Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 



III dalis. SIELOS SANDARA

1. Bendra sielos struktūra

   Pagrindiniai ir lemiantieji yra aukštesnieji subtilesni ir globališkesni sielos planai, todėl mes pradedame aprašymą nuo aukšto dažnio lygių ir po to eisime žemyn prie grubesnių ir tankesnių fizinio kūno sluoksnių. Kadangi visa tai yra siela, todėl naudoti tradicinę terminologiją "kūnas-siela-dvasia" yra šiek tiek sudėtinga: tenka pastoviai tikslinti platesne ar siauresne prasme vartojamas žodis "siela". Jeigu supratimą "siela" priskirti tik vidutiniam lygiui, tai gali susidaryti įspūdis, kad dvasinė sfera ir kūnas yra kažkokios papildomos, atskiros nuo sielos pusės, tuo tarpu tai yra vienos vieningos visumos dalys.
   Todėl mes kalbėsime apie tris pagrindinius sielos sandaros lygius žemutinį, vidurinį ir aukščiausią, atitinkamai išsidėsčiusius dažniuose: iki 50 tūkst., nuo 60 tūkst. iki 150 tūkst. ir virš 150 tūkst. Tačiau šis padalinimas taip pat yra pakankamai sąlyginis.
   Teisingesne galima laikyti tradiciją, priskiriančią sielą moteriškai, o dvasią ir kūną vyriškai visumos pusėms. Tačiau vėl iškyla klausimas: kaip šiuo atveju įvardinti visumą? Į tokius griežtus rėmus visas sielos organizacijos sudėtingumas nesutelpa. Iš tradicinių triadų didesnę prasmę turi padalijimas "jausmai-protas-valia". Jei jausmus suprasti kaip pojūčio sugebėjimą, protą sprendimų apmąstymo ir priėmimo sugebėjimą, o valią sugebėjimą įvykdyti sumanytą, ir vis gi struktūriniai sielos elementai sunkiai sutelpa į tokį padalinimą. Tai trys būtinos veiklos, bet ne sielos sandaros pusės. Sąmonė, emocinė-jausmų sfera, valios centras santykinai savarankiškos sielos pusės. Išskyrus jas ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka vidinių organų šeimininkai, paukščiai, nešantieji aukščiausios sąmonės šviesą sielai, didelį reikšmę turi gyvybės aprūpinimo sistema. Pagaliau, žemutiniuose planuose kūno šeimininkė yra gyvačiukė, apie kurią reikia pakalbėti atskirai. Rytose ją vadina kundalini, krikščioniškoje tradicijoje "strėnų gyvatėle" ir apibudina itin neigiamai, kas yra ne visai teisinga. Nors šią būtybę mes gavome po nuodėmės-nuopuolio, nereikia painioti šios švarios būtybės su ta gyvate-gundytoja, kuri gundė Ievą. Apskritai, gyvatės arba slibino vaizdas kultūroje yra labai nevienareikšmis: jį tai garbina kaip išminties simbolį, tai kaltina kaip gyvatę piktadarę. O esmė tame, kad gyvatė yra vienas iš tų Viešpaties tvarinių, kurių prigimtį šėtonui pavyko stipriai iškraipyti. Švariuose pasauliuose taip pat yra gyvatės, bet ne grobuoniškos ir ne nuodingos. Nuo Dievo gyvatė buvo kukliu padaru, tokiu pat nekaltu, kaip sliekas, bet ištvermingesniu ir stipresniu. Ji sugeba gyventi sunkiose sąlygose, ir svarbiausia šio vaizdo prasmė neįnoringumo, ištvermės ir kantrumo įdirbis. Ir dar, tai labai atsargi būtybė gyvatės turi padidintą jautrumą pavojams. Jos gyvena pasaulio sandaros pasienio ruože uolose, tarp akmenų ir stipriai jaučia apsaugos susilpnėjimą ir galimą prasiveržimą iš tamsos karalystės. Būtent todėl Jėzus Kristus ragindavo mus būti išmintingais, kaip gyvatės (Mt. 10, 16). Jeigu šis vaizdas būtų itin neigiamas, kažin ar Jis tai darytų. Ir būtent dėl šių savo bruožų gyvatėlė buvo paskirta būti fizinio kūno šeimininke. Ji mums užtikrina viso organizmo ir ne tik fizinio kūno ištvermingumą ir darbštumą, ir ta prasme ji yra ne mažiau svarbi sielos sandaros dalis, nei širdis arba sąmonė. Kitas reikalas, kad per gyvatėlę ateina materialinės pagundos persivalgymas ir rajumas, prisirišimas prie materialinio gerbūvio ir pan.
   Tačiau širdis ir sąmonė ne mažiau linkusios į savo pagundas aistras ir išdidumą, lankstymąsi stabams ir klaidingiems idealams, todėl laikyti gyvatėlę visų mūsų vargų kaltininke reiškia, krauti kaltę nuo nesveikos galvos ant sveikos: "mūsų kova ne prieš kraują ir kūną, bet.. prieš padangių blogio dvasias", į tai aiškiai nurodo apaštalas Povilas (Ef. 6, 12). Ši gyvatėlė yra rūpestinga fizinio kūno ir žemutinių psichikos planų šeimininkė.
   Aukščiausias sielos planas sidabrinė žvaigždelė, esanti pačiose pasaulio sandaros gelmėse sidabriniame sluoksnyje, kuriam vadovauja Jėzus Kristus. Šį sielos planą mes pateikiame tik dėl vaizdo pilnatvės, dvasiniame gydyme mes juo nesinaudojame, kadangi jis randasi ypač apsaugotame ir šėtoniškoms jėgoms nepasiekiamame sluoksnyje ir jomis yra nepažeidžiamas. Žemutinis jo pasireiškimo į sukurtą pasaulį planas yra subtilus kūnas švytintis rutulys, mirties metu paliekantis fizinį kūną.
   Visus organizacijos lygius praskrodžia sielos gyvybės aprūpinimo sistema, per kurią mes gauname gyvybinių jėgų srautus iš švarių pasaulių. Kita svarbi eilė įvairių sugebėjimų: arklio, danieliaus, žiedo ir kitų vaizdų įvaldymas. Tačiau kadangi jie neduodami iš anksto, o yra įgyjami, užsidirbami sielos veiklos proceso metu, tai apie juos buvo kalbama dalyje apie sielos vystymąsi.
   Ir dar pažymėsime, kad mes kol kas neturime tikslo duoti detalų ir išsamų sielos aprašymą su visomis galimomis detalėmis. Tai darbas, vertas atskiro leidinio specialistams tarytum "Sielos nematomame plane atlasas", ir, reikia manyti, jis pareikalaus, gal būt, ir didesnės apimties, nei fizinio kūno anatomijos atlasas.
   Gyvybės aprūpinimo sistema turi 25 pagrindinius planus ir virš 200 papildomų, sąmonė 17 planų, emocinė-jausmų sfera 12, atmintis 9, širdis 13, net atskiri kūno organai turi nuo 6-7 (klausa ir uoslė) iki 23 (plaučiai) vaizdų, inkstai 17, kepenys 16, skrandžio virškinamasis traktas 18 ir t. t., ir pan. Čia mes pateikiame ryškesnius ir praktiškai būtinus vaizdus, ne kartą patikrintus darbe. Tuos vaizdus, kurie dar nepraėjo rimto gydymo praktikos patikrinimo, manome, kol kas duoti per anksti, vis dėlto pagrindinis mūsų informacijos tikrumo kriterijus šių vaizdų įtaka mūsų įprastam gyvenimui: "kiekvienas medis pagal savo vaisius". Tačiau visumoje aprašomi vaizdai leidžia sudaryti, nors ir ne iki smulkiausių detalių, tačiau vientisą, o, svarbiausia, praktiškai naudingą, veikiantį sielos sandaros paveikslą.


Toliau 2. Bendravimo su nematomu pasauliu organai ir sugebėjimai.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org