: padauginai ar užkasei į žemę, kaip pasakojama Jėzaus Kristaus pamokyme (Mt. 25, 14-30).
   Apie žmones dar kalbėsime šios dalies pabaigoje, o kol kas pateiksime palyginimui šventųjų sielų ir neigiamų dvasių duomenis.

.........................................Amžius pagal Jėzų Kristų.......Amžius pagal Dievą-Tėvą
Mikalojus Stebukladarys.............29............................................42
Aleksandras Nevskis...................28............................................36
(gyvenime)..............................(10).........................................(13)
Serafimas Sarovskis....................56............................................32
(gyvenime)..............................(11)..........................................(8)

....................................... Amžius pagal šėtoną...............Amžius pagal velnią
Stalinas.......................................54............................................52
Hitleris........................................74............................................36
(gimė 34, tik už konclagerius užsidirbo 20 metų)
Berija..........................................72.............................................74
Mao............................................38.............................................82
(vienas iš artimiausių velnio padėjėjų)
Brežnevas....................................8..............................................34

   Atleisk, Viešpatie, už šių vardų paminėjimą, bet žmonės turi žinoti tiesą apie savo kankintojus!


Toliau – 5. Judėjimas per gyvenimus. Veiklos vaizdų įvaldymas.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org