Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


7. Kaip vyks "pasaulio pabaiga"

   Priėjome prie klausimo apie tai, kas vyksta žemėje dabartiniu momentu ir kas mūsų laukia ateityje.
   Rusija dabar išgyvena rodos sunkias dienas. Tačiau reikia žiūrėti į įvykius istorinėje perspektyvoje: kas griūna ir kas atgimsta. Nežiūrint į buitinius sunkumus, vyksta iškilmingas ir džiaugsmingas krikščioniškos, ir musulmoniškos bažnyčios atgimimas. Prasideda, nors ir lėtai, pasikeitimai kultūroje – net estrada ir rok grupės ėmė daugiau krypti į nacionalines tradicijas, stengiasi perteikti patriotines nuotaikas, kreipiasi prieinamu lygiu į Jesenino ir Bloko eiles, o ne negalvodami mėgdžioja vakarus ar pilniausiai šėtoniškus afrikietiškus ritmus. Apie teigiamas permainas liudija ir politinėje arenoje visiškai naujų pasauliui lyderių buvimas – žmonių, kurie nesilaiko už valdžios, o siekia iš tikro pakeisti gyvenimą į geresnę pusę. M. Gorbačiovas, A. Sobčiakas, E. Ševardnadzė, A. Jakovlevas, V. Bokatinas, M. Gubenko, G. Popovas ir kai kurie kiti – tai šviesus būrys, žmonės, per kuriuos eina Dieviškų jėgų poveikis į žemę, kurių vien tik dalyvavimas keičia visuomeninio gyvenimo atmosferą. Šviesių jėgų atstovas yra ir Amerikos prezidentas Dž. Bušas. Dideli teigiami pasikeitimai katalikų bažnyčioje gali įvykti prie dabartinio Romos popiežiaus Jono Pauliaus II, taip pat esančiu svarbiu Dieviškų jėgų poveikio į žemę kanalu. Yra tokie žmonės ir kitose gyvenimo srityse.
   Į mus jau ne kartą įvairiose šalies vietose kreipdavosi įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės ir klausdavo: kodėl mes taip mažai valgome? Gal tai kokios ligos požymis? Ne, brangus skaitytojau, tai dar vienas rimtų pokyčių požymis. Jis liudija, kad tas jėgas, kurias anksčiau žmonės gaudavo pagrinde iš maisto užterštoje purvu žemėje, dabar gauname tiesiogiai iš švarių Dieviškų srautų, pasiekiančių žemę ir vykdančių joje didžiulį valomąjį darbą. Todėl poreikis maistui pas švarius žmones, sugebančius priimti šiuos srautus, ryškiai mažėja. Daugelis šiandien lengvai gali apsieiti be mėsos, nors tam tikrą laiką reikalingos valios pastangos, kad atpratinti organizmą nuo jos. Beje, čia padeda krikščioniškų pasninkų sistema: po vieno-dviejų atliktų ilgų pasninkų organizmas pakankamai išsivalo ir dingsta noras valgyti mėsą. Maža to, švarus organizmas jau priima ją kaip nuodus, todėl nenustebkite, jei po pasninko pirmą kartą valgant mėsą atsiras pykinimas ir galvos svaigimas – visi apsinuodijimo simptomai. Be mėsos negali apseiti tik grubaus sudėjimo ir primityvios prigimties žmonės. Tarp kitko, kalniečiai, kurie ir anksčiau gyveno švaresnėje atmosferoje, nei kita žemės gyventojų dalis, niekada nelaikė mėsos būtinu maisto produktu, avį pjaudavo tik per šventes, o gyvulius augindavo pagrinde kaip pajamų šaltinį.
   Šiandien sklando įvairios "pranašystės" apie artimiausią žemės ateitį, apie tai, kaip vyks ta "pasaulio pabaiga", apie kurią kalba ir rimti šaltiniai – Biblija ir Koranas, ir įvairios rūšies okultiniai leidiniai, besiremiantieji astrologų pranašystėmis ar kontaktuotojų informacija apie įvairios rūšies siaubą, transmutacijas, perėjimus į kitus išmatavimus ir t. t. Apie paskutinius iš karto pasakysime – jie nuo šėtono. Tai jo galutinio žemės ir visų joje gyvenančių sielų sugriovimo programa. Daugelis jos elementų, tarp kitko, paleisti 1991 metų rudenį, bet globalinių pasikeitimų jie neįvykdys, kadangi Dangiška kariauna buvo pasiruošusi šioms atakoms. Nors palies tas sielas, kurios artimiausiu metu po 1,5-2 metų neateis į religijos globą, o liks įsitikinę ateistai. Liguistai šėtono vaizduotei visada atrodo, kad visa, ką jis sumanė – neišvengiama, bet taip pat neišvengiamai jo planuose atsiranda klaidos ir netikslumai: pasitraukęs nuo Dievo, jis atsisakė tobulumo ir tai žlugdo visus jo sumanymus, nei vieno plano jis taip ir nesugebėjo reikiamai užbaigti. Tas pats bus ir su pasaulio pabaiga. Jokios transmutacijos mūsų nelaukia. Kova bus, ligos ir katastrofos – nedidelio masto galimos, tačiau jų mastai daug priklauso nuo pačių žmonių, nuo jų maldų, nuo jų sugebėjimų susivienyti kovoje su blogiu.
   Svarbu suvokti požiūrio į ateities prognozavimą principą. Daugelis būrėjų ir pranašautojų laiko savo profesiniu talentu būtiną jų pranašysčių vos ne 100% išsipildymą. Neįvykusi prognozė, jų požiūrių, – brokas darbe, netgi jei jos apie nemalonumus, katastrofas, stichines nelaimes. Toks požiūris išduoda ištisą juodosios magijos struktūrų rinkinį, nulemiantį būtiną pranašystės išsipildymą. O jei dar ir patys žmonės priima išpranašautą nemalonumą kaip neišvengiamą, tai jos tikimybė iš tikro išauga beveik iki 100%. Tai principiniai neteisingas požiūris į prognozuojamą ateitį, tuo labiau į neigiamas prognozes.
   Pranašautojo veiklos tikrą esmę ir vaidmenį mums atskleidžia Viešpats Biblijoje, pranašo Jonos istorijoje, kurį atsiuntė Dievas pranešti apie Ninevės miesto žūtį dėl jo gyventojų piktadarysčių. Bet miestiečiai giliai į širdį priėmė Jonos pamokslą, visi ėmė melstis ir atgailauti, ir pranašo nusakyta miesto griūtis neįvyko. Tai stipriai nuliūdino ir sugraudino pranašą – jis net ėmė prašyti Viešpaties paimti jo sielą iš žemės, kad nematyti savo gėdos. Jona pasislėpė nuo žmonių ir vis laukė, ar neišsipildys jo pranašystė. Tada Viešpats priminė jam apie tai, kad Jis nieko nenori bausti, o nori tik, kad žmonės gyventų švariai ir dorai, jei jie pradeda nusidėti, Viešpats netenka galimybės juos apginti nuo blogio jėgų smūgių. Nuoširdi Nenevės gyventojų atgaila leido Jam išgelbėti juos nuo katastrofos. Pranašautojo užduotis – ne tiek tame, kad perspėti apie bėdą, kiek tame, kad nurodyti, kaip jos išvengti ar ją susilpninti. Be šito pranašystė tik didina nelaimės galimybę.
   Kas tai yra pranašo Danieliaus, Apreiškimo arba Nostradamo, Nero ir joms panašios pranašystės ilgai perspektyvai? Tai prisijungimas prie ateities planų tų globalinių būtybių, nuo kurių priklauso įvykių vystymasis šioje pasaulio sandaros dalyje. Mes patys taip pat užsiimame panašiomis "pranašystėmis", tik savuose laiko mastuose. "Liepą važiuosiu atostogauti prie jūros" – galite nusakyti savo likimą jau vasarį. Tačiau Dievui 2000 metų yra kaip viena diena. Ir jei mūsų planus gali suardyti kažkokios aplinkybės, tai Jo planai labiau tvirtesni ir patikimesni. Tačiau, iš kitos pusės, savo planus kuria ir šėtoniška prognozių tarnyba ir primeta juos mums per savo pranašautojus. Dievas žino, kad ateis antikristas, ir priėmė savo priemones. Šėtonas trokšta antikristo karūnavimo, žemės sprogimo atominiame kare ir kitų siaubų ir primeta juos mums. Kas norės patikėti, tegul tiki. Tuo jis visų pirma pakenks pats sau. Mes žinome, kad šėtono planai žemės atžvilgiu neišsipildė daugiau nei 60%, tai yra viskas vyksta ne taip, kaip jis norėtų. Bet kuri pranašystė turi savo tikimybės laipsnį, ir tai priklauso ne nuo pranašautojo sugebėjimo, o, pirma, nuo to, prie kieno planų jis prisijungia, ir, antra, nuo ateities prigimties. Net pačius didžiausius nemalonumus, suplanuotus šėtono, galima sustabdyti ne mažiau stipria malda ir sąmoningais žmonių veiksmais.
   Šiuo sunkiu pereinamuoju periodu duoti kokias tai tvirtas prognozes paprasčiausiai neprotinga. Galima kalbėti tik apie bendras tendencijas, todėl, kad bet kuris procesas lydimas teigiamų ir neigiamų jėgų kovos, ir kieno pusėje bus persvara konkrečiuose regionuose ir situacijose, priklauso nuo pačių žmonių, nuo mūsų sąmoningo bendradarbiavimo su Dangiškuoju pasauliu, o mes, deja, ne visada darome teisingą pasirinkimą. Todėl bet kokia pranašystė turi tam tikrą tikimybės procentą, kaip taisyklė ne daugiau 70-80% patiems fatališkiausiems reiškiniams. Kitas reikalas, kad gali būti vienas įvykis, kuris išoriškai atrodo kaip visa grandinė atitolintų laike vienas nuo kito reiškinių. Tokiais atvejais kaip tik ir ima rodytis, kad pranašystės gali būti absoliučios. Ryškiausias pavyzdys – Nostradamo pranašystė apie 73 metų šėtoniškų jėgų valdžią Rusijoje. Valdžios užgrobimo bolševikais 1917 metais tikimybė buvo 76% – beveik maksimali. Šėtonas metė savo sumanymo įvykdymui geriausias jėgas, ir jis buvo įvykdytas. Po to tapo neišvengiamas teroras, Hitlerio atėjimas į valdžią, antrasis pasaulinis karas ir visi tolimesni įvykiai 73 metams į priekį. Jei nebūtų įvykęs 1917 metais perversmas, – o jis kabėjo ant plauko, ir Leninas teisingai šaukė CK, kad "ryt bus vėlu, momentas bus praleistas" – tai viskas būtų vykę kitaip. Vis dėlto daug kas toliau vystėsi ne taip, kaip norėjo šėtonas.
   Žemės organizme Rusija yra emocinis-jausmų centras, moteriška pusė, galima pasakyti, žemės siela. Po Rusijos krikšto čia persikėlė krikščionybės srautas. Šventyklų statybų eigoje jis kėlėsi į šiaurę. Nuo XI amžiaus šis srautas randasi tarp Ladogos ir Baltijos ir tiesiogiai įeina į Novgorodo Sofijos Soborą. Jo apsauga nuo XVIII amžiaus tapo Sankt-Peterburgas. Kaip kalbėjome, XVII amžiuje užsidarė indiškas švarių srautų įsijungimo kanalas, ir jau nuo XII amžiaus beveik neveikė Tolimųjų Rytų, išsidėstęs tarp Japonijos ir Kinijos. XIX amžiuje rusų kanalas tapo pagrindiniu ir iš esmės vieninteliu Dieviškų jėgų įsijungimu į žemę. Dėl jo ir vyko pagrindinė kova XX amžiuje. XIX amžiaus gale ateizmo išplitimo dėka jis buvo susilpnėjęs, o po tiesioginės atakos į bažnyčią 1923 metais sudarė tik 15% Rusijai ir 10% žemei lyginant su XVII–XVIII amžiais. Nuo judaizmo iki XX amžiaus trečiojo dešimtmečio liko 6%, nuo islamo – apie 16%. Po Kristaus Išgelbėtojo šventyklos susprogdinimo Maskvoje krikščioniškas srautas susilpnėjo dar 3%. Žiaurus ateizmo skleidimas musulmoniškuose regionuose žudant bažnyčių tarnus, šventovių išniekinimai, vieši atsižadėjimai ir Korano naikinimas susilpnino 1939 metams islamą iki 3%. Religijos likimas žemėje kabojo ant plauko.
   Stalinas ir Hitleris subtiliame plane – vienos neigiamos dvasios, šėtono karinių pajėgų vyriausiojo vado, jei galima taip išsireikšti, dalelės. Jų parankiniai taip pat buvo dėl patikimumo įkūnyti iš abiejų pusių. Šis tautų kiršinimo metodas seniai šėtono išmėgintas. "Mahabharatoje", kaip žinoma, Krišna taip pat vienu metu įsikūnijo abiejose kovojančiose pusėse ir, kada vienos iš jų vadovas norėjo atsisakyti abipusio sunaikinimo, privertė jį stoti į kovą, apie ką kalbama "Bhagavatgitoje".
   Viskas buvo paruošta tam, kad Rusija greitai ir triuškinančiai pralaimėtų karą: buvo sunaikinti geriausi vadai, buvo lėtinama karinės technikos gamyba ir t. t. Vienu iš pirmųjų plano punktų buvo Leningrado ir Novgorodo sunaikinimas. Jei fašistai būtų įėję į miestą ant Nevos, paskutinis religinis kanalas būtų nutrauktas ir žemė atsidurtų pilnoje šėtono įtakoje. Tačiau sutrukdė tai, ko "tamsos kunigaikštis" niekada neįskaito, – žmonių ir tautų jėga ir dvasios tvirtumas. Na o Leningrade įvyko visai šėtono nenumatyta. Nežiūrint į valstybinį ateizmą, žmonės surengė pamaldas ir praėjo procesija per miestą su Kazanės Dievo Motinos ikona rankose prašydami apsaugoti, ir Ji gavo galimybę – kaip ir anksčiau, sunkiomis Rusijai minutėmis – paimti miestą į savo globą. Priešo tankų pulkai sustojo beginklio miesto prieigose. Stalinas, būdamas įsitikinęs neišvengiamu šėtono plano įvykdymu, daro dar vieną klaidą: siunčia žūti kartu su miestu G. Žukovą, žinant, kad jis – šviesių jėgų atstovas. Kas buvo toliau – visi žino.
   Paskutinį tašką padėjo Niurnbergo procesas. Buvo teisiamas Hitleris, o subtiliame plane Dieviškos jėgos gavo teisę surišti ir nuversti tą, kas buvo tikrasis piktadarybių kaltininkas. 1947 metais Stalinas nustojo būti globalinės dvasios dalele, pas jį liko tik 1500 žemiškų astralų. Jis dar mėgino kažką padaryti, bet jėgos buvo nebe tos, o ir klaidos sekė viena po kitos. Jei nebūtų teismo prieš fašizmą, Stalinas sėdėtų iki aštuntojo dešimtmečio ir būtų perdavęs valdžią tam, kas Biblijoje pavadintas antikristu – įpėdiniui princui, mylimam šėtono kūriniui. Nepavyko. Chruščiovas ir Brežnevas dar kartą pabandė sužaisti variantą "Leninas – Stalinas", tačiau užtaisas buvo nebe tas, geriausi kadrai pradėjo išeidinėti, ir po Franko ir Mao mirties žemėje liko tik 7-asis šėtono pavaduotojas, kurio galimybių pačiu įtikinamiausiu liudijimu buvo stulbinančiai žlugęs rugpjūčio 19-21 dienomis pučas. Apskritai, maksimaliai, ko šiandieninėmis sąlygomis gali pasiekti antikristas, – tai viešpatavimo vienoje rytų valstybėje. Pridursime, kad kol kas jis nežinomų lyderių tarpe.
   Žemės likimas išsisprendė 1990 metams. Baigiantis 73 šėtono valdymo metams būtina buvo išlaikyti ne mažiau 30% švaros, kad galėtų pradėti veikti tolesnio žemės išgelbėjimo planas. Jei šėtonui būtų pavykę užvaldyti protus ir širdis daugiau 70%, jis įgautų teisę į žemę, ir viskas būtų buvę kitaip.
   Iki pertvarkos pradžios žemės būklė buvo 26-27% iš viršaus. Viskas kabėjo ant plauko. Ką šiandiena bekalbėtų, mes matome, kad lemiamą vaidmenį suvaidino M. Gorbačiovas, ir visų pirma tarptautinių santykių derinimo ir nusiginklavimo sferose. 1990-ais metais žemė pasiekė būtinus 30%. Tegul neįsižeidžia visas kitas pasaulis, tačiau 3/4 to sąlygojo įvykiai Rusijoje. Apskritai, jei žemė visumoje išsaugojo 30% švaros, tai Rusija – 45% (12% – bažnyčios indėlis, 13% – literatūros, 20% – pertvarkos tarptautinės politikos, iš jų 8% – asmeniškai M. Gorbačiovo). Didžiulį vaidmenį suvaidino santykių su JAV suderinimas. Jei Rusija – siela, tai JAV – žemės sąmonė, jos galva. Ir tai, kad jos sugebėjo rasti bendrą kalbą, ženkliai pakeitė jėgų santykį žemėje. Juk bendradarbiavimas – nuo Dievo, nuo šėtono – nesantaika.
   Dabar subtiliame plane žemė tarytum priartėjo prie trikampio formos perėjimo į švariuosius pasaulius. Kad judėti toliau, reikalingas dar didesnis žemės gyventojų tarpusavio susitarimas. Priekyje matomas siauras krištolinis tiltelis, ir bus reikalingas sąmoningas kreipimasis, vieninga malda ne mažiau 60% žemės gyventojų 1998 metais, kad mes praeitumėme per jį. Už jo – normalus gyvenimas.
   Iki to laiko įvyks globalinis žemės išsivalymas, kuris palies visas pagrindines gyvenimo sferas. Nuo 1993 metų pradės eiti vis stiprėjantieji aukščiausių spalvų srautai – žydro, balto, auksinio ir sidabrinio, užsidegs žydros lemputės: jos jau paruoštos, ir didesnė jų dalis iškabinėta po žemę. Nuo 1992 metų pabaigos pradės lietis galingas auksinis srautas, nešantis išsivalymą kultūrai. Prasidės klaidingų vertybių išmirimas ir visų pirma muzikoje. Tamsūs kolektyvai ir kompozitoriai nustos rašyti, jiems prasidės kūrybinė krizė, daugelis grupių iširs. Atsiras daug naujų švarių muzikantų. Nuo 1994 metų šie pasikeitimai palies menininkus, 1995-ais pradės keistis buities sfera. 1996-ieji bus valomieji pedagogikai, 1997-ieji – įdomūs bažnyčiai (įvyks permainos, susijusios su naujos švarių, jaunų kunigų kartos atsiradimu). 1995 metais užsidegs baltos lemputės, 1997-ais – sidabrinės. Po šio pasiruošimo 1998 metais žemės laukia rimti išbandymai. Šių metų balandyje (subtiliame plane) dviems dienoms viskas aplink užges ir žemė nugrims į miglą. Vidinius sukrėtimus pajus visi, tačiau ir fiziniame plane iki 30% žemės teritorijos atsidurs stichijos – uraganų, potvynių įtakoje. Tas dienas reiks išgyventi savo vidine šviesa. Kas turi jos atsargą, tas atlaikys: "kas ištvers iki galo, išsigelbės" (Mt. 24, 13).
   Artėja pamokslautojų era. Jie pradės reikštis nuo 1996 metų galo. 15 metų šis judėjimas bus labai stiprus. Pamokslautojai atsiras visose religijose, skaičiumi virš 1000. Po naujos Evangelijos paskelbimo "paliudyti visoms tautoms", kaip perspėdavo Išgelbėtojas, "ateis šio pasaulio pabaiga" (Mt. 24, 14). Artėjant 2000 metams kultūra išsivalys 50%, ir visa tai paruoš 2001 metams naujos pasaulėžiūros, naujos teologijos paveikslo gimimą.
   Dabar reikalingas tikslus Korano vertimas į kitas kalbas. Kol kas yra vienintelis padorus (G. Sablukovo) vertimas į rusų kalbą. Koraną turi žinoti visa žemė: jis bus apsauga ten, kur jį skaito. Ypač svarbus geras Korano vertimas į anglų kalbą, ir geriausia trijų metų laikotarpiu, kadangi 2003 metais Britų salas laukia pavojus. Tačiau ši kultūra gali būti išgelbėta maldomis, ir ją būtina išgelbėti, kadangi Anglija – labai švari šalis: ten tik 10% juodai magiškų žmonių (vidutiniškai pasaulyje – 60-70%).
   Kas liečia Rusiją, tai artimiausiais 1,5 metų kalbėti apie buities ir politinio gyvenimo stabilizaciją anksti. Apie sudėtingą periodą Maskvoje, ypač nuo 1992 metų vasario iki balandžio, kalbėjo jau daugelis, ir tai dar vienas liudijimas to, kad daugeliui žmonių šiandiena atsiveria švarios informacijos iš nematomo pasaulio gavimo sugebėjimai. Liepą gali paaštrėti padėtis Šiaurės Kaukaze, ir Grozno bei Nalčiko gyventojams reikia būti ypač budriems, nepasiduoti šėtono provokacijoms ir melstis dėl taikos ir santaikos. Tačiau nereikia būti pranašautoju, kad matyti įtampos šiame regione priežastis. "Vietoj to, kad aiškintis santykius, – sako pranašas Muchammadas (telaimina jį Allachas ir tesiunčia jam taiką), – geriau pastatytų mečetes ir melstųsi, kur kas greičiau tada išspręstų visus savo klausimus". Ir dar tris metus reikia melstis už politinius lyderius, kad pasirinktų teisingą kryptį.
   Bendrai, nuraminti, kad įvykiai iki 2003 metų vyks ramiai ir lengvai, mes negalime. Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Mūsų maldos, bendradarbiavimo ir santarvės siekimas gali sušvelninti, palengvinti perėjimą. Jei pasiduosime agresijai ir neatsilaikysime prieš šėtono nesantaikos kurstymą, nereikia stebėtis, kad pasaulyje tada prasidės sukrėtimai ir katastrofos, kurių ramioje aplinkoje būtų galima išvengti.
   Ir, galų gale, kada tiesiai paklausėme, kokie bus žemei 2001-2003 metai, baisaus teismai metai, tai gavome kaip atsakymą paveikslą, kažkuo susikertantį su metaforiškais apokalipsės vaizdais, bet duotu mums labiau suprantamesnėmis realijomis.
   Pradžioje nešvariai pilkoje erdvėje buvo iškelta spindinti balta vėliava, ir prie jos ėmė skristi baltos, žydros, violetinės sielos – tame lygyje, kur mes matomės kaip įvairių spalvų šviečiantys rutulėliai (190 tūkst.). Šios sielos išsirikiavo apie vėliavą į baltą spindintį cilindrą. Po to po juo atsirado žalia islamo vėliava, ir prie jos pradėjo skristi žalios ir geltonos sielos. Jos išsirikiavo į žalią cilindrą po baltu. Galiausiai po jais iškilo mėlyna judaizmo vėliava ir prie jos pradėjo rinktis likusios – mėlynos, raudonos, oranžinės sielos, ir visos kartu tarp tamsos ir purvo sudarė žemutinį spindintį mėlyną cilindrą.
   Po to iš viršaus pradėjo lyti vis stiprėjantis aukinis ir sidabrinis lietus, supanti tamsa ėmė valytis, purvas nutekėjo žemyn, į nepasiekiamas šios pasaulio sandaros dalies gelmes. Paprašėme patikslinti, ką tai galėtų reikšti. Mums atsakė, kad bus likviduoti visi maišyti pasauliai, kur šėtonas turėjo galimybę vilioti ir vampyruoti mūsų sielas. Visos puolusios sielos bus nusiųstos su savo šeimininku į žemiausius demoniškus sluoksnius ir bus visiškai atskirtos nuo švarių pasaulių. Apie tai Apreiškime parašyta, kad šėtonas bus surištas ir įmestas į bedugnę tūkstančiui metų. Po to, pasakyta, "jis trumpam bus išlaisvintas" (Apr. 20, 2-3). Čia turima omenyje, kad per tam tikrą buvimo izoliacijoje nuo pasaulio laiką puolusioms sieloms bus pasiūlyta dar kartą grįžti į normalų gyvenimą, atsisakius blogio ir atgailavus. Jei neapykantos įstatymas vėl po senovei viešpataus jose, tai tie, kurie neatsisakys nuo nebūties tamsos garbinimo, savo valia iškeliaus "į išorinę tamsą: ten bus verksmas ir dantų griežimas" (Mt. 8, 12). Tačiau ten iškeliaus tik tas, kas priešinsis iki galo ir atstuminės jam ištiestą išgelbėjimo ranką. Nei viena siela, kurioje liks šviesa, nežus.
   Dar vieną detalę paprašėme patikslinti. Jėzaus Kristaus pranašystėse minima ne trys, o keturi religiniai srautai: "Ir atsiųs savo angelus… ir surinks Jo išrinktuosius iš keturių vėjų" (Mt. 24, 31). Ketvirtu buvo numatomas budizmas, tačiau jis neatlaikė, ir dabar jo žydros sielos eis krikščionišku srautu po balta Dievo Motinos vėliava.
   Tačiau 2001-2003 metai – dar ne antras atėjimas. Tai pats teismas, švarių sielų atranka ir paskutinis susirėmimas su šėtonu. Jėzaus Kristaus atėjimas įvyks po 10 metų – 2014-2015 metais. Tokia Dieviškų jėgų programa, veikimo žemėje planas, ir po jos gyventojų padaryto pasirinkimo 1990 metais, jau nėra nieko, sugebančio sutrukdyti jo įvykdymui.
   Ant kiek lengvai žemėje vyks šie pasikeitimai, priklauso nuo sąmoningo žmonijos bendradarbiavimo su savo Išgelbėtoju, nuo mūsų kovos su blogiu mūsų viduje aktyvumo. 1998 metams, pavyzdžiui, kad 2001-2003 metai atneštų kuo mažiau žalos, 100-ui žmonių turi tekti 8 teisuoliai, kurių amžius pagal šėtoną ir velnią mažesnis nei 1 ir 3 mėnesiai. Dabar, kad lengviau ateiti iki 1998 metų, reikia iki 3% teisuolių. Faktiškai yra – apie 2%. Mes visų pirma atsiliekame dėl nepakankamai gilaus religijos supratimo didesne dalimi švarių, dorų, inteligentiškų žmonių. Kaip nekeista, paprasti žmonės šiandien įeina į religinį srautą greičiau ir lengviau, nei amžinai svyruojanti ir abejojanti inteligentija. Pagal mūsų klausytojų sudėtį žinome, kad yra dešimtys ir šimtai žmonių, kuriems reikia žengti keletą žingsnių religijoje, kad tapti teisuoliais, būtent jie ir abejoja, ar pakankamai švarūs, kad eiti pas Dievą. Šias abejones specialiai sėja šėtonas ir, kad jas nugalėti reikia parodyti valią ir ryžtą. Reikia įeiti į religiją – pradėti melstis, lankyti bažnyčią, dalyvauti apeigose ir tada ateis supratimas ir gyvas Dievo pajautimas. O nuo baisių svarstymų apie tai, kad mes nepakankamai pasiruošę, nieko neprisidės.


Toliau – 8. Dvasinio gydymo principai.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org