Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


9. Širdis

   Per kraujagyslių sistemą emocinė-psichologinė sielos pusė glaudžiai susijusi su širdimi, būtent čia pagrindinis jų sąveikos kanalas. Sąmonė sąveikauja su širdimi jos aukščiausiame plane – saulėje, kuri, kaip ir subtilus kūnas, yra vienas iš sidabrinės žvaigždės pasireiškimų. Kiti širdies planai vykdo palyginimą ir atranką pagal rezonanso principą, pagal ateinančios iš įvairių pusių informacijos sąskambį. O vieningas, kiek tai įmanoma, harmoningas rezultatas po to ateina realizacijai į valios centrą.
   Ta širdis, kurią mes žinome iš anatomijos, matoma krištoliniame sluoksnyje (nuo 0 iki 4 tūkst.). Oranžiniame sluoksnyje ji atrodo kaip sidabrinė moneta ar medalis su šventyklos atvaizdu. Tai sielos giluminio savarankiškumo vaizdas, tam tikra prasme asmenybės pamatas, užtikrinantis jos tvirtumą, charakterio pagrindą. Jei moneta pažeista, žmogus praranda savarankiškumą, pradeda kabintis už kitų, panikuoja, rodo netvirtumą.
   Pirmame mėlyname sluoksnyje širdis atrodo kaip auksinė skrynelė, su audinio ritiniu. Panašius vaizdus jau sutikome prieš tai buvusioje eilėje, jų struktūra iš dalies kartojasi, bet priklauso kitoms asmenybės savybėms. Šio atveju jos apsprendžia gerumo ir dosnumo savybes: audinio dydis – bendra šių savybių atsarga, o audinio spalva – pasireiškimo ypatumus. Auksas – protingas gerumas, duoda būtent tai, kas reikalinga kitam; sidabras – ryžtingas, aktyvus net rizikingas; balta spalva – tai pakylėtas ir didelio masto dosnumas, nesvyruodamas gali atpilti maišą aukso, jei žinoma, jis yra, ir jei dėl reikalo; krištolinis audinys – valomasis gerumas, padeda spręsti kitiems reikalus ir problemas, savo įtakos sferoje daro psichologinę tvarką; žydra spalva – emocinis, violetinis – niekada neatsakantis gerumas, kada padeda visiems iš eilės be atrankos; geltonas – priešingai, gerumas su atranka, su stipria prisirišimo koncentracija, žalias – gerumas iš pareigos, bet neįkyrus; mėlynas – apskaičiuojantis ir išlaikytas; raudonas – materialinis dosnumas, išsiskiria pomėgiu dovanoti dovanas; oranžinis – neryškus, tačiau lygus, labai pastovus gerumas.
   Neigiamos sielos turi nešvarias spalvas. Stalinas, pavyzdžiui, turėjo nešvariai raudoną, jo gerumas reiškėsi mokėjime teisingai duoti grąžą. Brežnevo – juodas audinys. Ir vėl iškyla žinomas išsireiškimas "juodas nedėkingumas" – būtent šią savybę ir turi juoda spalva.
   Šio plano vampyrizmo atveju fiziologijos lygyje kyla vienas iš širdies nepakankamumo variantų. Esant širdies skausmui, reikia dėmesingai žiūrėti visus planus. Buvo atvejis, kada skausmą iššaukė pelės, apsigyvenusios skrynelėje ir tyliai graužusios audinį. Būna ten ir vampyriniai astralai, susikaupia purvas ir pan.
   Antrame mėlyname sluoksnyje (30 tūkst.) širdis atrodo kaip apvali spintelė, savo forma primenanti obuolį su lentynėlėmis viduje. Tai praktinio rūpestingumo lygis. Lentynose galima pamatyti tai, kas sukelia rūpestį: dažnai žvelgia vaikai, kiti artimi žmonės, gali būti knygos, pas tikinčiuosius matėme Bibliją ir Koraną; daiktai, drabužiai, baldai, produktai – žiūrint ką žmogus laiko svarbiu rūpesčio objektu. Perkrautos lentynos sukelia širdies sunkumą. Taip šiame plane pasireiškia tas nereikalingas perdėtas "rūpestingumas", nuo kurio perspėdavo saugotis šventieji tėvai, darantis žmogų pastoviai susirūpinusiu kokiais tai ieškojimais, smulkiais rūpesčiais, įnešantis chaosą į sielą ir širdį. Lentynas reikia nuolat valyti nuo visokio niekalo ir purvo.
   Žaliame sluoksnyje (50 tūkst.) mūsų širdyje randasi krištolinis puodelis su žaliu skysčiu (pas šėtoniškas sielas jis būna nešvariai raudonas ar nešvariai mėlynas). Tai širdies jautrumo, dėmesingumo, sugebėjimo įsiklausyti į aplinkinius lygis. Jis priklauso nuo indo dydžio ir skysčio kiekio. Jei jis pažeistas – žmogus tampa šiurkštus, nejautrus.
   Oranžiniame sluoksnyje (110 tūkst.) – krištolinis puodelis su auksiniais žiedeliais. Čia per širdį eina sąmoninga pareiga ir atsakomybė. Kiek žiedelių – tiek žmonių į globą ir apsaugą gali paimti siela. Tai galima pavadinti širdies platumu. Įdomu, kad ši savybė būdinga įvairiems – artimiems ir neartimiems žmonėms, išskyrus vyrą ir žmoną (jei jie pora nuo Dievo, tai čia ne skirtingi žmonės, o viena visuma, viena siela). Esant šio plano pažeidimams, žmogus praranda sugebėjimą imti atsakomybę už kitus.
   Baltame sluoksnyje (110 tūkst.) širdies vaizdas – gražus teatrinio tipo šviestuvas. Tai kūrybinis širdies planas, apsprendžiantis mokėjimą pasirinkti teisingą elgesio liniją – nušvisti tam tikrų momentu reikiamu spalvų deriniu. Šviestuvas apšviečia sielos gyvenimo kelią, leidžia rasti teisingą priėjimą prie žmonių ir reiškinių. Jei jis pažeistas, tai silpnėja sugebėjimas atiduoti, nešti šviesą į pasaulį.
image   Sidabriniame sluoksnyje (120 tūkst.) randasi vedantysis širdies planas – ten matosi drambliukas, panašus į indišką, su gražiu apklotu, kuris gyvena baltame cilindro formos namelyje (11 pav.). Normalioje būsenoje jis ramiai guli, pasikelia tik esant stipriai įtampai. Jei jį trikdo kokie tai įdūrimai, smūgiai, jis pradeda vaikščioti po namelį, ir tai pasireiškia tachikardijoje. Aritmijos atveju reikia žiūrėti ausis – jei drambliukui kažkas su klausa, jis praranda sugebėjimą girdėti pasaulio sandaros ritmą. Tai stiprus planas, turintis tam tikrą savęs atstatymo laipsnį: laikas nuo laiko – jei sveikas – drambliukas eina maudytis į sidabrinę upę ir nuplauna nuo širdies nuoskaudų, nusivylimų ir nemalonumų naštą. Jis – širdies šeimininkas, jos jėgos ir ištvermės šaltinis.
image   Oranžiniame sluoksnyje (160 tūkst.) širdyje graži balta gulbė plaukioja tvenkinyje (12 pav.). Taip pat labai svarbus planas, savo reikšme antras po drambliuko. Jis susijęs su gyvenimo skoniu, mokėjimu jį vertinti, apsprendžia žmogaus santykių su aplinka saiką. Savo esme tai planas, atsakantis už įsakymo: "mylėk savo artimą, kaip pats save" laikymąsi. Jei žmogus neišsimiega, pervargsta rūpindamasis kitais, gulbė pradeda piktintis, reikalauja teisingumo atstatymo savo organizmui. Jei žmogus egoistiškas, rūpinasi daugiau savimi, tai gulbė pajuoduoja.
   Gulbė – subtiliausias ir itin pažeidžiamas širdies planas. Pažeidžiamas praktiškai prie bet kokių širdies susirgimų. Aritmijos atveju reikia žiūrėti galvą, dažnai gulbė būna surišta, kartais ją pagrobia, būna užterštas prūdas ir gulbė klimpsta baloje. Visais širdies skausmo atvejais būtina prašyti atstatyti ir išvalyti šį planą.
image   Sekantis širdies planas – 160-170 tūkst. dažnyje (4-tame mėlyname sluoksnyje) atrodo kaip lempa – paprastas apvalus šviečiantis rutulys, kaip sieninis šviestuvas iš balto matinio stiklo (13 pav.). Nuo lempos prasideda širdies išminties lygis – polinkis analizei, filosofiniam gyvenimo apmąstymui. Širdies lempa – žemutinis Dieviškos šviesos sukurtame pasaulyje pasireiškimo planas, ji leidžia matyti gyvenimo reiškinius tikroje šviesoje. Jei lempa pažeista , visas širdies aukščiausias planas atsijungia, blokuojasi dvasiniai sielos organizacijos lygiai ir lieka tik žemutiniai materialiniai poreikiai. Sielos, kaip protingos būtybės, vientisas vaizdas, kaip įpratome save matyti įprastu regėjimu, randasi ankstesniame asmenybės organizacijos sluoksnyje, ir širdies lempa tarytum apšviečia sielos gyvenimišką kelią. Jei lempa gęsta, žmogus pradeda klaidžioti patamsiais, kliūti kelyje ir neretai nusirita iki beždžionės lygio.
image   Penktame mėlyname sluoksnyje (170-180 tūkst.) širdies vaizdas – gėlė (14 pav.). Tai labai aukštas vaizdas, priduodantis charakterio atvirumą, tą vaikišką švarą ir naivumą, apie kurį skelbė savo mokiniams Jėzus Kristus: "jeigu… nebūsite, kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę" (Mt. 18, 3). Šis išmintingas netikėjimo į blogį kituose žmonėse naivumas, nenorėjimas jį pripažinti normaliu gyvenimo reiškiniu, yra stipri apsauga nuo blogio. Jei sielos širdies gėlė atverta pasauliui, siela gauna aukštą globą, jai padeda gesinti blogį aplink save, valyti kitų žmonių sielas. Jei gėlė netvarkoj – ji suardyta ar užteršta, – tai ženkliai mažėja noras bendrauti, žmogus tampa nekomunikabilus, gyvena kaip kurmis, pagal principą "mano troba iš krašto". Gėlės spalva aukštesniame lygyje atkartoja audinio savybes: ten buvo kalbama apie materialinį dosnumą, čia apie dvasinį – mokėjimą dalintis su kitais širdies šiluma. Ten – elgesio gerumas, čia – giluminių pasaulėžiūros santykių su žmonėmis ir gyvenimu gerumas.
   Žaliame sluoksnyje (190 tūkst.) širdyje trykšta žalias fontanas. Tai pagrindinis aukščiausio žalio srauto įplaukos į organizmą kanalas. Jis maitina žalią auros sluoksnį, priduoda bendravimui švelnumą ir geranoriškumą, kuriuos galima įvertinti kaip širdingumą. Fontano jėga apsprendžia meilės ir draugiškumo pasireiškimų jėgą ir mastą. Jei fontano darbas sutrinka ar jis susilpnėja, atitinkamai silpnėja ir išsenka sielos širdingumo šaltinis.
   Ikona sekančiame širdies organizacijos lygyje (200 tūkst. geltonas sluoksnis) yra globališkesnės ikonos sąmonėje pasireiškimas. Čia ji užtikrina giluminį širdingą ryšį su Dievu, tą maldos lygį, kurį šventieji tėvai vadina "širdingu". Kita sutampa su jau pasakytu.
image   Aukščiausias širdies planas – saulė (violetinis sluoksnis, 210 tūkst., 15 pav.), su juo susijęs sugebėjimas nešti šviesą žmonėms. Šis planas atsakingas už širdies pasirinkimą tarp proto ir jausmų. Jei saulė stipri, tamsa per ją nepraeina. Širdies saulė užtikrina ryšį su angeliškais pasauliais. Šiame lygyje randasi ir sielos kaip paukštės vientisas vaizdas, ir Tikėjimo paukštė. Paukščių vaizdai – tai pasaulio sandaros organizacijos angeliškų lygių pradžia, ir per širdį mes tiesiogiai sujungti su jais (tiksliau sakant, visi širdies lygiai yra angelų pasaulio poveikio į mūsų žemišką pasaulį kanalas). Be gyvo tikėjimo, sielai nejaučiant savo ryšio su švariais Dieviškais pasauliais, širdis užsiteršia ir gęsta, išsenka ir gęsta sieloje gyvenimo ir meilės šaltinis. Štai kodėl taip svarbu išvalyti savo širdį ir palaikyti ją švaroje. Sumanymai ir darbai, žodžiai ir poelgiai – viskas ateina į pasaulį iš mūsų širdies gelmių: "iš vidaus, iš širdies išeina blogi ketinimai… ir užteršia žmogų" (Mk. 7, 21-23). Todėl ir kartoja kiekvieną dieną tikintieji maldoje: "širdį švarią išsaugok manyje, Dieve" (50 psalmė). Susierzinimai, pavydas, nuoskauda, pyktis ir t. t. gesina saulę ir lempą, užteršia fontaną ir indą, nuo jų tamsėja ikona ir šviestuvas – mes darome blogai ne tiems, ant kurių pykstame, o visų pirma sau.


Toliau – 10. Valios centras.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org