Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


4. Astraliniai sielos vaizdai

   Turime iš karto pasakyti, kad atradome šias pagrindines veikiančias mūsų sielos daleles ne patys, jas pirmą kartą mums nurodė užsiėmimuose Maskvoje vienas iš mūsų klausytojų, kuriam pradėjo atsiverti labai įdomi aiškiaregystė, ir jis su nuostaba aptikdavo, kad mato ne tik tai, apie ką mes kalbame paskaitose, bet kažką ir daugiau. Jis, tarp kitko, atkreipė mūsų dėmesį į drambliuką širdyje, po to jis paklausė: "Ką aš matau? Kodėl čia visas mano vaizdų, tik mažesnių, būrys?" Čia, kaip jau kalbėjome, esminis aiškiaregystės ypatumas: kiekvienas gerai mato tai, kas jam artimiau. Tačiau, kada vaizdas rastas, tai prisijungti prie jo lengva. Reikia pridurti, kad tik pamatyti vaizdą nepakanka, reikia jį ištirti, rasti jam vietą bendroje sielos sandaros sistemoje. O tai reikalauja nemažai laiko ir darbo.
   Astraliniai kūnai, arba trumpai astralai, tai mūsų auros sudėtinės dalys, subtilaus plano dalelės, pilnai atkartojančios mūsų fizinį pavidalą, bet išsidėsčiusios visuose kituose dažniuose, su kuriais susijusi siela. Psichologiniame plane jie atspindi atskiras charakterio puses, atskirus žmogui būdingus bruožus. Pavyzdžiui, yra tik geri ir meilūs astralai, jie daugiau nieko nemoka ir pasireiškia tik tada, kai gyvenime parodome šiuos bruožus. Yra gudrūs, nepatiklūs, yra rūpestingi ir t. t. Ir yra labai kenksmingi, juodai magiški astralai, kurie moka tik apteplioti kitą žmogų gipsu ar aplieti smala. Visos sielai būdingos savybės atsispindi astraluose. Jų skaičius rodo tam tikros charakterio savybės jėgą ir patvarumą, jos reikšmingumo laipsnį žmoguje. Visumoje astralai išreiškia sielos daugiaplaniškumą, ir priklausomai nuo aplinkybių ir mūsų ketinimų pradeda veikti ne visi, o kažkokia jų dalis.
   Astralų pasiskirstymu pagal dažnius ir sluoksnius apsprendžiama kiekvienos sielos "verpsto" konfigūracija (1 pav.).

image

Sustorėjimo vietoje būna iki pusės nuo 100 iki 200 visų veikiančių astralų. Bulato Okudžavos, pavyzdžiui, kurio "verpstas" beveik be sustorėjimų, kiekviename sluoksnyje nuo 23 iki 25 astralų nepastebimas svyravimas.
   Kiekvienas astralas apjungia penkis gyvybės aprūpinimo sistemos elementus, todėl jie taip pat tarpusavy skiriasi. Struktūrine prasme tai elementarios, daugiau nedalomos dalelės. Naudojant fizikinę sąvoką, galima sakyti sielos kvantai. Todėl jie yra ir kaip jos galingumo elementarūs vienetai. Skirtingose mokyklose, kaip žinia, sielos galingumą nustato įvairiai: pagal auros sluoksnių dydžius, srautų galingumą ir pan. Mes manome, kad visa tai bendro astralų skaičiaus ir jų išsidėstymo pagal dažnius išvestiniai dalmenys. Vidutinis jų skaičius pas dabar gyvenančius žmones svyruoja nuo kelių dešimčių iki 1,5-2 tūkst. Tačiau tai universalus vienetas, būdingas ne tik žmonėms, jis praskrodžia visą pasaulio sandarą nuo gyvūnų iki šventųjų ir pranašų ir paties Dievo-Tėvo. Globališkesnės būtybės, nei mes, tokių vaizdų turi milijonus ir milijardus. Todėl ir galimas jų visur buvimas. Kol šių dalelių neatradome savyje, buvo nelabai suprantama, kaip gali matyti Dievo Motiną ar Jėzų Kristų vienu metu įvairiose bažnyčiose, įvairiose planetos vietose. Dabar tai suprantame: į kiekvieną bažnyčią ateina atskiri jų astralai.
   Labai svarbu ne tik kiekybė, bet ir mūsų astralų kokybė. Kartu su žmogiškais, galime sieloje auginti aukštus teigiamus vaizdus: pavyzdžiui, mūsų paukščiai, taip pat turi nevienodą jėgą, priklausomai nuo ją sudarančių astralinių vaizdų skaičiaus. Bet galime auginti ir neigiamus vaizdus. Jei su kuo tai susipykome: "pasilojome", "pasigraužėme", "pasišnypštėme", kaip katė ar gyvatė, tai visai ne abstraktūs išsireiškimai, mes iš tiesų pradedame savo sieloje, savo auroje auginti sunkius nemalonius šuns, katės, gyvatės vaizdus ir t. t. Švarius žmones tai labai slegia ir nemalonu. Neatsitiktinai po pykčio visada ilgam išlieka sunkumas tai savo viduje jaučiame neigiamų vaizdų buvimą. Jei jų nepalaikome naujais panašiais veiksmais, jie palaipsniui tirpsta ir išnyksta. Jei suvokiame elgesio neteisingumą ir iš karto prašome atleidimo, be to ne tik pas žmogų, bet ir pas Dievą, tai švarus Jėzaus Kristaus ar Dievo Motinos srautas tiesiog sudegina tuos vaizdus, jie išnyksta momentaliai, ypač jei po atgailos priimti ir komuniją.
   Jei pastoviai pykstame, tai mūsų šuo ar katė pradeda augti, jų galingumas prilygsta paties žmogaus galingumui, ir jie ima reikalauti iš savo šeimininko maitinti juos, tai yra pastoviai bartis. Taip žmoguje atsiranda tvirti neigiami bruožai intrigantiškumas, barningumas, kaprizingumas ir t. t. Už kiekvieno iš jų visada yra atitinkamas vaizdas, ir atgailos esmė yra atsikratyme nuo jo.
   Matėme vieną žinomą ekstrasensą, apie kurį salėje bėgiojo gauja šunų. Taip, kad išsireiškimas "paleido šunis" turi realų patvirtinimą nematomame plane.
   Beje, ir mumyse esantys žmogiški vaizdai taip pat gali būti labai įvairūs. Kada į patalpą įeina žmogus, apie kurį sako: "sunkus", "nemalonus" tai jo astralai pradeda stumdyti visus aplinkinius, gali net suduoti. Žmonių, turinčių stiprią juodą magiją, astralai pradeda patys veikti be sąmoningų savo šeimininko minčių. Tokiam žmogui paprasčiausiai kažkas nepatiko, o jo astralai jau suvyniojo ir surišo, užpylė gipsu, apipylė smala bet ką, kas papuolė į jo negerą žvilgsnį. Šie žmonės labai pavojingi aplinkiniams, ypač artimiesiems. Jų neigiami astralai muša visus iš eilės, neskirdami savų nuo svetimų. Todėl labiausiai kliūna tiems, su kuo dažniausiai bendrauja toks žmogus, žmonai ar vyrui, vaikams. Mes, deja, žinome labai daug pavyzdžių, kada vaikų ligos susijusios su juodai magiškais jų tėvų astralais.
   Priešingai, teigiamų žmonių astralai, tegul tai ir nematoma įprastu žvilgsniu, glamonėja, glosto, ramina aplinkinius, jiems atėjus darosi jaukiau ir šilčiau.
   Kada žmonės nežino tokių savo sandaros ypatumų, kada neigiami astralai nekontroliuojami, jie gali padaryti labai rimtus pažeidimus, net iki fizinės mirties, kas įvyko, pavyzdžiui, su akademiku Sacharovu po posėdžio Aukščiausioje Taryboje: visos salės piktosios dalelės puolė jį ir tiesiog sutrypė. Tada neužsiiminėjome šiomis problemomis, o su dabartinėmis žiniomis pilnai galėtume jį išgelbėti nuo šio smūgio.
   Iš kitos pusės, didelis kiekis astralinių vaizdų daro žmogų atsparų neigiamiems poveikiams. Burtai ir nužiūrėjimas, pavyzdžiui, pažeidžia ne visą sielą, o kokią tai astralų dalį, likę tęsia darbą. Būna pažeidimų, susijusių tik su astralų praradimu: tarkim, bendraujant su stipriu vampyru jūs galite jų prarasti daugiau pusės, ir tai ryškiai atsilieps savijautai, iššauks beveik pilną jėgų praradimą. Dažnai astralų praradimas susijęs su padidintu dėmesiu žmogui, be to nebūtinai neigiamu. Mes juokais pavadinome tokį poveikį "rausva magija", kada nuo per didelio noro bendrauti su patikusiu žmogumi žmonės pasigrobia su savimi po keletą jo astralų. Tai populiarių žmonių, pedagogų, aktorių bėda. Jei negali pasigrobti, priešingai, patys prikimba prie dėmesio objekto. Ir vienu, ir kitu atveju savijauta labai nemaloni. Pirmu atveju padeda astralų surinkimas pranašų pagalba. Reikia su malda kiekvienam pranašui mintyse su dideliu bažnytiniu kryžiumi apsukti ratą, renkant savo astralus. Jei nėra kažkokių sunkių struktūrų, jie grįžta. Antru atveju tikslinga minutei mintyse nugrimzti į kiekvieną iš 12 spalvų, įskaitant krištolą ir smaragdą. Didesnė prilipusių astralų dalis grįžta pas savo šeimininkus.
   Mūsų astralai aukštesniuose dažniuose žymiai didesnio masto, nei įprastas mūsų kūnas. Yra didesni už žemę astralai (pavyzdžiui, 250-260 tūkst. dažnyje), bet, kadangi jų skaičius pas mus nedidelis, tai mūsų subtilių kūnų tankumas šiuose dažniuose labai mažas. Priešingai, šventųjų ir pranašų pagrindinė galios dalis sukoncentruota ten, o į mūsų įprastą lygį jie prasiskverbia tik labai nedidele savo dalimi. Todėl, tarp kitko, nereikia galvoti, kad kažkas už mus padarys tai, ką privalome patys. Be mūsų pačių aktyvaus dalyvavimo ir tuo labiau prieš mūsų valią gelbėti mus niekas nesiruošia. Žmogus šeimininkas žemėje, ir tai apsprendžiama tame tarpe ir jo sandara, kurioje pagrindinė jėgos dalis sutelkta iki 120-140 tūkst. dažnio. Visi sielos veiklos vaizdai nuo karvės ir arklio, iki saulės ir žvakės turi savo astralinius kūnus. Tačiau šie astralai įsijungia tik veiklos momentu. Sielos žemiškos būties pagrindą sudaro žmonių pavidalo vaizdai. Šis kiekis yra pakankamai stabilus ir pagal jį galima vertinti jos bendrą galingumą. Žmogų, turintį 500-600 ir daugiau astralų, galima pavadinti ekstrasensu (nors mes ir nemėgstame šito žodžio) pagal sugebėjimą įtakoti aplinkinius. Tiesa, yra regionai, kaip Šiaurės Kaukazas (kitų tiesiogiai nežinome, todėl nurodome žinomą mums pavyzdį), kur dėl žmonių su stipria juoda magija didelės koncentracijos tiesiog išgyvenimui būtinas padidintas astralų kiekis. Jei vidurinėje juostoje ir Rusijos šiaurės vakaruose, Baltijos šalyse vidutinis statistinis galingumas 150-300 astralų, o nuo 450-500 atsiranda padidintos jėgos pojūtis, tai Kaukaze vidutinis statistinis kiekis 450-600, o padidintas galingumas jaučiamas tik nuo 700-800 astralų. Dėl stiprios juodos magijos jau vaikystėje prarandama iki 200-300 astralų, taip kad be papildomos atsargos, ten tiesiog neišgyventi. Dar aiškesnis tapo šis dėsningumas kada aptikome, kad iki Jėzaus Kristaus atėjimo žmonės turėjo žymiai daugiau astralų dėl purvo, tamsos ir didelės blogio poveikio jėgos. Apaštalų astralų kiekis svyruoja nuo 30 iki 70 tūkstančių, o paprastų to laikmečio žmonių nuo 5 iki 10 tūkstančių. Dabartinis lygis nusistovėjo tik III mūsų eros amžiuje.
   Net paviršutiniška analizė parodė, kad tarp nors kiek žinomų mokslo, meno, politikos ir kultūros veikėjų nebuvo ir nėra nei vieno, kas neturėtų padidinto galingumo. Be papildomos tvirtumo atsargos sunku ko nors pasiekti šiame pasaulyje. Palyginimui pateikiame keletą duomenų. Žinomi ekstrasensai: Džuna 920 astralų, Kašpirovskis 960, Čiumak ir Kulagina 1100, U. Gelleris 1400; kultūros veikėjai: Dostojevskis, Jeseninas, Okudžava 600, Visockis 1100, Gorkis, Stanislavskis, Achmatova 1200; politikai: Marksas 1200, Leninas 1000, Stalinas 1500, Chruščiovas, Brežnevas 1200. Tai, tiesa, pradiniai duomenys. Gyvenimo eigoje šiems žmonėms teko ir tenka iškęsti nemažai neigiamų poveikių, tame tarpe ir iš savo kolegų pusės, todėl brandžiame amžiuje veikiančiais lieka kartais maždaug pusė pradinio astralų kiekio. Bendro charakterio masto tai nekeičia, nors tas, kas anksčiau gaudavosi beveik savaime, pradeda reikalauti vis daugiau pastangų. Beje, tai tuo atveju, jei tie žmonės neturi stipraus palaikymo iš nematomo pasaulio.
   Savais rūpinasi abi pusės. Šėtonas turi specialias gamyklas vampyrinių ir juodai magiškų astralų gamybai savo tarnautojams. Teigiami astralai jį mažai domina, ir jų bendro kiekio mažėjimas pas neigiamas sielas pagrinde vyksta normalių astralų sąskaita. Neigiami astralai iki kraštutinumo primityvūs. Savo esme tai tiesiog biorobotai, jie neturi nieko gyvo. Jie užprogramuoti vienai vienintelei operacijai. Mes tai aptikome, kada pradėjome kovoti su vampyrizmu, nuiminėdami nuo savęs vampyrinius astralus. Nespėsi nuimti vieną, po minutės skrenda kitas ir vėl kabinasi ir siurbia. Pradžioje stebėjomės: kaip gi nesilpsta vampyrai, prarasdami tokį astralų kiekį po 50-100 vienu metu? Pasirodė, kad jie eina ne nuo gyvo žmogaus, o iš apačios, jų ten milijonai. Tuo žmogumi šėtonas naudojasi kaip kauke ar lėle, ima tik išorinę jo formą, t. y. gyvas žmogus yra tik taikytojas, o visą kitą vykdo pats šėtonas ir jo padėjėjai.
   Teigiamos jėgos, kiek tai įmanoma, valo ir atstato juodos magijos griaunamus švarių žmonių astralus. Tai atliekama pagrinde per tuos religinius kanalus, apie kuriuos kalbėjome. Todėl dalyvavimas religijoje didelė apsauga teigiamiems žmonėms, be šito jie retai išsaugo save ir savo sugebėjimus šėtoniškame pasaulyje. Tačiau ypatingais, labai atsakingais atvejais, žmones saugo netgi be tiesioginio religinio prašymo, kraštutiniais atvejais gali net pridėti tam tikrą astralų kiekį vietoj pažeistų. Ir priešingai, jei žmones nesinaudoja savo sugebėjimais pagal paskirtį, jei dalis astralų pas juos neturi darbo, juos pasiima. Kada pradėjome aiškintis, kur ir iš kur, suradome dar vieną labai įdomų ryšį su skaitykla.
   Pasirodė, kad nusideda taip pat ne visa siela, o kokia tai astralų dalis. Lengvesnės nuodėmės atidirbamos greičiau, ir pakankamai dažnai sutinkami atvejai, kada siela vėl įsikūnija į žemę, o kokia tai jos dalis skaistykloje dar mokosi išvengti pagundų ir vilionių. Nedidelis kiekis nuodėmingų astralų ateina į žemę, jei žemiškame gyvenime mums pavyksta įveikti tam tikrą nuodėmę, tam tikrą pagundą, tai greitėja ir astralų išsivalymas skaistykloje. Tam tikrame gyvenimo etape jie grįžta į sielos nuosavybę. Tačiau tai įmanoma tik švariai gyvenančioms sieloms. Pirmą kartą tai aptikome pas garbųjį Sergijų Radonežietį. Pas daugelį į gyvenimo pabaigą astralų kiekis mažėja, o pas jį išaugo, netgi ženkliai dar 400. Yra atvejų, kada žmonės žemiškame gyvenime astralų turi mažiau, nei skaistykloje.
   Kokia čia galima dinamika, gerai matoma mūsų politiniuose lyderiuose! M. Gorbačiovas iki pučo turėjo 600 astralų, po pučo padidėjo iki 980. Sobčiakas gimė su 600 astralais, įstojęs į TSKP prarado 200, po išrinkimo meru padidėjo iki 700, o po pučo buvo 960 astralų. Jelcino astralų kiekis Baltų rūmų šturmo naktį padidėjo iki 1200, bet trumpam greitai įtampai nuslūgus, grįžo iki 920; kiti, matomai, dar nepasiruošę, nepatikimi pastoviam čia buvimui.
   Bendrai ši tema labai įdomi ir tikrai turi kol kas mums nežinomus posūkius. Šiame etape naudojamės praktinės medžiagos apibendrinimu, bet už jo, tikriausiai, yra gili teorinė prasmė.
   Kol kas mums labai padeda savo astralų ir mūsų pacientų astralų paieškos metodika. Kada juos ištrauki iš įvairių duobių, užpiltų smala, iš po milžiniškų plytų, išlaisvini iš kokonų, vinių, karstų ir kitų tradicinių užkalbėjimo burtų struktūrų, tampa žymiai lengviau kvėpuoti, didėja jėgos, nuotaika, noras gyventi. Kada visi astralai surinkti ir išlaisvinti, per juos galima gydyti toliau. Galima paklausti, kokiems astralams skauda pilvą, ir jie pasirodys prieš jus, rodydami, kas pas juos netvarkoje, po to paklausti, kam skauda galvą, rankas, kojas, viską, kas jus domina. Tai vienas iš svarbių mūsų naudojamos diagnostikos ir dvasinio gydymo metodikos momentų. Brandžių sielų astralai būna labai išmintingi, jie dažnai padeda gydyti save, pataria ko jiems reikia, į ką dar atkreipti dėmesį ir t. t.


Toliau 5. Mūsų kūno darbininkai.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org