Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


8. Sielos emocinė-jausmų sfera

   Aukščiausią šios asmenybės pusės planą palaipsniui formuojame mes patys gyvenimiškos patirties kaupimo procese. Kada auksinis pagrindas eina įsikūnijimui į žemutinius sluoksnius, nedidelis ovalo formos šviečiantis kamuolys lieka viršutinėje sukurto pasaulio dalyje žydrame sluoksnyje (220 tūkst.). Iki protingos vystymosi stadijos jis atrodo kaip kiaušinis, ir sąmonės vystymosi eigoje pradeda įgauti paukštelio kontūrus pradžioje atsiranda uodegėlė, po to sparneliai, pas subrendusias sielas pradeda išsiskirti galvos kontūrai, panašumas į paukštį didėja. Tai auksinių Išminties paukščių vaikai, kurių šalis yra dar aukščiau, 410 tūkst. dažnyje švarių Dieviškų pasaulių gilumoje. Sidabrinė žvaigždė nukreipia sielą į ateitį, veda ją tobulėjimo keliu. Auksas saugo ir atmena praeities patirtį, kadangi išmintis ir yra sukaupta ir atrinkta sielos pergyvenimų teigiama patirtis. Tie paukšteliai gyvena atskiruose auksiniuose nameliuose, kuriuose ir saugo praeities informaciją. Jų galima paklausti apie pragyventų gyvenimų skaičių, apie ryškiausius iš jų. Tačiau komunikabilumo laipsnis priklauso nuo jų brandos ir daug kuo pakartoja žmogaus elgesio manieras ir bendravimo saiką gyvenime. Informacija apie stipriausius pergyvenimus ir sielos prisirišimus praeituose gyvenimuose, apie vietas, kur ji gyveno, matoma įvairiais vaizdais. Tai gali būti knygos, raktų ryšulys, muzikos instrumentai, vestuvinė suknelė ar mažų vaikų vaizdai, nacionaliniai ar šokių kostiumai apskritai visa tai, kas brangu ir artima sielai. Tuose daiktuose yra nesudėtinga simbolika: raktų ryšulys liudija apie tai, kad kuriame tai gyvenime žmogus buvo pasiturintis, ginklas kad buvo karys, muzikos instrumentas užsiiminėjo menu, knygos buvo rašytojas ar mokslininkas ir pan. Papuošalai pas moteris liudija apie pasiturintį gyvenimą, ypač rytuose.
   Pradžioje mus labai nustebino, bet po to augant žinioms apie sielos vystymąsi tapo aiškus privalomas ugnies, vandens, žemės ir t. t. ženklo buvimas namelyje, be to patikrinus tai pas artimuosius pasitvirtino jų pilnas atitikimas horoskopo ženklui. Esant žemės ženklui horoskope matosi įvairiaspalvių žemės kristalų, brangakmenių krūvelės, jei vandens ženklas gali būti indas su skysčiu, kartais namelyje teka upelis; ugnies namelyje laužas, židinys ar krosnis; oro krištolinė šakelė ir pan.
   Šiandien astrologiją vertina įvairiai. Kai kurie ją laiko itin neigiamu okultiniu mokslu, tačiau astrologinių struktūrų buvimo tokiame aukštame ir švariame lygyje faktas, o taip pat dvylika pasaulio sandaros organizacijos elementų, kaip ir dvylika zodiako ženklų, realiai matoma subtiliame plane planetų įtaka liudija vis tik, kad tai ne demoniškas melagingas mokymas, o žinios, nešančios realią informaciją apie šios pasaulio dalies sandarą, kuri atspindi šviesos ir tamsos kovos ritmą. Kaip visos tikros žinios, ji mus artina prie išsivadavimo nuo šėtoniško melo: "Ir pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus" (Jn. 8, 32). Kitas reikalas, kad šiame pasaulyje bet kuris reiškinys, bet kurį nuo Dievo duotą sugebėjimą, šėtonas stengiasi iškraipyti ir priversti tarnauti sau. Ir, tikriausiai, yra žemiškos bažnyčios kaltės dalis tame, kad visiškai atmetusi astrologiją, ji ją atidavė į tamsos kunigaikščio tarnautojų rankas, ir jie ėmė naudoti tas žinias savo nešvariems tikslams. Tačiau jei astrologija būtų visiškai demoniškas užsiėmimas, tai vargu ar Viešpats prileistų iki Kūdikėlio Jėzaus Kristaus tris astrologus ir išminčius iš Rytų (Mt. 2, 1-2 ir 9-11).
   Bet grįžkime prie auksinio paukštelio sielos. Tai, kad šis vaizdas turi objektyvią realybę, patvirtina daugybė atvejų iš mūsų praktikos. Visų pirma, jo būklė stipriai atsiliepia į bendrą žmonių psichologinę savijautą. Tokius išsireiškimus, kaip "akmuo ant širdies", "įžeisti iki sielos gelmių", atspindi realūs vaizdai, matomi šiame iš tiesų giluminiame sielos plane: stiprios skriaudos, įžeidimai matomi kaip juodi akmenys paukštelio kūno viduje, aštrios strėlės ar virbalai, įbesti į ją. Šis sielos planas gali kartais pilnai ar dalinai iškristi iš savo vietos nuo stiprių stresų, ir tada iš tikro žmogaus "siela ne vietoje", žmogaus būsena labai slegianti ir nerami. Paukštelis gali atsidurti po transporto ratais, kokiame tai rūsyje ar miške, ir galima net sužinoti, kada tai įvyko: žmonės prisimena apie konkrečius išgąsčio, dvasinio sukrėtimo įvykius ir pan. Šis virpantis sielos planas labai svarbus, jį būtina grąžinti į vietą ir valyti nuo užteršimų. Net nematant tų vaizdų galima gauti pagalbą per maldą. Kada žmogus pastoviai meldžiasi, siela palaipsniui išsikapsto iš po akmenų ar iš duobių ir balų.
   Įdomus atvejis mus pačius įtikino šio plano realumu ir reikšmingumu greitai po jo atradimo. Mes dirbome per nuotrauką su žmogumi, gyvenančiu užsienyje, jo motinos prašymu. Jo sunkios dvasinės būsenos priežastys buvo susijusios su šiuo planu. Kada jį išvalėme nuo akmenų ir strėlių, ten liko vienas žiedas. Chalima pamanė, kad tai taip pat svetimkūnis daiktas ir jam ne vieta sielos viduje, bet paukštė tuoj pat puolė prie žiedo, sugriebė, priglaudė jį. "Taip įdomu, pasakė Chalima. Ten sieloje kažkoks tai žiedas su akmenim, kurio ji nenori atiduoti". "Jūs sakote žiedas? savo ruožtu nustebo motina. Jis iš tiesų turi labai jam brangų žiedą, dovana nuo moters, mirusios dar ankstyvoje jaunystėje, ir jis rūpestingai jį saugo iki šiol".
   Šis aukštas sielos planas pažeidžiamas esant nesėkmingiems asmeniniams santykiams su žmonėmis, nevertais meilės. Išsireiškimas "būti po kulnu" taip pat turi realų pasireiškimą šiame aukščiausiame sielos emocinės sferos plane. Jei vyras dėl liguistos aistros akiplėšiškom grobuonėm ir gundytojom pradeda žemintis, leidžia paminti savo orumą, tai neretai matomi švelnūs šviečiantys kūneliai, praskrosti kiaurai ir užkabinti ant šėtoniškų tarnautojų aštrių kulniukų. Papuola joms ir padorūs žmonės, aukštos šviesios sielos. Tokiais atvejais bendra malda mažai padeda gundytojos tvirtai laiko grobį, ir reikia kryptingai dirbti su šiuo vaizdu, prašyti Dievo Motinos ar Mikalojaus Stebukladario atstatyti sielos plano švarą ir vientisumą.
   Įsiminė viena baisi, bet pamokanti istorija. Chalimos institute buvo dėstytojas, kuris ryškiai išsiskirdavo bendrame fone, buvo studentų mylimas. Apie jį pasakojo, kad studijų metu Maskvoje jis įsimylėjo kažkokią palaido elgesio merginą, vedė ją, o ji, pagimdžiusi dukrą, pabėgo nuo jų, ir kad šis žmogus iki šiol skausmingai išgyvena šį išsiskyrimą. Istorija buvo panaši į apkalbas, bet dėstytojas iš tiesų kartais būdavo mįslingai liūdnas, tada tik pradėdavo išgėrinėti, o paskutinį kartą atvažiavus namo mums pasakė, kad jis beveik nusigėrė. Nesinorėjo palikti tokio žmogaus be pagalbos, tuo labiau, kad dvasinio negalavimo priežastis buvo pakankamai aiški įprasti nevalingi burtai, kuriu su kaupu turi žavios lengvo elgesio gražuolės. Čia jie iš tikro nuėjo iki sielos gelmių, bet padarė tai pats nukentėjęs savo nesaikingais ir aiškiai nepasiteisinančiais pergyvenimais: jo didelė, brandi paukštė buvo pusiau supuvusi, kokios tai juodos ataugos išlįsdavo per suplonėjusį auksinį apvalkalą, o viduje puvo nevertos moters vaizdas. Atiduoti savo šventovę kiaulių trypimui, ir dar nuo to sielvartauti labai sunki nuodėmė prieš meilę.
   Nuo tokios ar panašios pagal sunkumą nuodėmės prasideda šio sielos plano ardymo procesas. Užkibęs šėtonas stengiasi pilnai apjuodinti ir išversti susilpnėjusią sielą, jei tai jam pavyksta, aukščiausia sielos išmintis virsta nešvariu gumulėliu, krinta iš savo aukščio į kokią tai balą ar tamsų kampą. Tokie žmonės ir gyvenime tampa sunkūs, jie nuolat viskuo nepatenkinti, agresyvūs ir grubūs. Po auksinio paukštelio irsta ir aukštesnieji sąmonės planai, ypač auksiniai kviečiai, glaudžiai susiję su juo, estetinis lygis, taip pat einantis per sielos moterišką dalį, o intelektas siekia daugiausia racionaliai-loginį lygį, jei visai nenukrenta iki gyvuliškų poreikių. Tokie kardinalūs pasikeitimai įvyksta ne per vieną gyvenimą ir liudija apie giluminį sielos išsigimimą. Tik iš šalies, be paties praradusio sielą žmogaus pastangų, negalima nieko padaryti. Reikalinga jo paties atgaila, savo gyvenimo nuodėmingumo suvokimas, nuoširdi malda ir elgesio pakeitimas.
   Pas moteris šiame lygyje kartais sutinkami vaikų vaizdai paukštės viduje. Tai taip pat ne norma ir liudija apie didelę aistrą vaikams, ir liguistą nesaikingą rūpinimąsi jais. Vaikai turi būti viduriniuose širdies planuose, atsakančiuose už pareigą ir atsakomybę. Rūpinimasis vaikais mūsų pareiga ir prievolė, bet jis neturėtų viršyti saiko, virsti dvasine aistra, kitaip pradeda gniuždyti kito laisvę, auga dėl jo paties atsakomybės už savo likimą pagrobimo. Jokios apsaugos vaikams ši išskirtinė nuostata sieloje neduoda, o pas tėvus sukelia sunkumą ir vietoj pagalbos vaikams gali tapti net pagrindu vampyrizmui nuo jų.
   Pas teigiamus, švarius žmones būna ir nuostabūs šio plano vaizdai. Pavyzdžiui, matosi paukštės, kurių visas vidus atrodo kaip gėlių laukas. Tai sielos kilnumo ir subtilumo, dosnaus širdies gerumo liudijimas.
   Auksinėje paukštėje atsideda pati vertingiausia patirtis auksinės užgyventos patirties kruopelės. Išgaunamos jos realiame gyvenime, kuriame šiai sielos pusei vadovauja jau minėta auksinė knyga pergyvenimų, emocijų-jausmų centras. Joje randasi visa sielos patirtis ir teigiama, ir neigiama, štai kodėl jos informacija apie elgesį toje ar kitoje situacijoje, pagrįsta praeities patirtimi, turi praeiti pro širdies filtrus. Tačiau sukaupta patirtis bet kokiu atveju milžiniška jėga. Tai tvirtas fundamentas, vidinė sielos atrama. Jei kažkas nutinka auksinei knygai, žmogus tampa bejėgis, jis praranda sugebėjimą veikti, kyla visų jėgų dvasinių ir fizinių praradimo pojūtis. Kada ji sveika ir savo vietoje, tai priduoda pasitikėjimo savo jėgomis, ramybės ir pusiausvyros pojūtį. Deja, auksinė knyga pažeidžiama pakankamai dažnai barniais, pykčiais, bet kokiais neigiamų emocijų protrūkiais: pavyzdžiui, žiūrint siaubo filmus ir netgi tiesiog matant atskiras prievartos, grubumo, isterijos scenas, siurrealistinius paveikslus, skaitant fantastiką ir pan. Nuo to gali kilti baimės, paniška būsena, skuba, nepasitikėjimas. Neigiami vaizdai įeina į knygą ir pradeda ją tepti ar plėšyti puslapius.
   Šioje knygoje atspausdinami įžeidimai, padaryti žmogui, bet gali būti ir sielą džiuginantieji vaizdai. Papasakosime tik vieną labai ryškų atvejį. Mūsų pažįstama turėjo labai sudėtingus santykius su anyta. Kada pažiūrėjome į auksinę knygą, joje pasirodė aiškiai matomas atleiskite už neestetini tikslumą, mus taip pat pervėrė šis paveikslas anytos spjūvis. Pagal laiką tai sutapo su stipriu ir nepelnytu įžeidimu iš jos pusės. Paprašėme Mikalojaus Stebukladario išvalyti knygą nuo nuodų. Jis ją pasiėmė neilgam kaip įprasta tokiais atvejais, o kada grąžino į vietą, tai su nuostaba aptikome tarp auksinės knygos puslapių gyvas gėles. Kas žino žinomo šventojo gyvenimą, lengvai supras šią jo mažą dovaną. Jis pamatė ir įvertino sielos švarą, nepelnytą nuoskaudą ir atstatė savo lygyje sutryptą teisingumą. Pažįstamos būklė labai pasikeitė, ji dabar tiesiog skraido, jaučia save laiminga, nors išoriškai jos gyvenimo aplinkybės liko tos pačios tai Mikalojaus Stebukladario gėlės davė tokį nuostabų rezultatą. Iš karto perspėsime tuos, kas panorės panašaus, dovaną reikia užsitarnauti, Mikalojus Stebukladarys labai reiklus šventasis ir atsiliepia tik į švarių sielų prašymus.
   Visumoje knyga labai svarbus planas, palaikantis sielos budrumą ir darbingumą, harmoningą emocinę būseną, kuri daug kuo priklauso nuo auksinio srauto jėgos, einančio per knygą pagrindinį aukso patekimo į sielą kanalą.
   Žydrame sluoksnyje (90-100 tūkst.) emocinis centras atrodo kaip taurė (arba taurelė priklausomai nuo išsivystymo laipsnio) su žydru skysčiu. Jei skystis švarus ir jo yra pakankamai, tai priduoda sielai džiugią nuotaiką ir pakilimą, emocijų pasireiškimams ryškumą ir užkrečiamumą.
   Violetiniame sluoksnyje (80 tūkst.) krištolinis indas su violetiniu skysčiu. Užtikrina jausmų gilumą ir mastą.
   Geltoname (70 tūkst.) geltonas fontanėlis. Jis priduoda budrumą, aktyvią geranorišką nuotaiką.
   Žaliame (50-60 tūkst.) randasi dar vienas svarbus planas, kur išsireiškimas "sielos audinys" įgauna realius kontūrus čia iš tiesų guli susuktas į ruloną audinys, sielos medžiaga. Ji gali būti įvairių spalvų, kas pasireiškia emocionalaus gyvenimo ypatumuose ir charakteryje. Auksas priduoda išmintį, sidabras drąsą, balta spalva švarą, žydra dosnumą, atvirumą, violetinė platumą, geltona intensyvumą, raudona šilumą, oranžinė apskaičiavimą. Nuo šio plano priklauso meilumas, sielos komunikabilumas, nuo jo taip pat priklauso jėgos pojūtis žmogus mažai pavargsta bendraudamas, jei šis planas sveikas. Jei jis pažeistas ar jo visai nėra, atrodo, jog nėra jėgų netgi pažiūrėti į kitą. "Išvynioja" sielą taip pat iš čia: tai nemaloni vampyrizmo rūšis, kuriai esant vampyras bendraujant pervynioja audinį į save. Nuo to kyla specifinis, ryškiai lokalizuotas traukiančios tuštumos krūtinės centre jausmas. Šiame lygyje kreiptis pagalbos galima pas Dievo Motiną ar pas pranašą Muchammadą, bet reikėtų prisiminti, su kokiu žmogumi bendraujant įvyko praradimas, kad nurodyti, kur ieškoti.
   Viršutiniame mėlyname sluoksnyje (40 tūkst.) sidabrinis padėklas. Tai sekantis reikšmingas po knygos ir audinio vaizdas. Jis apsprendžia emocinio sielos gyvenimo stabilumą ir savarankiškumą. Čia praeina riba tarp žemutinių ir aukštutinių sielos poreikių. Šis planas turi didžiulę reikšmę psichikos apsaugai nuo smūgių iš apačios, tarnauja savotišku šarvu nuo šėtoniškų poveikių, sielos emocinio gyvenimo fundamentu. Žemiau randasi elementaresni poreikiai, priklausantieji daugiau instinktyviam, nei sąmoningam sielos gyvenimui. Su šiuo planu dalinai susijusi ir protingo rūpestingumo savybė, dvasinio dosnumo ne pagal trauką, o iš būtinumo, iš pareigos. Čia randasi rūpinimasis mažesniais: tėvų vaikais, rūpestingo sodininko ar piemens savo globotiniais ir pan. Švarus, nepažeistas padėklas užtikrina sielos gyvenimo aiškumą, mokėjimą atsakyti už savo nuotaiką ir pojūčius. Padėklo užteršimas pasireiškia kaip kokia tai migla sieloje, sunkumas krūtinėje, daro žmogų liūdną ir niūrų (beje, tai liečia visus emocinės-jausmų sferos planus). Sumuštas, įtrūkęs padėklas, kaip sugadintas muzikos instrumentas, pradeda treškėti ir falšuoti.
   Viduriniame mėlyname sluoksnyje (30 tūkst.) auksinė skrynelė ar dėželė, leidžianti sielai atskirti vidinį ir išorinį, "mano" ir "ne mano", emociniu-psichologiniu požiūriu: su kuo suartėti, o nuo ko laikytis toliau, kaip elgtis su skirtingais žmonėmis ir pan.
   Žemutinis šios eilės planas randasi raudoname sluoksnyje ir atrodo kaip indas su raudonu skysčiu. Tai elementarių fiziologinių poreikių lygis, aprūpinančių sielos gyvenimą, šilumą ar vėsą, maistą ir gėrimą. Bako dydis priklauso nuo dėmesingumo, kurį žmogus skiria šiai gyvenimo pusei. Vienas iš mūsų klausytojų turėjo tokį mažą baką, kad mes net jam pasakėme apie tai. Jis patvirtino, kad nuo mažens labai mažai valgo. Čia randasi ir žmogaus seksualinė sfera, būtent dėl šios priežasties šis planas labai stipriai užteršiamas ir vampyruojamas. Prie nekuklių žvilgsnių, nesveiko domėjimosi kitos lyties asmenimis šiame lygyje tarp žmonių pradeda bėgioti įvairi nešvarybė katės, šunys, gyvatės. Jos po to pasilieka bake ir su laiku pradeda pūti, iššaukdamos lytinių organų susirgimus. Seksualiniai vampyrai tiesiog ištuština aplinkinių bakus. Kaip jais atsikratyti, mes papasakosime dalyje apie dvasinį gydymą.
   Bakas tiesiogiai susijęs su organizmo kraujotakos sistema, todėl kraujo ir sielos (siaura prasme kaip emocinio-psichologinio organizmo gyvenimo) surišimas, žinomas nuo seniausių laikų, turi realų pagrindą. Emocinės būsenos pasikeitimai akimirksniu atsiliepia į kraujo sudėtį ir savybes.
   Kiti emocinio centro planai išsidėstę gerklės ir viršutinės krūtinės ląstos dalyje. Kažkokio atskiro organo emocinė sfera neturi.


Toliau 9. Širdis.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org