Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


7. Sąmonė

   Sąmonė sielos esmę apsprendžiantis planas. Būtent ji turi sugebėjimą laisvam pasirinkimui, savęs kaip asmenybės, kaip atskiros savarankiškos pasaulio sandaros dalelės sielos, suvokimui. Būtent sąmonės lygyje ir sprendžiamas klausimas apie tai, kam tarnauja siela, su kuo bendradarbiauja su Dievu ar šėtonu. Būtent dėl tos priežasties visi okultiniai mokymai vykdo tokią ataką į sąmonę, primeta visokios rūšies idėjas "sąmonės stabdymui", "sąmonės ištuštinimui", "sąmonės nuraminimui" ir t. t. Kada jūs ją pilnai ištuštinsite, tai tapsite aklu žaisliuku ar aklu ginklu šėtoniškų jėgų rankose.
   Sąmonė sielos šeimininkas, galva, jos žemiško kelio vadovas. Jokios pasąmonės, viršsąmonės, supersąmonės Dieviškame pasaulyje nėra. Yra sąmonė, kurią reikia auginti, vystyti ir tobulinti savo gyvenimo eigoje.
   Šis procesas vyksta trimis kryptimis: visų pirma, aukščiausios išminties suvokimas jau egzistuojančių pasaulyje žinių, kurias kiekviena siela privalo įsisavinti, tai yra paversti savosiomis, papildyti ir pagyvinti asmenine patirtimi. Antra, sąmonė vystosi tobulėjant supančios tikrovės pajautimo sugebėjimui, situacijų, aplinkybių, žmonių ir reiškinių analizės ir suvokimo dėka.
   Pirmą kryptį sąlyginai galima pavadinti vertikalia, einančia iš viršaus žemyn nuo Dievo pas kiekvieną atskirą sielą. Antrą horizontalia, einančia per sielos sąveiką su savo aplinka. Šių dviejų srautų susikirtime ir atsiranda tai, ką galima pilna žodžio prasme pavadinti sąmone nuosava, asmeniškai įsisavinta žiniomis ir sielos patirtimi, mokėjimu būties įstatymų žinojimo pagrindu priiminėti teisingus sprendimus konkrečiose gyvenimiškose situacijose. Būtent veikloje, kūryboje, šios veiklos vaisiuose ir vyksta patikrinimas kaip siela įvaldė įstatymus ir koks jos suvokimo išsivystymo subtilumas.
   Sąmonės tobulėjimas vysto aukščiausią Dievišką sugebėjimą mąstyti. Prisiminkim, kad būtent Dievo-Tėvo mintimi buvo kuriamas pasaulis. Tai tas sugebėjimas, kuris daro mus panašius į Dievą ir pagal jo išsivystymą artina prie Viešpaties. Kiekviena žmogaus mintis sukuria jai atitinkamą vaizdą nematomame pasaulyje arba teigiamą, arba neigiamą. Todėl mokėjimas valdyti savo mintis, nukreipti jas į gėrį pagrindinis bruožas, kurį reikia ugdyti žemiško gyvenimo procese, sieloje, siekiančioje Dievo, tobulumo, švaros ir šviesos.
   Aukščiausias sąmonės planas matomas 260-270 tūkst. dažnyje kaip ikona, su to pranašo atvaizdu, kurio globoje yra siela duotame savo gyvenimo etape. Ten galima pamatyti Jėzaus Kristaus, Dievo Motinos, pranašų Mozės ir Muchammado atvaizdus priklausomai nuo to, kokiame religiniame sraute yra siela. Tai priklauso ne nuo to, kur gimė žmogus žemėje, o nuo sielos brandos laipsnio, nuo jos sugebėjimų ir gyvenimiškos paskirties. Pakankamai dažnai sutinkami pas musulmonus ir judėjus Jėzaus Kristaus ir Dievo Motinos vaizdai, o pas krikščionis pranašo Muchammado (telaimina jį Allachas ir tesiunčia jam taiką). To priežastys bus aiškios, kai papasakosime apie skirtingų religinių srautų santykį, apie kiekvieno pranašo vaidmenį žemės valyme ir t. t. Svarbiausia, kad šioje vietoje siela turėtų teigiamą vaizdą.
   Deja, šiandien ten dažnai sutinkami neigiami vaizdai. Šėtonas tai ar velnias, ar kas tai iš jų parankinių, mes nesistengiame išsiaiškinti, bet juodas veidas ir juoda figūra nedviprasmiškai liudija apie savo paskirtį. Tai atsitinka, kai tuštėja šventa vieta kaip ateizmo paskutinio laikotarpio iškreiptų vertybių pasekmė. Rytų okultiniai-mistiniai mokymai čia sodina savo mokytojus kartais rudus, kartais ir šviesiais apdarais, panašius į Šambalos išminčius, bet griežtas valdingas dygių akių žvilgsnis taip pat nekelia abejonių, kam jie tarnauja. O nuo kryžiaus ženklo jie skubiai dingsta. Bendrai jokių išminčių, jokių šventųjų ten neturi būti, tik pranašai religinių srautų vadovai.
   Tačiau mums pakliuvo vienas visiškai unikalus atvejis. Mūsų klausytoja, taip pat su ateistine praeitimi toje vietoje turėjo savo pačios vaizdą. Į mūsų nustebusį klausimą vaizdas atsakė: "Geriau lankstysiuos sau, negu kam papuola". Štai kaip išeidavo iš padėties aukščiausi išmintingų žmonių planai ateizmo laikais. Ir mūsų klausytoja patvirtino, kad niekada neieškojo žmonių tarpe autoriteto, moralinių įsakymų nepažeidinėjo, todėl velnias ten neįlindo, o visus klausimus stengėsi spręsti pati todėl ten ir atsirado jos vaizdas. Ji pasimeldė, kad atsistatytų tikras vaizdas, ir pasirodė Dievo Motinos atvaizdas.
   Tai labai reikšmingas, apsprendžiantis sąmonės planas ne tik religiniams klausimams. Jis apsprendžia kokiais giluminiais principais žmogus vadovaujasi savo poelgiuose, kokios jėgos teigiamos ar neigiamos turi didesnę įtaką sielai. Tai aukščiausias sielos dvasinės orientacijos vaizdas. Jis veda ją per gyvenimą, ir, jei ten atsiranda neigiama figūra, ji stumia į pagundas, į neigiamą pasirinkimą visose gyvenimiškose situacijose.
   Po to eina trys vaizdai, susiję su konkrečiu sąmonės kūrybiniu darbu su atlikimu, knyga, paveikslu ir pan. 240 tūkst. dažnyje (žydrame sluoksnyje) indas su skysčiu, tai mintį gimdanti struktūra. 230 tūkst. dažnyje (violetiniame sluoksnyje) sidabriniai kabliukai arba kampukai mintis dėliojanti, surišanti struktūra. 210 tūkst. dažnyje (žaliame sluoksnyje) baltas orinis diskas su gėlele viduryje, užtikrinantis minties vientisumą ir užbaigtumą. Šie planai pakankamai individualizuoti, gali būti skirtingos spalvos ir formos. Į žmogaus bendrą būseną jie įtakoja mažai, įsijungia tik kūrybos momentu, tačiau tomis minutėmis jų vientisumas arba pažeidimas atsiliepia labai stipriai. Atstatomi kaip ir visi kiti planai, pagal konkrečias maldas, šiuo atveju dėl pagalbos kūryboje, dėl minties aiškumo ir vientisumo atstatymo ir t. t.
image   Sekantis svarbus planas, bendras visiems, ir nulemiantis sveiką sąmonės būklę, auksiniai kviečiai 180-190 tūkst. dažnyje. Jie matomi kaip auksiniai varpeliai augantieji permatomoje galvos dydžio sferoje (16 pav.). Tai tiesos grūdai, kuriuos mumyse pasėjo Kūrėjas, rodo mūsų ryšį su aukščiausia Dievo-Tėvo išmintimi, einančia per religinį kanalą, esantį šiame dažnyje. Kada aptikome šį sąmonės planą, mums tapo dar labiau suprantamesni sėjėjo vaizdai Jėzaus Kristaus pamokymuose. Deja, žemiškame pasaulyje mažai žmonių, turinčių sveiką šį planą. Šėtonas vykdo prieš išminties auksą pačią tikriausią medžioklę. Ir ne todėl, kad jis jam reikalingas, o todėl, kad auksas yra tas tiesos ginklas, kurio visų labiausiai bijosi sistema, sukurta ant melo. Šio plano nebuvimas šėtoniškose sielose neleidžia joms turėti dvasinių interesų ir siekių, daro jas siauros mąstysenos, suteikia parazituojantį pavidalą; iš jų lengvai gaunasi vampyrai.
   Auksiniai kviečiai duoda sielai labai aukštus sugebėjimus. Tai žmonės mokantieji mąstyti plačiai, sugebantieji priimti gilius, vienareikšmiškai teisingus sprendimus pačiose sudėtingiausiose situacijose ir tuo pat metu švelnūs ir kantrūs. Auksas, kaip minėjome, yra pasaulio sandaros moteriška pradžia, todėl stipresnį jo išsivystymą, pagrindinį sąmonės vaidmenį, randame kai kuriose įžymiose moteryse, kurios žavėjo amžininkus ir įėjo į istoriją savo išminties ir kilnumo dėka. Didžiausia kviečių apimtis peržiūrėtų žmonių tarpe buvo pas Zinaidą Volkonskają, kurią Puškinas sužavėtas pavadino "mūzų ir grožio karaliene". Artimas lygis pas kitą žinomą XIX amžiaus meninio salono šeimininkę, prancūzę madam Rekamje. Ši moteris garsi nuostabiu taktu, giliausiu ištikimybės ir aukščiausių dorovinių bruožų pasireiškimu situacijoje, kurioje mažai kas galėtų atsilaikyti nesusigundžius. Atvejis su ja gerai išreiškia aukščiausios išminties savybes. Ji gimė neturtingoje, padorioje šeimoje, ištekėjo jauna už pagyvenusio turtingo bankininko, kurio lėšomis ir išlaikydavo savo saloną, išgarsėjusį ir pripažintą visoje Europoje, tuo pačiu ir imperatoriaus rūmuose. Ją pamilo ir oficialiai pasipiršo princas, sosto įpėdinis. Madam Rekamje vyras buvo kilnus žmogus, daug vyresnis už ją, pats pasiūlė jai skyrybas. Tačiau ji pasakė, kad niekada nepaliks žmogaus, kuris jai tiek daug padarė gero, kurio dėka ji gavo galimybę bendrauti su nuostabiais žmonėmis, tame tarpe ir princu. Šiuolaikinės grobuonės vargu ar gali suprasti visą šio žingsnio gilumą ir kilnumą, kadangi čia dėkingumo, ištikimybės pareigai, padorumo jausmas pasirodė aukščiau, nei abipusė meilė: savo prisiminimuose gyvenimo pabaigoje madam Rekamje rašė, kad iš visų jos gerbėjų jaunystės metais princas buvo vienintelis, sukėlęs joje atsakomąjį jausmą. Šio poelgio esmė ir didybė tame, kad labai aukšta vertybė meilė artimui, atsitraukė prieš aukščiausią meilę Dievui. Bet apie tai dar pakalbėsime skyriuje apie meilę.
   Iš šiuolaikinių moterų stiprus auksinių kviečių planas buvo pas M. Tečer. Iš musulmoniškų rytų išmintingų moterų galima išskirti Balkarijos poetę Tanzilią Zumakulovą, kurios platūs ir glausti poetiniai vaizdai išreiškia gilų ir jautrų moterišką požiūrį į pasaulį.
   Sekantis planas graži skarelė, su išsiuvinėta joje gėle vėlgi susijęs su kūrybos procesu ir apsprendžia sugebėjimą vaizdingai išreikšti mintis.
   Taip pat individualus sekantis lygis, kur randasi simbolinis sugebėjimų vaizdas tos Dievo dovanos, talento, kuris duotas sielai šiame gyvenime. Ten gali būti ir veiklos vaizdas molbertas ir teptukai pas dailininką, knyga ir rašiklis pas rašytoją, bet būna ir bendros charakterio savybės, pavyzdžiui, gėlės gerumo talentas. Dauguma dvasingų žmonių šiame plane turi Bibliją ar Koraną pamokslavimo ženklą. Sofi Loren turi plokštelę su visomis vaivorykštės spalvomis mokėjimo būti harmoninga praktiniame gyvenime ženklą. Madam Rekamje žalią kilimą sugebėjimą sudaryti atmosferą talentų realizacijai ir t. t. Šėtoniškos jėgos dažnai pagrobia Dieviškus ženklus ir pakiša vietoje jų kokį nors purvą ar kates ir šunis irzlumo ir piktumo ženklą.
image   Sekantis svarbus bendras planas, daug nulemiantis ir turintis rimtą reikšmę bendrai savijautai, atrodo kaip klomba, kurioje auga nedidelės, kaip neužmirštuolės, mėlynos, violetinės ir baltos gėlės 150 tūkst. dažnyje (17 pav.). Tai estetinis sąmonės lygis sugebėjimas matyti, priimti grožį ir formų harmoniją, spalvų derinius, muzikos sąskambius. Šis lygis labai glaudžiai susijęs su kūryba ir meno suvokimu, meniniu skoniu. Jo pažeidimai iššaukia specifinius siurbiančius galvos skausmus, vienu metu tuštumos ir nešvaraus sunkumo jutimą galvoje. Per šio plano pažeidimą eina stiprus trijų aukščiausių intelektualinių srautų vampyrizmas. Įvairių žmonių klombos skiriasi ir bendru dydžiu, ir gėlių grožiu. Kartais pasitaiko išdžiūvusios klombos su dviem-trim gėlytėm reiškia, šio plano sugebėjimų žmogus visiškai nepanaudoja. Žmonės, turintieji skonį geram menui ir dažnai bendraujantieji su juo, turi dideles, nuostabias klombas ir per gėles nesimato dirvos.
   Šio sąmonės plano aktyvi veikla yra didžiulė apsauga nuo mūsų gyvenimo purvo. Aukštesnieji srautai, kurie eina per šį sąmonės lygį bendraujant su švariu menu (jei, žinoma, žmogus sugeba jį suvokti ir įvertinti), valo sielą, tiesiog ištraukinėja ją iš kasdieninio gyvenimo balos ir purvo. Tie, kurie tolimi nuo grožio ir grakštumo supratimo, žymiai mažiau turi džiaugsmo, mažiau galimybių išsivalymui, jie nuolat randasi niūrioje buitinės skubos baloje, niekada nekreipia žvilgsnio į Dangiškų sferų švarą ir harmoniją. Tačiau reikia dar ir dar kartą pabrėžti, kad kalbame apie švarų Dievišką, o ne apie šėtonišką meną, tiesiog pilnai užpildžiusį šiandien viską aplink. Jis priešingai, atneša žalą ir be gailesčio ardo subtilų estetinio pojūčio planą. Apie tokio netikro meno požymius mes dar kalbėsime knygos gale.
   Dabar priėjome prie to lygio, kur randasi pagrindinis žemiško sielos plano vadovaujantis branduolys tai, ką ir vadina siela siaura žodžio prasme. Šis branduolys susideda iš dviejų sąmonės planų, auksinio sielos pagrindo (aukščiausio aukso dalelė, kuri nuėjo įsikūnijimui į žemutinius pasaulius) ir širdies. Jei kituose organizacijos lygiuose pagrindinį vaidmenį atlieka vertikalūs ryšiai tarp įvairių sielos pusių planų, tai čia pagrindinės sąveikos tarp jų lygis ir lemiamoji reikšmė yra horizontaliuose ryšiuose. Tradicinė psichologija ilgai ieškojo specialių sielos sugebėjimų centrų fizinio kūno organuose. Ten jų žinoma, nėra, tačiau jie yra subtiliame plane. Tradiciškai širdžiai priskirdavo jausmų sritį. Tai taip pat ne visai teisinga. Jausmų centras yra auksinis sielos pagrindas, kuris šiame lygyje atrodo kaip didžiulė paauksuota knyga su storais puslapiais kaip senuose foto albumuose. Ten užrašyti visi sielos pergyvenimai, visi ryškūs pergyventų gyvenimų įspūdžiai. Šiuos įrašus knygoje daro visi veikiantieji sielos vaizdai: paukščiai, kūno dvasia, arklio planas ir kai kurie kiti. Kartais puslapiuose pasitaiko žmonių vaizdai ir kai kurie kiti. Knygos vedimo tikslumą ir tvarką stebi kūno šeimininkė gyvatėlė.
   Vedantysis sąmonės planas sidabrinis šviečiantis rutulys, kuris yra aukščiausios sidabro dalelės, likusios Dievo-Tėvo kūne įkūnijant auksą, pasireiškimas į mūsų žemišką pasaulį. Šį planą kartais vadina subtiliu ar astraliniu kūnu, kadangi jis laikinai gilių meditacijų metu gali palikti fizinį kūną (kuo mes nepatariame užsiiminėti) ir klinikinės mirties metu tada jį sutapatina su siela. Sidabrinis rutulys iš tiesų palieka kūną pirmas, tačiau tai ne galutinė žmogaus mirtis, su kuo ir susiję aprašomi "grįžimo iš ano pasaulio" atvejai. Pilna ir visiška mirtis, įvyksta po auksinės knygos išėjimo, paprastai 3-7-ą dieną po klinikinės mirties. Kol auksinė knyga vietoje, sidabrinio subtilaus kūno rutulio sugrįžimas ir žmogaus atgaivinimas dar įmanomi, kuo ir paaiškinami žinomi grįžimo į gyvenimą atvejai Lozoriaus prikėlimas Jėzumi Kristumi, pavyzdžiui. Jis sako mokiniams: "Lozorius, mūsų bičiulis užmigo, bet aš einu jo pažadinti" (Jn, 11, 11). Auksinės Lozoriaus sielos pagrindas dar nepaliko fizinio kūno, o po Jėzaus Kristaus maldos sugrįžo ir subtilus kūnas. Kartu su auksine knyga išeina visi kiti sielos ir vidinių organų planai, jei, žinoma, siela pakankamai švari, kad patekti į skaistyklą, o čia lieka tik paskutinis, išorinis fizinio kūno sluoksnis, sudarytas iš pačių grubiausių tankios medžiagos dalelių.
image   Vadovaujantis centras, nulemiantis giluminius valios išreiškimo motyvus, išsidėstęs šiek tiek aukščiau sidabrinio rutulio, viename lygyje su knyga, bet mastais truputį mažesnis už knygą (ji randasi nuo 132 iki 148 tūkst. dažnyje, o jis nuo 136 iki 142 tūkst.). Šis planas atrodo kaip gražūs krištoliniai rūmai, kuriuose gyvena šeimininkas žemiško sąmonės lygio vadovas. Rūmai savo forma vienodi, tačiau skiriasi dydžiu ir svarbiausia savo gyventoju. Ten dažniau būna dvasinio plano paukštės (18 pav.). Būna dvasininko vaizdas kaip pas Jelciną ir Gorbačiovą, pavyzdžiui (tikimės ši informacija jų neįžeis, mus ji džiugina). Dvasininko vaizdas duoda labai stiprią sąmonės apsaugą. Pas kitus žmones, ypač dažnai pas vaikus, į rūmus kartais patenka kipšai, ir išvaro jo gyventoją. Tada žmogus tampa neramus, dirglus, agresyvus, nevaldomas. Kartais tai sukelia lengvos formos psichinius pažeidimus (sunkūs turi gilesnes priežastis). Šiuo atveju pakanka išvaryti nekviestus svečius, ir sąmonės ramybė ir aiškumas atsistato. Nazarbajevo rūmuose senelio vaizdas, kuris pastoviai meldžiasi, skaito Koraną; jis nuo vaikystės veda anūką per gyvenimą. Pas neigiamas asmenybes (kaip Hitlerį ar Beriją), rūmuose randasi šėtono ir jo pavaduotojų astralai, kieno įsikūnijimais į žemę jie ir buvo.
   Šis trikampis subtilus kūnas, rūmų šeimininkas ir auksinė knyga dalyvauja visų pagrindinių klausimų sprendime, kurie iškyla prieš sielą. Pirmi du priima sprendimus kartu, tačiau jų vaidmuo kuria tai prasme analogiškas karaliaus ar prezidento santykiui valstybėje su ministru pirmininku. Savo sprendimą patvirtinimui jie perduoda širdžiai. Taip pat ten siunčia savo pasiūlymus auksinė knyga ji tik patarėjas, neturintis realios valdžios, o širdis, kaip sielos parlamentas, pasveria visus pasiūlymus, patvirtina ar atmeta juos. Širdis svarbiausias organas, užtikrinantis vidinę sielos harmoniją, sklandų visų jos pusių darbą. Be jos kontrolės neturi būti priimtas nei vienas sprendimas. Tai labai svarbus sielos darbo organizacijos principas. Subtiliame plane aiškiai matomi aštuoni ryšiai, einantieji nuo sąmonės ir auksinės knygos į širdį. Tiesioginių ryšių tarp auksinės moteriškos ir sidabrinės vyriškos sielos pusėmis normoje būti negali: jie eina tik pro širdį, kur palaipsniui auginamas smaragdinis meilės grūdelis, priklausantis pasaulio sandaros širdžiai smaragdiniam Dievo-Tėvo sluoksniui.
   Vystant širdingą rūpestingumą, meilės sugebėjimą, siela ir save daro harmoningesne ir tobulesne.
   Priešingai, agresyvumas, pavydas, įsižeidimas ir panašūs charakterio bruožai šiurkština širdį, daro ją grubesne ir nešvaresne, ir valios, jausmų ir proto subtilūs ryšiai pažeidžiami. Jei žmogus gyvenime stengiasi primesti aplinkiniams savo valią, tai ši savybė patenka į sielą: emocinis centras, subtilus kūnas ir sąmonės šeimininkas pradeda taip pat primesti savo sprendimus kitiems planams ir palaipsniui suardo sielą į dalis. Mūsų vidinis gyvenimas yra išorinio atspindys, ir jei žmogus nemoka sudaryti harmoningų santykių su kitais žmonėmis, tai nesantaika prasiskverbia į sielos vidų dar viena antro įsakymo giluminė pusė: mylėti artimą kaip save patį.
   Pažeidimų susikaupimas vyksta palaipsniui. Pradžioje užsiteršia širdies ryšiai su sąmone ir sielos auksine knyga, po to gali nutrūkti, ir, pagaliau, ypač sunkus pažeidimas tiesioginis emocinio centro įsijungimas į sąmonę be širdies tarpininkavimo. Tai rimto psichinio susirgimo rodiklis. Tokie pažeidimai gali būti padaryti ir iš išorės, be paties žmogaus kaltės, pavyzdžiui, bendraujant su žmonėmis, sergančiais sunkia šizofrenijos forma ir kitomis panašiomis ligomis: jie dažnai perjunginėja ryšius savo pašnekovams. Jei to nenusipelnėme, tai ryšiai po kurio tai laiko atsistatys tai seka Sveikatos paukštė, kūno šeimininkas, mūsų dvasiniai religinių srautų globėjai. Tačiau jei nusipelnėme, tada, deja, žmogus pradeda maišyti įvairius būties planus, jis praranda realybės ir vaizduotės, dabarties ir ateities, esminio santykio pojūtį. Būtent, širdis priduoda gyvenimo pojūčio perspektyvą, apimtį ir gylį, be jos dalyvavimo jis tampa plokščias ir vienamatis, viskas susimaišo į vieną. Proto praradimas labai rimta sielos bausmė, bet baudžiame save tik mes patys, jei pažeidžiame bendradarbiavimo ir meilės įstatymą.
   Beje, apie širdį ir sielos emocinę-jausmų sritį mes dar kalbėsime, pradžioje baigsime kalbą apie sąmonės struktūrą.
   Pagrindinis vaidmuo sąmonės darbe priklauso subtilaus kūno sidabriniam rutulėliui. Tai Dangaus pasiuntinys į mūsų žemišką pasaulį. Subtilus kūnas vykdo tiesioginį ryšį su sidabrine žvaigžde. Iš čia kyla impulsas sielos tobulėjimui per sąveiką su supančiu pasauliu. Subtilus kūnas stengiasi realizuoti šį impulsą. Jis padeda integruotis į supančią aplinką, rasti savo sugebėjimų panaudojimą, pagrindinis jo tikslas kad siela atrastų save gyvenime, atneštų naudą sau ir pasauliui. Subtilus kūnas pastoviai vykdo ir atgalinį ryšį perduoda informaciją į viršų apie terpės aplink sielą būklę, jos sąveikos su sociumu harmoniją ar nesantaiką. Jei ant sielos pradeda pilti daug purvo, byra juodos magijos struktūros ir kyla pavojus savo paskirties neįvykdymui subtilus kūnas skelbia pavojų, reikalauja įsikišimo. Tokiais atvejais sielai gali būti suteikta galimybė ženkliai pakeisti savo likimą: kur tai išvažiuoti, pakeisti darbą, išsiskirti su žmogumi, žeminančiu orumą ir ardančiu talentus ir asmenybės sugebėjimus, ir pan.
   Subtilus kūnas randasi sidabriniame sluoksnyje (120 tūkst.) ir stipriai apsaugotas. Jis išsidėstęs apverstame, T-pavidalo vamzdyje (I), atidarytame tik į viršų. Judėjimas pro jį ir išėjimas iš jo aprašomi išgyvenusių klinikinę mirtį. Pažeidžiamas subtilus kūnas labai retai, tačiau pažeidimus žmogus stipriai jaučia. Tai gali būti patekęs į vamzdį purvas, tada kyla apsunkusio kvėpavimo pojūtis; retai, bet gali ten pakliūti kokie tai gumuliukai ar strėlės tai pasireiškia niekuo nemotyvuotu susierzinimu, padidintu nervingumu, nesuprantamu nerimu. Labai pavojingas juodas magas (vieno iš šėtono pavaduotojų įsikūnijimas) pagrobdavo subtilius kūnus žmonių, patekusių į jo įtakos sferą ir atiduodavo juos į duobę su šunimis, o žmonėms įkišdavo šunų išgelbėk, Viešpatie, ir išvaduok mus nuo tokio iškreipto pasityčiojimo! Šių žmonių būsena pradėdavo artėti prie gyvuliškos: apatija, visiškas bet kurių siekių praradimas apskritai ne gyvenimas, o vegetavimas. O pats juodas magas per tai vampyravo sidabrinius srautus. Visose panašiose situacijose reikia melstis Jėzui Kristui su prašymu atstatyti šį planą. Lengvais atvejais gali padėti vamzdžio (bet ne pačio rutulėlio mes jam vis tiek per grubūs, neveltui jis atskirtas nuo aplinkos) praplovimas pašventintu vandeniu, baltu ir sidabriniu srautais.
   Tiesiogiai prie subtilaus kūno glaudžiasi dar vienas svarbus sąmonės planas pieniškai baltas, lengvai išgaubtas į viršų (kaip išgaubtai įgaubta linzė) racionalaus mąstymo diskas. Tai savo rūšies subtilaus kūno personalinis kompiuteris, kuris vykdo visas skaičiavimo operacijas, užtikrina matematinius, konstruktorinius-modeliuojančius (kombinatorinė logika) ir organizacinius-administracinius sugebėjimus, tame tarpe ir asmeninio gyvenimo atžvilgiu. Žmonės su stipriu disku užgimę realizuotojai ir sumanymų vykdytojai. Tai vidurinis, stambiai taktinis planas. Aukščiausią išmintį, pasaulėžiūrą, globaliai strateginius sielos užmanymus užtikrina ikona ir kviečiai, o jis apsprendžia konkretų žmogaus elgesį, garantuoja tikslumą ir tvarką visuose sielos pasireiškimuose.
   Šio plano pažeidimai įneša sumaištį ir betvarkę į žmogaus gyvenimą, jis praranda perspektyvos ir įvykių bei aplinkybių ryšio pojūtį, gyvena artimiausia minute, viską maišo, pameta daiktus, užmiršta ką kur padėjo, tampa neatsakingu ir t. t. Prie disko pažeidimų gali prisidėti ir atminties pažeidimai, kuri, nors ir yra santykinai savarankiškas sielos elementas su šešiais atskirais planais, vis dėl to tampriai yra susijusi su sąmonės darbu, o pagrindinis jos planas randasi šalia disko ir dažniausiai pažeidžiamas tuo pačiu poveikiu.
   Pirmą kartą aptikome diską alkoholizmo gydymo atveju. Pasirodė, kad tas negalavimas pirmiausia pažeidžia šį sąmonės planą. Kiekviena išgerta taurelė atsideda juodu nuodingu lašeliu, palaipsniui išardančiu diską. Pradinėje stadijoje jame atsiranda pagilėjimai, pripildyti juodu skysčiu, o vėlesnėje diskas pragriaužiamas kiaurai. Paraleliai vyksta rūmų užteršimas. Tokiu būdu girtuokliavimas pažeidžia pagrindinius vyriškus sielos sugebėjimus valią ir racionalų protą, kurie užtikrina galimybę vadovauti, priimti sprendimus, atlikti savo pareigą, ir būti atsakingu už save, už pavestą darbą, už aplinkinius. Taip, kad jei norite nebebūti vyrais gerkite degtinę. Šis planas atsistato baltame sraute ir šventintame vandenyje, tačiau reikalingas paties nukentėjusiojo noras atsikratyti negalavimo.
   Po disku, pradedant nuo balto sluoksnio iki žemutinio oranžinio, išsidėstę panašūs į apvalias popierines servetėles praktinio mąstymo plokšti diskai, kurie užtikrina smulkių buitinių pareigų vykdymą nueiti į parduotuvę, pavyzdžiui, išplauti indus, užsirišti batraiščius ir t. t. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka baltas sluoksnis: jei jis nepažeistas, tai ir kiti, kaip taisyklė, tvarkoje, kadangi jie vaidina, jo atžvilgiu pagalbinį vaidmenį. Tai, ką vadiname smegenimis, matoma žemuose dažniuose nuo 0 iki 7 tūkst. ir nėra atskiras sąmonės planas, tai visų kitų jos planų projekcija į fizinio kūno lygį.
   Žemutiniu sąmonės planu yra organizmo gyvatėlė-šeimininkė. Tai tas pats gyvuliškas, instinktyvus protas, kuris išlieka žmoguje net apalpus, pažeidus sąmonės darbą. Ta gyvatėlė, pavyzdžiui, veda į namus visiškai girtą žmogų. Tačiau jos vaidmuo vientisumo lygyje pasireiškia tokiose kritinėse situacijose, o įprastame gyvenime ji aprūpina kūną iki 30 tūkst. dažnio gyvybinėmis jėgomis, pastoviai valo kanalus, jausmų organus 10-20 tūkst. dažnyje. Gyvatėlės centras išsidėsto raudoname sluoksnyje, tačiau ji turi projekciją į visus kitus žemutinės vaivorykštės sluoksnius, todėl nelabai patyrę aiškiaregiai gali matyti ją skirtingos spalvos ir ginčytis tarpusavyje. Per "servetėles" gyvatėlė bendrauja su subtiliu kūnu. Ji žino visą jai pavestos pačių grubiausių sielos sluoksnių priežiūros užduoties sunkumą ir atsakingumą ir net truputį tuo didžiuojasi. Kada ėmėme aiškintis su ja jos funkcijas, pirma, ką ji pasakė, žinodama mūsų abejones dėl jos kilmės po nuodėmės-nuopuolio: "Viešpats pasirinko būtent mane iš visos kitos kūrinijos, todėl, kad Jis žino, jog aš nepavesiu". Pagrindinis kanalas, per kurį gyvatėlė gauna informaciją aiški uoslė, ji nuolat uostinėja viską aplinkui žmones, daiktus, patalpas. Ji turi gerą nuojautą pavojams, ir dažnai atitraukia mus nuo buitinio plano nemalonumų, čia iš esmės praeina vienas iš intuicijos kanalo lygių.
   Gyvatėlės skiriasi dydžiu, turi skirtingas elgesio manieras, kurios daug kuo atsispindi žmogaus buitinėse manierose. Gyvatėlės charakteris daug kuo apsprendžiamas pirmais sielos gyvenimais ir stipriai priklauso nuo tos apsupties, kurioje buvo siela. Gyvatėlės jėga auga su kiekviena asmenybės nugalėta kliūtimi.
   Psichologiniu požiūriu gyvatėle eina bruožas, kurį liaudyje nustato kaip "dvilypumą". Mes tai aptikome atsitiktinai pas pacientę, kurios viena iš susirgimo priežasčių buvo stiprus gyvatėlės pažeidimas. Kai ją atstatėme, ji pasirodė komunikabili ir iš džiaugsmo, kad vėl sveika, staiga pradėjo šokinėti virš savo šeimininko galvos, nerti į priekį, grįžtant ratu į stuburo pagrindą, kur būna ramioje būsenoje, ir tuo pat metu kalbėjo: "Štai kaip aš galiu! Aš dar galiu! Ir dar galiu!" Mes labai nustebome, kadangi skaitėme rytietiškoje literatūroje, kad jogai po ilgų mėginimų vargiai pakelia gyvatėlę iki galvos, o čia ji vos neskraido danguje. Ėmėme aiškintis, ką tai reiškia. Palyginome su savimi, su kitais pažįstamais ir supratome, kad per gyvatėlę eina sugebėjimas mobilizuotis, atkaklumas tikslo pasiekimui. Šio žmogaus gyvatėlė darė vienuolika apsisukimų, tuo tarpu, kai daugelio žmonių ne daugiau 2-3, o stipriai sergančių kartais nei vieno. Didžiausias gyvatėlės apsisukimų skaičius, kurį teko stebėti, 15.
   Ryšium su šiuo gyvatėlės sugebėjimu visiškai nelauktai išėjome į galingą socialinę struktūrą, kuri atima iš jos judrumą. Greitai pasitaikė stipraus oranžinio srauto vampyrizmo pas pacientę atvejis iš tėvo pusės. Kalboje išaiškėjo, kad tėvas filosofijos dėstytojas, įsitikinęs ir net karingas ateistas. Ginčai su sūnumi apie tikėjimą ir atvedė į vampyrizmo atsiradimą. Tokiais atvejais nutraukti šaltinį beprasmiška, vis vien atsistatys nuolat bendraujant, todėl ėmėme ieškoti, kur išeina oranžinis srautas nuo tėvo ir ar negalima jį išvaduoti nuo šito negalavimo. Pasirodė, kad jo gyvatėlė visiškai be judesių, už jos didžiulė duobė, į kurią pumpuojamas oranžinis srautas. Savo jėgomis uždaryti šią struktūrą buvo aiškiai neįmanoma, teko užsakyti mišias už sveikatą ir pamaldas 40 dienų iš eilės. Kada struktūra užsidarė, mes pradėjome nuplovinėti nuo tėvo gyvatėlės kažkokį bjaurų klijų. Tai pasirodė taip pat labai stipri gyvatėlė, ir kada ji išsilaisvino iš nelaisvės, pradėjo sielvartauti: "Jūs pažiūrėkite, kas pas jį su visais kitais sąmonės planais jis iki pačių kviečių užklijuotas! Kokį žmogų susuko!" Pradėjome klausinėti, kame reikalas, pasirodė ateistinėje ideologijoje: kiekviena perskaityta knyga, o jis, reikia manyti, perskaitė šimtus tokių knygų, užpila sąmonę pradžioje nuo stuburo pagrindo nuo gyvatėlės, o po to vis aukščiau drumstu klijingu skysčiu, kuris po laiko išdžiūsta ir suriša žmogaus mąstymo sugebėjimus. Čia mes nenoromis susimąstėme apie save mes juk taip pat iki 33 metų buvome ateistais, studijavome institute marksistinę-lenininę filosofiją Pasirodė, kad pas mus po 2-3 gyvatėlės apsisukimus jau užklijuota. O reiškia, ir pas visus, kas skaitė panašią literatūrą. Taip mes pirmą kartą susidūrėme su globalia juodos magijos struktūra, einančia per ateizmą. Nuplaunamas šis klijus šventintu vandeniu (suprantama mintyse).
   Ir paskutinis svarbus klausimas tiems, kas turi aiškiaregystę: kaip atskirti gyvatėlę nuo tų šėtoniškų gyvatiškų vaizdų, kuriuos turi neigiamos sielos? Visų pirma, ši gyvatėlė yra vidinis sielos elementas ir matoma tik prie atitinkamo susikaupimo, o tos gyvatės matomos kaip vientisas žmogaus vaizdas. Tačiau apkeitimai būna ir su gyvatėle. Kundalinio gyvatė, apie kurią kalba joga, ir yra gyvatėlės, kuri duota mums nuo Viešpaties, šėtoniškas pakaitalas. Priversti mūsų gyvatėlę tarnauti tamsioms jėgoms nepavyksta, todėl ją ištraukinėja, o į jos vietą įskiepija šėtoniškos užuomazgą pagal augalo sodinukų skiepijimo metodą. Štai kodėl kundalinį būtina ilgai vystyti. Nuo šito keičiasi organizmo gyvybės aprūpinimo struktūra (jis pereina į šėtonišką energetiką), o palaipsniui ir sąmonės struktūra: išsiverčia visi kiti jo planai, persitvarko valios centras, persidengia aukščiausi širdies planai, išauga pasipūtimas, savimyla, išdidumas nepraktikuojantiems jogą žmonėms, šiurkštumas. Atskirti mūsų gyvatėlę nuo netikros galima pagal jos ženkliuką: pas teigiamas gyvatėles religinio srauto ženklas, tai yra kryželis ant kaklo pas krikščionis, ar islamo ženklas (pusmėnulis su žvaigžde) ant kaktos pas musulmonus ir šešiakampė žvaigždė pas judėjus. Tačiau kartojame, kad šis ženklas atitinka dvasinei globai, o ne formaliam priklausymui religijai kaip ir atveju su ikona. Šėtoniškos gyvatės ant kaktos turi svastikos, t. y. sulaužyto kryžiaus ženklą. Kryžius Dievo-Tėvo ir Jėzaus Kristaus simbolis, o būtent Jo pasaulio sandaros organizacijos principus stengiasi sulaužyti šėtonas.


Toliau 8. Sielos emocinė-jausmų sfera.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org