Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


8. Dvasinio gydymo principai

   Netgi apytikris ir nepilnas sielos sandaros aprašymas trečioje dalyje duoda supratimą apie universalų bet kurios gyvos sielos pasaulio sandaroje organizacijos principą. Tai ir yra tas Dievo paveikslas, tas panašumas, pagal kurį sukurti žmonės, angelai, arkangelai, pranašai ir pats Viešpats. Mes skiriamės tik mastais, vis augančiu vidinių ryšių tarp elementų sudėtingumu (kas užtikrina sielos vientisumą ir vienybę), tačiau visos gyvos protingos būtybės turi vaizdus, apie kuriuos mes kalbėjome, išdėstytus mūsų aprašyta tvarka.
   Visos, išskyrus šėtoną ir jo tarnautojus. Dabar mes galime jau konkrečiau pratęsti kalbą apie nuodėmės-nuopuolį, pradėtą dar iki sielos aprašymo. Šėtonas pasisakė visų pirma prieš santvarką, prieš vieningą pasaulio sandaros organizacijos principą. "Kodėl aš turiu kažką atkartoti? – pareiškė jis po nuopuolio. – Aš noriu daryti savaip, o ne taip, kaip man primeta". Gyvenimą, kuris yra tvarka ir organizuotumas, jis palaikė nelaisve, o laisvę pamatė stichiniame nebūties nenuspėjamume ir neorganizuotume. Tai laisvė pagal principą "ką noriu, tą ir darau", su kuria galima prieiti iki visiško asmenybės žlugimo. Kiekviena šėtono dalis nežino ir nenori žinoti, ką daro kitos, rūpinasi tik savo interesais. Kol jas dar vienija kova prieš tvarką, tol kažkokia koordinacija tarp jų išlieka. Griovimas – pagrindinis šėtono veiklos motyvas. Tačiau sugriauti gyvenimą pasirodė labai sudėtingas dalykas.
   Pagrindinis jo organizacijos principas – giluminis visų elementų tarpusavio ryšys su vieninga visuma. Mes ne tik atkartojame visumos struktūrą, bet ir realiai įjungti į visas jos dalis. Visos mūsų paukštės sudaro vieningą pasaulio sandaros paukštę, visos gėlės – jo gėlę, fontanai – fontaną ir t. t. Ir tai tik vienas ryšys. Antrą ryšio tipą mes nurodėme kalbėdami apie mūsų kūno šeimininkus-vadovus. Didieji pranašai sudaro Dievo-Tėvo kūną, tai Jo veikiančios dalelės, Jo padėjėjai gyvenimo pasaulyje, kuris visumoje ir yra Viešpaties kūnas, organizavime. Gyvos mūsų išsivystymo lygio sielos sudaro šio kūno ląsteles, tačiau pasaulio sandaros lygyje organizacijos sudėtingumas toks, kad mes vienu metu esame ir paties Dievo-Tėvo, ir visų pranašų kūno ląstelėmis.
   Maža to, šiame globaliniame lygyje atskiros būtybės yra ir sielos dalys: angelai ir arkangelai – tai šventųjų ir pranašų paukštės. Pavyzdžiui, Arkangelas Mykolas – sidabrinė Jėzaus Kristaus paukštė, o Arkangelas Gabrielius (Džabriėlis – Korane) – jo baltoji paukštė. Tačiau visos baltos paukštės, iš kitos pusės, priklauso baltajam pasaulio sandaros sluoksniui, kuriam vadovauja Dievo Motina, todėl Arkangelas Gabrielius vienu metu yra Jėzaus Kristaus ir Dievo Motinos dalelė. Ir vėlgi tai tik dalis sudėtingų tarpusavio ryšių ir sąveikų. Kiekviena siela per šią sistemą sujungta su visu pasauliu ir kad ištrūkti iš jos, kaip panorėjo šėtonas, reikia pilnai nutraukti visus ryšius, sugriauti visą pasaulį, ko žinoma niekas nedaliais. Mums svarbiausia tai, kad šis tarpusavio ryšys yra visų šėtono griaunamų struktūrų ir elementų atstatymo laidas, išsigydymo, tai yra sugrįžimo į vientisą pradinę, nuo Dievo mums duotą būseną, laidas. Tame yra mūsų siūlomos dvasinės gydymo metodikos teorinis pagrindas.
   Pasaulio organizacijos principas pagal šėtoną yra tame, kad jis ištraukinėja iš sielų, patekusių į jo letenas, atskiras dalis – tuos vaizdus, kuriuos mes aprašėme, išmeta jas į nebūtį, kur jos pradeda irti, o iš susidariusio tuo momentu mišinio stato savo grobuonišką šėtonišką pasaulį, kuris turi vieną užduotį – naikinti: griaužti, plėšti nagais, siurbti, ryti… Iš būties ir nebūties mišinio subtiliame plane atsiranda visokia velniava – nuodingos gyvatės, žiurkės, katės, pikti šunys ir vilkai, liūtai, lūšis, krokodilai, dinozaurai ir t. t. ir pan. – atleisk, Viešpatie! Jų mastai priklauso nuo išmestos dalies masto. Tarkim, branduolinis ginklas – tai piktybinis dinozauras, kuris auga dėl išmestos į nebūtį Žemės šventyklos (180 tūkst. dažnis). Išmetė ją, kada žemėje griovė bažnyčias, ir, kol yra branduolinis ginklas, pilnai atstatyti šį planą neįmanoma. Atominių elektrinių dinozaurai auga iš analogiškų žemės kūno dalių ir organų vadovų planų.
   Kadangi mes tarpusavyje susiję, tai atskiros sielos susirgimo nėra. Bet kuri rimta liga yra ne tik žmogaus organizmo vientisumo pažeidimas, bet ir žemės organizmo, šios pasaulio sandaros dalies organizmo pažeidimas. Viskas prasideda nuo žmonių, bet svarbiausia gydytojo užduotis – atsekti visą grandinę ir aptikti tą sielos sandaros elementą, kuris išmestas į nebūtį ir į kurį veda ligos siūlai. Kiek kartų, kai mums pradėdavo skaudėti širdį, kaip priežastį mes rasdavome smūgius į žemės širdį. Dabar sunki padėtis su inkstais, kadangi Černobylis padarė siaubingą žalą žemės inkstams – Ukrainai ir Baltarusijai. Ukraina ypač stipriai serga, Baltarusija dar kažkaip laikosi. Pasikeitimai subtiliame plane pasireiškia ne iš karto. Nuo 160-190 tūkst. dažnio, kuriame buvo suduotas smūgis, liga ateina į fizinį lygį maždaug po 30-40 metų, ir avarijos rezultatai dar pasireikš po 2003 metų inkstų ligų epidemijų pavidale. Reikalingos didelės 150-200 žmonių kolektyvinės maldos, kad pagal galimybes pašalinti avarijos padarinius subtiliame plane, ir pažeistos teritorijos išvalymo nuo radiacijos darbas, kaip mes aprašėme, su kviečių pagalba.
   Tokia veikla ir pašaukti užsiiminėti tie, kurie pasirinks dvasinio gydytojo profesiją. Tačiau, tiesą sakant, malonumo joje mažai. Matyti visą purvą, visus šėtono daromus pasauliui iškraipymus ir išniekinimus – sunkus kryžius. Mažai kas pajėgus atlaikyti visą šios naštos sunkumą be žalos savo sveikatai. Tuo labiau šiandien užsiiminėti švariu dvasiniu gydymu tiesiog pavojinga. Tamsios jėgos kol kas stiprios ir pasiruošusios tokių žmonių tiesioginiam fiziniam sunaikinimui. Tikro gilaus dvasinio gydymo laikas visumoje dar neatėjo, platesniu mastu jis prasidės tik po 2003 metų. Todėl mes patariame žmonėms, atradusiems savyje įvairius subtilius sugebėjimus, būti itin atsargiems, nepulti tuoj pat gelbėti žmonijos ir netgi ypatingai neafišuoti savo dovaną, kad netapti juodų magų, burtininkų ir ekstrasensų auka, kurie tam ir sukuria įvairias mokyklas su skambia reklama, kad paimti į savo rankas švarius žmones. Šiandien dar jų laikas. Jis praeina, tačiau dar keletą metų teigiamiems žmonėms geriau semtis patirties artimųjų ir pažįstamųjų rate, net ir iš paties savęs.
   Yra, žinoma, mažiau globališkesni pažeidimai, liečiantieji tik kažkurią atskirą sielą. Čia reikalingas ne tiek profesionalus dvasinis gydymas, kiek laipsniškas savęs gydymo įgūdžių įvaldymas, kurie pakankamai paprasti ir prieinami daugeliui brandžių sielų. Mūsų siūloma metodika visų pirma orientuota į darbą su savimi. Mes iš savo patirties žinome, kaip sunku išsilaikyti švaroje, kad neatnešti pacientams žalos. Žmogus toks daugiaplanis, pažeidimai gali būti tokie subtilūs ir užmaskuoti, kad iš karto aptikti pavojų aplinkiniams ne visada įmanoma, tuo labiau priėmimo sąlygomis, kada ligoniai eina vienas po kito. Kada dvasinis gydytojas įsijungia į pacientą diagnostikai, susidaro toks giluminis subtilių kūnų kontaktas, kad kažkokie ligos šaltiniai gali pereiti į gydytoją, o nuo jo į kitus pacientus. Todėl kreiptis pagalbos netgi į teigiamus dvasinius gydytojus reikia tik kraštutiniais atvejais, esant gresiančiam sveikatos stoviui – tada, žinoma, nauda atsvers galimą žalą. Visais kitais atvejais mes orientuojame žmones į savęs gydymą, daugiausia – į šeimyninį gydymą.
   Bet koks gydymo procesas turi dvi puses – diagnostiką, tai yra pažeidimo nustatymą, ir patį gydymą – pažeisto atstatymą. Siūlomoje metodikoje dvasinio gydytojo užduotis visų pirma diagnostinė. Nustatytų pažeidimų atstatymą atlieka šventieji ir pranašai arba pagal paties ligonio maldą-prašymą, arba pagal bendrą maldą už pacientą.
   Profesionalaus dvasinio gydytojo užduotis yra tame, kad surasti pažeidimą, nustatyti, kokia asmeninė paciento kaltė dėl ligos ir kokiu būdu jis gali pašalinti savo kaltę – daugeliu atveju gydymas prasideda nuo atgailos. Tik nereikia, tokiu atveju stoti į teisėjo ar kaltintojo poziciją – dvasinis gydytojas yra greičiausiai nuodėmklausys, padedantis žmogui suvokti ir įveikti savo nuodėmę. Neturi būti nei šešėlio smerkimo, jei, žinoma, prieš jus ne šėtoniška siela, kuri atkakliai laikosi nuodėmės. Po to dvasinis gydytojas turi išmokti nustatyti, į kuriuos šventuosius ir pranašus reikia kreiptis esant tam tikram pažeidimui ir kokia forma: ar pakanka individualios maldos-prašymo, ar būtina užsakyti pamaldas, arba reikalingas tam tikras žvakių skaičius maldai sustiprinti, arba raštelis už sveikatą, arba 40 dienų malda – pravoslavų bažnyčioje. Katalikybėje ir islame priemonės yra labiau apribotos. Ten naudojamos maldos kartojimo keletą dienų iš eilės formos. Islame dar yra daugeliui tikinčiųjų žinomas tam tikro maldų skaičiaus skaitymas tam tikrame jų derinyje, kad paveikti atitinkamas ligas – tai, iš esmės, užsakomųjų pamaldų analogas.
   Diagnostika, iš esmės, yra to tikslo pasireiškimas, dėl kurio žmonės buvo atsiųsti į žemę. Mes čia – patruliai. Pagrindinė mūsų užduotis – pamatyti ir pranešti. Ir mes vadovaujamės tuo, kad geriau ir tiksliau atlikti diagnostiką gali pats sergantysis. Reikia tiesiog mokėti įsiklausyti į save ir suprasti, kad lengviau, saugiau ir greičiau padėti sau pačiam, nei laukti pagalbos iš šalies. Juk mes einame į priėmimą paprastai su kažkokiu nusiskundimu – o tai jau pirminė diagnostika. O kodėl gi nepabandžius praplėsti ją ir nesikreipti pačiam, be tarpininkų, į pagrindinį ir vienintelį mūsų kūnų ir sielų gydytoją – Dievą, į Jo šventuosius ir pranašus? Todėl pirmoji mūsų metodikos užduotis – išmokti nustatyti savo būklę ir galimas jos pablogėjimo priežastis.
   Dabar apie gydymą. Kodėl reikia kreiptis į kažką, o ne pačiam viską daryti, kaip rekomenduoja, tarkim, joga ir kiti rytietiški mokymai? Tačiau nereikia apsigauti. Yra labai mažai pažeidimų, kuriuos galima pašalinti savo jėgomis – ištraukti baslį ar nuplauti purvą, be to reikia gerai suprasti, kas vyksta, kada mes praplauname ar atstatome kažkokį vaizdą ar planą švęstu vandeniu, baltame, mėlyname sraute – iš kur mes juos imame? Kas mano, kad sukuria pats, automatiškai įsijungia į demoniškos sistemos struktūras, ir su jais pradeda dirbti "mokytojai" iš demoniškų pasaulių. Kažkuo jie padės, bet paims iš jūsų ir per jus – iš aplinkinių dešimt, šimtą kartų daugiau.
   Iš tikrųjų gydymas – tai savotiškas vaizdingas prašymas-malda, pagal kurią mums padeda Dieviškos jėgos. Tačiau ji pasieks adresatą, o ne priešingą pusę tik kanoninių maldų fone ir rėmuose. Todėl dirbant nuolatinė malda – būtinas dvasinio gydymo metodikos elementas. Jei tik mes matytumėm, kiek angelų, šventųjų ir pranašų padeda mums darbo metu, mums nekiltų klausimų, patys ar ne patys mes tai atliekame.
   Mūsų pagrindinė užduotis – duoti orientyrus, nurodyti, ką daryti. Kalbama, kad Dievas visažinis, viską matantis – teisingai. Tačiau šioje pasaulio sandaros dalyje mes – žmonija – esame Jo akys ir ausys. Tuo tikslu mes ir buvome atsiųsti į pasaulį. Mes Jo kūno, tame tarpe jutimo organų dalelės ir ląstelės, ir būtent per mus Jis mato ir girdi, kas čia vyksta. Tačiau tik tuo atveju, jei mes neprikimšti purvu, neužteršti galutinai. O dauguma žmonių šiandien, deja, būtent tokioje būsenoje. Todėl išsivalymas, subtilių jutimo sugebėjimų savyje atvėrimas svarbus ne tik mums patiems: per mus Dieviškos jėgos gaus sugebėjimą kryptingiau veikti žemėje, jos išvalymo tikslu. Mes ne daugiau, nei poveikio kanalai, tačiau kiek daug priklauso nuo mūsų! Jei mes švarūs – per mus eina šviesa, jei nešvarūs – purvas.
   Mūsų užduotis atliekant diagnostiką – bet kokiu įmanomu būdu susikoncentruoti į save – per matymą, pajautimą, intuiciją, mėginti suprasti pažeidimo priežastį ir, laikant ją dėmesyje, nurodyti ją šventiesiems ir pranašams. Jei esame pakankamai švarūs, pagalba ateis greitai ir akivaizdžiai. Jei nešvarūs – deja, pradžioje išsivalykite: nebenusidėkite, tapkite skaidrūs, kad bet koks pažeidimas būtų matomas per jus. Ką tai reiškia? Jei jūs per aiškiaregystę pamatysite pažeidimo vaizdą, jį pamatys ir tie, kuriuos jūs šaukiate į pagalbą. Jei pajausite per subtilų lytėjimą – jie pajaus per jus. Jei intuityviai pajusite ir suformuluosite žodžiais ir vaizdingais įsivaizdavimais tai, ką prašote padaryti, jus supras per aiškiagirdystę. Kuo daugiau bendravimo kanalų įjungta, tuo didesnė pilnos ir kokybiškos pagalbos tikimybė. Šiuo atžvilgiu viskas priklauso nuo mūsų, o tiksliau nuo mūsų tikėjimo – ištikimybės Dievui, ištikimybės meilės įstatymui. Kada Jėzus Kristus prašantiems išgydyti sakydavo: "tebūnie jums pagal Jūsų tikėjimą",[Tebūnie jums, kaip tikite Mt. 9. 29] – tą ir turėta omenyje. Mums gali padėti tik tiek, kiek mes priklausome Dievui. Šiandien gi daugelis painioja tikėjimą su stipriu noru, aktyviu siekimu pasveikti, kas taip pat būtina, bet tai dar ne tikėjimas. Ir vis dėlto, netgi jei mes gyvename 50/50, verta prašyti dėl išgijimo, kadangi mus jau išgirs ir nors kuo tai padės. Bet kuriuo atveju tos struktūros, kurių žmogus nenusipelnė, bus nuimtos, o tai jau pusė ligų.
   Diagnostiką reikia pradėti nuo bendro stovio, nuo darbo su vientisu sielos vaizdu. Visų pirma pasistengti sugrąžinti visus astralus, kaip jau buvo kalbėta. Po to paprašyti nuimti globalines struktūras pagal antros vaivorykštės sluoksnius. Šiame lygyje būna labai sunkūs vaizdai, kurie tiesiog prispaudžia žmogų, pavyzdžiui, astralas pririštas prie žemės ar užverstas pusės žemės dydžio plyta. Oranžiniame sluoksnyje prašome Mozės, raudoname – Indos, mėlyname ir geltoname – Muchammado, žaliame ir baltame – Dievo Motinos, violetiniame – Arkangelo Mykolo, žydrame – Budos ir aukštesniuose dažniuose – Abraomo. Astralų kiekį reikia tikrinti visais jėgų praradimo, bendro silpnumo atvejais. Jei veikia nors pusė jų, stovis jau normalus. Po to pradedame ieškoti pažeidimų. Jie gali būti keturių tipų: 1) kažkokių vaizdų nėra savo vietoje; 2) jie vietoje, bet sumušti kažkokiu smūgiu, pažeistas jų funkcionavimas; 3) vietoje, tačiau užteršti; 4) suplėšyti ar supainioti ryšiai tarp įvairių planų.
   Principe, santykinės organizmo harmonijos palaikymui reikia atlikinėti profilaktinį darbą. Kol kas susidėliojo tokia jo forma – mėnesio bėgyje praeiti su prašymu dėl pažeidimų atstatymo per visus pranašus ir šventuosius, kuriuos žino žmogus. Didesne dalimi pagrindą čia sudaro Senojo Testamento pranašai, bendri visoms trims religijoms. Jų vardai truputį skirtingai tariami įvairiose religijose: Nojus, Lotas, Enokas, Abraomas, Išmaelis, Izaokas, Juozapas, Elijas, Mozė, Ezekielis, Dovydas ir Saliamonas, Jėzus Kristus, Dievo Motina, Sofija Išmintingoji – krikščionybėje, Jėzus (Issa) įeina ir į didžiųjų islamo pranašų skaičių, be jo dar keturi žinomi pranašai iš islamo – Charunas, Salichas, Jahje ir pats pranašas Muchammadas (telaimina jį Allachas ir tesiunčia jam taiką); penki rytų pranašai – Inda, Buda, Zoroastras, Konfucijus, Lao-dzi. Šie pranašai įsikūnydavo į žemę, kaip jau kalbėta, ne vieną kartą, jie turi ir kitus vardus, tačiau tiesioginis įsikūnijimas religiniuose srautuose ar kaip mokymo pradininkų yra pilniausias ir svarbiausias, todėl kreipiamės į juos šiais vardais.
   Reikia pasirinkti ramų laiką, kad niekas netrukdytų jums susikaupti 15-30 min. Prieš 15-20 min. iki darbo su pranašais pradžios reikia paprašyti Dievo-Tėvo (Allacho) išvalyti mūsų asmeninius ryšio su pranašais kanalus, kadangi dažnai juos nutraukia juodosios magijos struktūros. Po bendros tradicinės maldos prašykite iš eilės nuo 3 iki 5 pranašų ir šventųjų vienu metu pagal tokią formulę: "Dangiškasis mūsų Tėve (arba šventasis didysis pranaše Abraomai ir t. t.), surink, prašau, mano vaizdo daleles, išvalyk ir atstatyk jų vientisumą, sudėk į vieną, atstatyk ryšius toje harmonijoje ir tvarkoje, kaip Tu buvai man juos davęs. Išvalyk mano sielą nuo visokių nešvarybių ir viduje, ir iš išorės – nuo visų neigiamų struktūrų ir poveikių (juodos magijos struktūrų, nužiūrėjimų, prakeikimų), apgink savo maldomis nuo blogio smūgių (mintyse prašote jus apvynioti tarsi plačia balta juosta su dideliu kiekiu ant jos užrašytų maldų). Dėkoju Tau už pagalba ir apsauga". (Mintinai mokytis to nereikia, tai ne kanoninė malda, o bendra prašymo prasmė. Geriau kiekvieną kartą rasti gyvus, naujus žodžius). Viską, ko prašote, pageidautina vienu metu įsivaizduoti: kaip surenkamos iš skirtingų pusių iš tamsos šviesios jūsų sielos dalelės, kaip nuplaunamos nuo purvo, kaip atgimsta pirminiame pavidale (ant kiek tai įmanoma), kaip stoja į savo vietą organizme, kaip atsistato vidiniai ryšiai, kaip nuplaunamas purvas iš vidaus ir išorės, kaip atvyniojami kokonai, pašalinami iš sielos visokie svetimkūniai daiktai, ir t. t., ir pan. Po to pradėkite skaityti kanonines maldas: "Tėve mūsų…", "Sveika, Marija…" ir kitas, ir pasistenkite pajusti, kur dar lieka sunkumas, spaudimas, tuštumos pojūtis. Jei turite nors truputį subtilumo, jus būtinai visa esybe pajusite, kad vyksta kažkoks procesas: kažkas išsilaisvina, išeina, išsivalo. Vienos struktūros nusiima greitai, kitų išrinkimas reikalauja laiko. Pasistenkite pajusti, kada darbas to, kurio prašėte baigsis, ir, padėkoję, prašykite sekančio. Tačiau perspėjame, kad tai didžiulė įtampa. Jūs įeinate į mums neįprastus galingus srautus, įsijungiate į bendrą darbą su tais, kurie žymiai didesni už jus. Vienas jų žingsnis – mūsų dešimt ar dvidešimt, mes paskui juos vos spėjame, net jei jūs šito ir nematote.
   Kartais klausia: kam gi taip trukdyti šventuosius ir pranašus? Mes juk galime pakentėti, jau įpratome! Ką į tai atsakyti? Ypač sunkiai mūsų protą pasiekia tikros vienybės pojūtis, bet kokio tarpusavio rūpestingumo, būdingo švariems pasauliams, suvokimas. Šventieji ir pranašai rūpinasi mumis, bet juk ir mes rūpinamės jais. Mes – vieningas organizmas: jei vienai ląstelei skauda, jis visas jaučia skausmą. Kas tai mūsų kreipimasis pagalbos? Tai signalas apie netvarką, pažeidimą, ligą. Jei į koją papuolė rakštis, jūs jos galite ir nepastebėti. Tačiau po kelių dienų tos ląstelės, kurias ji pažeidė, šauks pagalbos – jūs pajausite skausmą. Ląstelės pačios negali ištraukti rakšties, ji joms per didelė. O jums tai niekai. Tačiau jei laiku jos nepašalinsite, ims skaudėti visa koja. Tai kas kuo rūpinasi? Jei mes ir būtumėme savo pačių rūpestingais šeimininkais, gal būt, neskaudėtų ir Jėzaus Kristaus žaizdos ar Jam visai nereikėtų už mus kentėti. Tikras rūpestingumas – visada rūpinimasis visais iš karto. Tai pas šėtoną rūpinimasis savimi visada vyksta kitų sąskaita, todėl mes net ne iš karto suprantame, kad gali būti kitaip.
   Tačiau tai tik pirma darbo pusė su siela apskritai. Sekantis etapas – detalesnis darbas su atskiromis jos pusėmis. Čia metodika truputį kitokia. Kiekvienas pranašas žemėje ir pasaulio sandaroje turi savo veiklos diapazoną. Tie, kas dirba aukštuose dažniuose, mažai gali padėti žemutiniuose, ir atvirkščiai. Be to, yra sielos vaizdai, kurie jiems priklauso tiesiogiai arba ne, t. y. per tarpininkus. Mes nesiimame čia pateikti pilną aprašymą visų žinomų mums dvasinio gydymo praktikos ypatumų (tai reikalauja atskiro specialaus darbo), todėl nurodysime tik pagrindinius principus.
   Dirbant su aukščiausiais sielos planais reikia kreiptis į Dievą-Tėvą, Jėzų Kristų, Dievo Motiną, Abraomą, Juozapą, Sofiją Išmintingąją, Zoroastrą, Budą. Žemutiniuose planuose gali efektyviai padėti Mozė, Inda, Ezekielis, Konfucijus, Elijas, Izaokas. Visi kiti dirba vidutiniame diapazone. Be to, kiekvienas iš jų atsako už tam tikras spalvas ir sluoksnius: už oranžinį – Mozė, raudoną – Inda, mėlyną – Mozė ir Konfucijus, žalią ir baltą – Dievo Motina, geltoną ir krištolinį – Muchammadas, violetinį ir sidabrinį – Jėzus Kristus, Arkangelas Mykolas, žemutinį auksinį – Mozė, už auksinius planus visumoje (kviečiai, knyga ir kt.) – Abraomas, Juozapas, Sofija Išmintingoji.
   Ir trumpa informacija apie svarbiausius sielos veiklos vaizdus, kurių pažeidimai ženkliai atsiliepia savijautai ir darbingumui:
   Karvutė – Inda, Mozė, Dievo Motina.
   Arklys – Muchammadas, Lao-dzi, Charunas, Salichas, Jachja.
   Danielius – Mozė, Muchammadas, Jachja, Buda, Dievo Motina.
   Varpelis – Nojus, Lotas, Muchammadas.
   Vėliava – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus, Nojus, Lotas, Dievo Motina.
   Šventykla – Jėzus Kristus, Muchammadas, Mozė, Abraomas, Dievo Motina.
   Indas su baltu – Dievo Motina, Jėzus Kristus, Muchammadas.
   Fontanas – Jėzus Kristus, Saliamonas, Nojus, Lotas Ezekielis.
   Paukštė – Jėzus Kristus, Muchammadas, Saliamonas, Lotas, Enochas.
   Puokštė – Dievas-Tėvas, Buda, Sofija, Salichas, Ješajas, Izaokas, Ezekielis.
   Spyna – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus, Konfucijus, Dievo Motina, Saliamonas, Mozė.
   Gėlė – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus, Dievo Motina, Muchammadas, Mozė, Izaokas.
   Lempa – Jėzus Kristus, Dievo Motina, Juozapas, Buda, Konfucijus, Ezekiėlis.
   Saulė – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus, Muchammadas, Dievo Motina, Ezekiėlis.
   Šviesos spindulys – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus, Buda, Lotas, Nojus.
   Žvaigždė – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus, Abraomas, Nojus.
   Žvakė – Dievas-Tėvas, Jėzus Kristus.
   Tai pagrindiniai orientyrai. Toliau įsiklausykite į save, ir jūs išmoksite nustatyti, ar ateina jūsų prašymas iki adresato ir ar vyksta darbas. Schemoje-priede mes suvedėme į vieną pagrindinius vaizdus. Galite prie jų pridėti kūno organus, tačiau darbas su jais – tai atvejis, kada yra ilgas, chroninis susirgimas, t. y. kada pažeidimai jau tapo giluminiais. Jei pastoviai profilaktiškai nusiiminėti užteršimus ir smūgius, ligos nesivysto. Tačiau vis viena, skausmo organuose atveju taip pat reikia peržiūrėti visus vaizdus, su juo susijusius. Ir kreiptis ne tik į pranašus, bet ir į šventuosius – Pantelemoną, Serafimą Sarovskį ir kt.
   Su vidiniais sielos planais taip pat būtina dirbti pastoviai, tačiau čia vienam kartui pasirenkate arba kokį nors organą, arba vieną iš pusių – širdį, gyvybės aprūpinimo sistemą, sąmonę ir t. t. (tai, kas jus šiuo momentu daugiau jaudina) ir praeinate nuo apačios į viršų per visus jų vaizdus. Gyvybės aprūpinimo sistemą netgi geriau padalinti į du kartus. Sielos veiklos vaizdus per vieną kartą – 3-4. Čia skirtingai nuo darbo su vientisu sielos vaizdu, jūs imate vieną organizmo elementą, sukaupiate dėmesį į jį, o prašote iš karto kelių pranašų, bet irgi geriau ne daugiau 4-5, kad būtų lengviau išlaikyti dėmesyje (svarbu ne kiekis, o bendravimo kokybė su mūsų Dangiškaisiais globėjais ir gynėjais). Atminkite, viskas priklauso nuo jūsų pačių dėmesingumo: pašalins būtent tai, ką jūs sugebėsite pajausti patys. Todėl svarbiausia išmokti įsiklausyti į save, iš karto nustatyti, kokiuose dažniuose pas jus pažeidimai ir, atitinkamai, į ką kreiptis pagalbos. Mokėti skirti, kada eina poveikis į visą organizmą, o kada nemalonumai susiję su atskirų sielos planų ir vaizdų pažeidimais ir t. t.
   Principe, metodika labai paprasta: rasti nesklandumus, paprašyti grąžinti į vietą pagrobtą, atstatyti švarą, vientisumą ir ryšius tarp organų ir planų – ir viskas. Prieinama ir vaikui, ir, tarp kitko, jam net lengviau nei suaugusiam, kadangi nereikia vaduotis nuo sąlyginumo, štampų ir stereotipų savyje: vaikai lengvai ir natūraliai priima savo daugiaplaniškumą ir sudėtingumą ir greitai jame orientuojasi. "Iš tiesų sakau jums, jei neatsiversite ir nebūsite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus Karalystę" (Mt. 18, 3), – perspėdavo Jėzus Kristus.
   Ir trečias metodikos skyrius susijęs su konkrečiais susirgimais, turinčiais kompleksinį pobūdį ir pažeidžiančius tam tikrą elementų rinkinį iš karto. Papasakosime apie du dažniausiai sutinkamus susirgimus – alergijas ir peršalimus.
   Visi alerginiai susirgimai subtiliame plane susiję su stuburo smegenų pažeidimu. Jis taip pat turi keletą planų, kaip ir visi kiti organai. Alergija praeina 170-180 tūkst. dažnyje, kur stuburo smegenys atrodo kaip baltas nupjautas vamzdis su plonomis geltonomis gyslomis viduje – tai nervinės skaidulos. Vienas iš pagrindinių pažeidimo tipų – plyšimas. Jis įvyksta nuo stipraus neigiamų energijų srauto, esant dideliems pergyvenimams, stresinėms situacijoms ar ligai – tada mažėja stuburo smegenų praleidžiamumas. Ypač dažnai alergijos priežastimi būna ašaros. Tik ne tos valomosios ašaros, kurios liejasi lankant bažnyčią, meldžiantis ar bendraujant su aukštais meno reiškiniais, o tos deginančios, kurias iššaukia skausmas, skriauda, – šiuo atveju sunku kalbėti apie pritraukiamų srautų švarą, galingumas juk eina didžiulis, todėl vamzdis įtrūksta ir plyšta. Plyšimo vietose tiesiog kyšo į visas puses geltonų skaidulų galai. Su laiku jie pradeda įaugti į supančius audinius ir tokiais atvejais žemiau aprašytą operaciją reikia kartoti keletą kartų kas vieną-dvi savaites.
   Šio pažeidimo pašalinimo metodika labai paprasta, tačiau labai efektinga. Tai tas atvejis, kada būtinas ir mūsų tiesioginis dalyvavimas. Reikia mintyse ar sau padedant rankomis įžeminti šią stuburo smegenų dalį, tai yra įsivaizduoti kaip plyšio vieta nusileidžia į purią, šviežiai suartą žemę (nesvarbu kur – pievoje, savo daržo lysvėje ar specialiame rezervuare), galima net galus išskirti, kaip du laidus. Matantieji gali stebėti, kaip tuo momentu į žemę išeina ruda ar nešvariai mėlyna ir pan. neigiama energetika. Čia tiesioginė analogija su įžeminimu esant pažeidimui elektros srove. Tačiau ir be aiškiaregystės galima pajusti, kaip nusiima nemalonus spaudimas ir atsiranda lengvumas, išsilaisvinimo nuo sunkumo jausmas. Procesas vyksta palyginti greitai – per vieną dvi minutes atsistato stuburo smegenų pradinė struktūra. Po to reikia tą vietą nuplauti pašventintu vandeniu, pamaitinti baltu – taip pat mintyse nuleisti į baltą, kaip pienas, skystį.
   Esant kvėpavimo alergijai reikia dar patikrinti mėgintuvėlį tame pačiame dažnyje (170-180 tūkst.) galvos pakaušio dalyje. Normoje jis skaidrus ir pripildytas sidabrinio skysčio. Jo užteršimai taip pat sukelia alergines reakcijas. Reikia paprašyti šventąjį apaštalą Andrejų išplauti jį. Ir kaktos viduryje 60 tūkst. dažnyje matoma plokštelė su rankena krosnies sklendės tipo. Jei ją ištraukti, atsiveria gražus paviršius, panašus į popierinę servetėlę, – pas skirtingus žmones skirtingų spalvų. Alergijos, peršalimo, infekcinių susirgimų atvejais ji užsiteršia. Ją reikia ištraukti, atsargiai nuplauti švęstame vandenyje, baltoje ar mėlynoje spalvoje, kartais medicininiame spirite (aišku mintyse) – priklausomai nuo užteršimo rūšies (beje, jei išplauti visuose, žalos taip pat nebus). Esant peršalimams ar infekciniams susirgimams tai reikia kartoti kelis kartus į dieną. Po to sklendę reikia grąžinti į vietą. Beje, jei pamiršite ją grąžinti, ji ten vis vien atsidurs, kadangi tai mes atliekame ne patys, mums padeda. Tačiau įsivaizdavimo tikslumas ir ryškumas užtikrina darbo kokybę.
   Stiprūs egzemos ir psoriazės tipo odos išbėrimai taip pat susiję su šiuo stuburo smegenų lygiu, tačiau šiuo atveju su jo užteršimu įvairios rūšies grubiu purvu – nuo daužtų plytų ar smėlio iki įvairių pavojingų nuodų. Be to, odos išbėrimuose, kaip taisyklė, dalyvauja stiprūs nužiūrėjimai į drabužius, ypač gauti vaikystėje. Dirbant su pranašais jie dingsta. Bet dažniausiai tokie susirgimai susiję su giluminėmis karminėmis priežastimis, ir pradėti jų gydymą reikia nuo nuodėmės šaltinio paieškos (asmenine ar giminystės linija jis eina) ir nuo giluminės atgailos ar maldos už protėvius. Čia įprastai būna reikalingos užsakomosios mišios už sveikatą, ir 40-ties dienų iš eilės malda – dažniausiai ir ne vieną kartą, o kelis kartus iš eilės, sustiprintas paties ligonio meldimasis, gydymo eigoje priimti komuniją ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Stuburo smegenų nuplovimą nuo purvo taip pat būtina atlikti pačiam ligoniui. Karminės ligos susijusios su žemės ir šios pasaulio sandaros dalies globaliniais pažeidimais, todėl mes perspėjame dvasinius gydytojus, neturinčius darbo su kosminio masto struktūromis patirties: nesiimkite jų gydyti. Geriau, jei galite, detaliai pakonsultuokite pacientą, ką jam daryti, bet nelieskite patys skaudamos vietos, kitaip pajusite, ką reiškia dirbti pačiam – be mūsų rūpestingų padėjėjų: be atgailos jie nepradės veikti, ir liga pakibs ant jūsų visu savo svoriu, jei jau ją pajudinote. Pats ligonis sau blogiau nepadarys. Purvas tokiais atvejais įsisenėjęs, labai tankus, nuplovinėti jį tenka palaipsniui – mirkant tai baltoje, tai mėlynoje spalvoje, tai spirite, kai kuriuose kituose tirpikliuose. Čia pažeidimai jau prieina iki grubių lygių, todėl reikia plauti ir oranžiniame, ir raudoname ir šventintame vandenyje. O užbaigti procedūras naudinga, palaikant po minutę visose spalvose. Jei užteks tikėjimo, kantrybės ir užsispyrimo, tai po pusmečio galima išsivaduoti nuo negalavimo.
   Prieš sekančią informaciją reikia pasimelsti, dėl apsaugos nuo aprašomojo negalavimo.
   Apie peršalimus. Pagrindinė bet kurio ORZ gripo, anginos ir panašių ligų priežastis yra mėlyno, violetinio, žydro ir balto srautų, susijusių su kvėpavimo organų darbu, vampyrizmas. Esant kitų spalvų vampyrizmui atsiranda kitos rūšies susirgimai.
   Yra dvi pagrindinės peršalimo vampyrizmo rūšys. Jo šaltiniu gali būti neigiamas kosmosas – įvairios lėkštės, gudrios vampyrinės sistemos. Esant žvaliai teigiamai būsenai jos nesukelia pavojaus, kadangi egzistuoja mums priešinguose neigiamuose dažniuose. Tačiau jei stipriai peršąlame ar puolame į susierzinimą, nuoskaudą ir pan., mumyse atsiranda analogiškos, rezonuojančios su jomis dažniai ir jos gauna galimybę įsijungti į mus. Stiprios epidemijos visada susijusios su panašaus kosmoso įsiveržimu.
   Antras tipas – įprastas žmogiškas vampyrizmas, stipraus vampyro per tuos pačius srautus įsijungimas į jus. Ir vienu, ir kitu atveju reikia pradėti nuo vampyrizmo atjungimo. Jei šaltinis – kosmosas, reikia kreiptis į Mozę, Muchammadą, Konfucijų ir Lao-dzį su prašymu, pirma, atjungti vampyrą, antra – apsaugoti nuo pakartotino įsijungimo. Galima mintyse paprašyti krištolinio kupolo ir papildomai apjuosti jus maldomis ir keletą dienų kartoti šį prašymą. Reikalas tame, kad kosminiai įsijungimai ne tik išsiurbia mūsų švarias jėgas, bet ir pripildo mus pavojingais nuodais, kurie fiziologijoje pasireiškia virusų ir infekcijų pavidale. Įleisti nuodai veikia kaip kabliukas, už kurio jiems lengva vėl užkabinti mus, todėl iki to laiko, kol paskutinis jų lašelis nebus pašalintas iš organizmo, reikia būti atsargiems. Net jei jūs iš karto įveiksite peršalimą, dvi-tris dienas geriau pasisaugoti: nedideli infekcijos likučiai, jau neturintieji įtakos savijautai, vis vien kur nors dar yra.
   Esant peršalimui vampyras gali įsijungti, pirma, tiesioginio vampyrinio vamzdžio pavidalu. Tai primityvesnis, tačiau greičiau veikiantis mechanizmas. Priklausomai nuo vampyro galingumo vamzdžiai būna iki 30 cm diametro. Toks vamzdis per 1,5-2 valandas tiesiog verčia iš kojų bet kurį, net patį stipriausią žmogų. Tuo pačiu pas tuos, pas kuriuos nors šiek tiek išsivysčiusi subtilų lytėjimą, atsiranda vamzdžio ar šlango, išeinančių iš kūno, aiškus pojūtis. Tuo atveju reikia kreiptis su malda į Dievo Motiną ir paprašyti jos atjungti vampyrinius vamzdžius. Tačiau būkite budrūs – jie gali būti ne tik priekyje, bet ir už nugaros ir iš šono, iki aštuonių kiekviename auros sluoksnyje.
   Antra rūšis – vampyrinių astralų įėjimas į jūsų subtilų kūną. Apie tai mes jau kalbėjome – nusiimate juos arba per Mikalojų Stebukladarį, arba per savo angelą sargą nuo 14 lygių: 10-20, 30-40 ir t. t. iki 270-280 tūkst.. Ir reikia patikrinti per pranašą Muchammadą žydrą medį (80 tūkst.) ir indą su baltu (110 tūkst.), o per Arkangelą Mykolą – auksinį medį (200 tūkst.) ir šviečiantį rutulį (190 tūkst.). Vampyriniai astralai dažnai įlenda į indą – paprašykite ištraukti juos iš ten, kartais jį nusineša – paprašykite grąžinti. Apsivynioja kaip gyvatė apie medį – paprašykite nuimti ir jį atstatyti. O jų rutulėliai tarytum praryja mūsų, jie įeina į aurą ir susilieja su ja – tuo atveju prašome atskirti. Kartais žemės ir kosmoso vampyrai veikia drauge. Žemiško vampyro įsijungimas išveda į jus kosmosą, ir kosminis vampyras tęsia pradėtą žemiško kolegos. Todėl reikia paprašyti nuimti ir vieną, ir kitą. Jei paprašysite veltui, ant jūsų neįsižeis, suprasdami mūsų padėties sudėtingumą: "Prašykite, ir jums bus duota" (Mt, 7, 7). Jei iš klaidingo kuklumo paliksite ant savęs vampyrą, tai atminkite, kad valgo ne mus, o per mus – juos: Jėzų Kristų, Dievo Motiną, pranašus. Kovoti su liga būtina iki pergalės. Tai ne mes – šviesa, tai už mūsų – šviesa, į kurią jie tiesia savo čiuptuvus. Mūsų užduotis – neleisti jų ten, nesusirgti.
   Po to, kai atjungtas vampyrizmo šaltinis, reikia išvesti nuodus iš organizmo. Tai daroma per 4 etapus.
   1) Reikia save įsivaizduoti indu – ąsočiu ar buteliu, į kurį pripylė purvo, ir išpilti jį iš savęs. Čia galima įjungti savo fantaziją: įprastai purvas tirštas ir lipnus, jį galima ištirpinti baltu, mėlynu ir citrinos sultimis, galima padėti šveitikliu ar šepečiu ir pan. Tam reikia skirti 10-15 minučių. Daugelis iš karto jaučia palengvėjimą.
   2) Peršalusio aura matoma kaip balionas, iš kurio sklinda nuodingas spinduliavimas. Tai gilesnis, aukšto dažnio infekcijos prasiskverbimas. Čia vėl mūsų pagrindinis padėjėjas – žemė-motinėlė. Reikia arba užsikasti ja, arba save apsipilti ja. Po kurio laiko peršalimo būsena praeina. Ir atskirai būtina išvalyti stuburo smegenis – kaip alergijos atveju. Ten randasi nuodingo spinduliavimo koncentracijos centras.
   3) Reikia išvalyti kraują. Tai atlieka pranašas Inda. Tačiau ir pačiam reikia įsivaizduoti mums žinomus kraujo valymo būdus. Pranašai Mozė ir Inda, dirbantieji artimuose fiziniam kūnui sluoksniuose, turi daug sistemų, panašių į medicinines. Be to, reikia paprašyti išvalyti kraujotakos centrą smegenyse, jis taip pat stipriai pažeidžiamas nuodais.
   4) Ir, pagaliau, reikia nuplauti susikaupusius po oda tvirtus nuodų gumulėlius. Čia mums padeda Mozė, o mes padėsime jam, jei panardinsime save į mėlyną ir kaip reikiant praplausime – galime inde ar vonioje, galima po vandens srove, ar po dušu, – kaip kam patinka. Po 5-10 minučių savijauta ženkliai keičiasi, praeina silpnumas ir išglebimas. Po to dezinfekcijai praplauname save spirite ir citrinos sultyse. Kai kurios nuodų rūšys atsiplauna limonade, apelsinų sultyse. Jei jūs teisingai parinkote priešnuodžius, tai greitai pajusite pasikeitimą į gerą. Jei pojūčiai nesikeičia, pabandykite kitą tirpiklį.
   Po išvalymo reikia pamaitinti save srautais, kurie buvo vampyruojami: pagulėti po minutę baltame, žydrame, violetiniame ir mėlyname. Apart mūsų pačių, tiksliau sakant, apart žmogaus vaizdo, nuo peršalimo kenčia karvutė, arkliukas ir danielius.
   Kartais peršalimas pasiekia iki Sveikatos paukštės. Ją taip pat reikia apdengti žeme, praplauti nuo nuodų, esant norui ir pamaitinti srautais.
   Apskritai, netgi sveikoje būsenoje, esant nuovargiui, persitempimui verta nors po minutę išsimaudyti visose 12-je spalvų ar svarbiausiose budrumui ir darbingumui – geltonoje, baltoje, žydroje ir sidabrinėje. Tai iš senovės žinoma ir iki mūsų atėjusi priemonė: jei pamenate, pasakose Ivanas-carievičius dažnai "maudosi 7-e vandenyse". Dabar, tiesa, mums prieinamos visos 12, iki smaragdo.
   Kartais peršalimą galima įveikti per vieną kartą. Tačiau dažniau reikia pakartoti operaciją 2-3 kartus su kelių valandų intervalu. Ir sekti apsaugą nuo pakartotinio kosmoso įsijungimo. Profilaktiškai nepamirškite praplauti imuniteto plokštelę ir mėgintuvėlį su sidabru.
   Keli žodžiai apie grūdinimosi metodiką. Dabar vietoj grūdinimosi, kaip šalčio įveikimą mums neretai siūlo gydymąsi šalčiu, pripratimą prie šalčio, meilę šalčiui. Kai kurie šios krypties atstovai net neslepia, kad vasarą blogiau jaučiasi, nei žiemą.
   Čia turime reikalą su rimtu suklydimu. Šaltis – ne nuo Dievo, šaltis – tamsos karalystės, nebūties elementas. Siela lieka gyva ir darbinga tik tam tikrame diapazone: žemutiniuose planuose mes turime sudėtingą termoreguliacijos sistemą jos palaikymui komforto būsenoje. Šiluma namuose – papildoma apsauga nuo šėtono. Ir būtent per šiuos mechanizmus visų pirma muša gydymas šalčiu, ar krioterapija. Iš esmės, tai vienas kovos su blogiu pagal šėtono receptus variantas: jei bijaisi purvo – tapk toks purvinas, kad joks purvas jau būtų nebaisus; bijai pykčio – tapk tokiu piktu, kad tavęs visi bijotų ir pan. Taip ir čia. Ilgalaikis buvimas šaltyje atjungia aukščiausius subtilius sielos planus, ji tampa grubesnė, mažiau jautri neigiamiems poveikiams. Apsauga nuo peršalimo gydant šalčiu pasiekiama tų aukščiausių srautų, per kuriuos eina peršalimo vampyrizmas nuslopinimo dėka, bet viso to kaina – sielos šilumos ir jausmų subtilumo praradimas.
   Grūdinimasis – priešingas procesas. Tai mokėjimo atsilaikyti, priešintis šalčiui išsivystymas, – ne džiaugsmingai pulti jam į glėbį, o priešingai – neįsileisti į save; nugalėti išorinį šaltį savo sielos šiluma. Todėl šaltas apsipylimas turi būti labai trumpas ir būtinai sukelti apšilimą, o ne atšalimą. Subtiliems ir jautriems žmonėms joks grūdinimasis pilnos apsaugos nuo peršalimo neduoda, todėl, kad priežastis ne šaltyje, o vampyrizme. Įskaitant savo patirtį – vienas iš autorių rimtai užsiiminėjo grūdinimusi, – galim pasakyti, kad peršalimai mus paliko tik po aprašytos metodikos pasirodymo. Užsigrūdinimas leido lengviau atlaikyti ligą, bet neapsaugojo nuo jos.


Toliau – 9. Buitis, apranga, mityba.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org