Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


2. Numatoma įvykių eiga

   Sekanti kategorija, kurios valymas ir patikrinimas prasidėjo nuo 1992 metų gruodžio mėnesio, – 9-10-ųjų gyvenimų žmonės. Tai aukštos ir vidutinės grandies vadovų visose gyvenimo srityse lygis, visuomeniški, linkę į aktyvią veiklą žmonės. Dešimtam gyvenimui ypač yra būdingas užaštrintas atsakomybės (neigiamoms sieloms – valdingumo), pareigos, pareigingumo jausmas. O devintam – kažkoks ypatingas žavumas, traukiantis prie jų žmones, kažkoks natūros paslaptingumas ir poetiškumas. Šią kategoriją nustatyti nesunku: tai lyderiai nuo gimimo, aktyvūs kovotojai, veiklūs, ramybės nemėgstantys žmonės.
   Jiems bus tikrinami jų pagrindiniai – valios, organizaciniai, administraciniai sugebėjimai. Tai pirma, o antra, bus tikrinama tai, kuriomis jėgomis jie naudojasi savo darbe – Dievo ar šėtono. Teigiamiems šio vystymosi lygio žmonėms pagrindiniu patikrinimu bus valios apsaugų nuėmimas, o neigiamiems – tamsių kanalų, maitinusių jų veiklą, atjungimas.
   Skirtingai nuo pirmo, antras "teismo dienos" etapas bus daug ryškesnis ir aiškesnis. Nesinorėtu nusakyti nemalonumų, tačiau čia, greičiausiai, prasidės rimta ekonominė ir politinė krizė. Ir jei buvusioms Tarybų Sąjungos šalims tai bus logiška seniai prasidėjusio šėtoniško ūkininkavimo metodo irimo proceso pabaiga, tai Vakarams šis "teismo dienos" etapas gali būti labai netikėtas ir liguistas. Ypač stipriai krizė gali pasireikšti JAV ir Vakarų Europoje.
   Mūsų ekonomika greičiausiai žlugs galutinai. Tai pasireikš ir nauja infliacijos banga, ir maisto krize. Peterburge, Sobčiako dėka, sako, nors duona bus, o kituose Rusijos regionuose – bus itin problematiška. Šėtoniški valdininkai, užgrobę pirmame etape komandines aukštumas, praradinės savo atramą, jie bus tiesiog paralyžiuoti. Visų įmonių darbininkai atsisakinės dirbti, visi pradės kaltinti vienas kitą įsipareigojimų nevykdymu. Po dviejų metų sustos transportas, po to užsidarys ligoninės ir parduotuvės. Liks tik stambūs prekybiniai centrai ir turgaus prekyba. Bus nepasitenkinimas vyriausybe, jei ji dar išliks. Jos nurodymus nustos vykdyti, gali prasidėti kažkokia bukaprotiška pelkėta bevaldystė. Gali atgimti kažkokie neaiškūs politiniai judėjimai, partijos. 1993 metų vasaros pabaiga ir ruduo gali praeiti po Šiaurės Kaukazo respublikų aktyvumo ženklu, kurios panorės atsiriboti nuo ateinančios iš Rusijos balos. Tikriausiai, tai kažkiek pagyvins padėtį pačioje Rusijoje: Sankt-Peterburgas ir prisišliejusios prie jo dar gyvos jėgos, pa-mėgins pakeisti reikalus, ir nuo 1994 metų pavasario galimi nauji rinkimai ir santykinė padėties šalyje stabilizacija. Jei žmonės pradės aktyviau melstis dėl pagalbos ir palaikymo, sunkumų bus mažiau, jei viskas vyks, kaip vyksta, – ekonomikos paralyžius neišvengiamas. Šiuo momentu sugebės išgyventi ir išsaugoti savo įmones ir organizacijas veikiančiame stovyje tik tie visų lygių – ir miestų, ir respublikų – vadovai, kurie pradės nuoširdžiai melstis Dievui dėl palaikymo darbuose. Ne tie, kurie tik išoriškai ir formaliai dalyvauja religinėse ceremonijose autoriteto liaudyje užsitikrinimui, o tie, kurie pajus gyvą ryšį su Dievu, supras tikrąją viso, vykstančio žemėje, realybę.
   Sekantis etapas, nuo 1994 metų gruodžio iki 1995 metų gruodžio, palies 7-ojo ir 8-ojo gyvenimų sielas. Tai labai sudėtingas sielos vystymosi etapas, savęs įtvirtinimo, savęs ieškojimo etapas. Tai neradusios savęs, netvirtos sielos.
   8-as gyvenimas šiuo atžvilgiu labiau dėkingesnis, ten paieškos kokybė suminkštinta šypsena ir draugiškumu, o štai 7-ojo gyvenimo žmonės tiesiog reikalauja padidinto dėmesio sau, specialiai jo ieško, gali tam net pameluoti, prikurti. Iš čia ir antras 7-ojo gyvenimo požymis – stiprus poreikis turėti draugą ar draugę. Dažnai tokių būna du ar trys, ir jie pereina nuo vieno pas kitą – jiems būtinai reikia su kažkuo praleisti laiką. Pagal profesijas į šią grupę patenka daugelis inžinierių, prekybinių darbuotojų, ekonomistų; dauguma smulkių komersantų ir verslininkų taip pat randasi šiame vystymosi etape.
   Šiai kategorijai veiklos laukas atsivers nuo antros ankstesnio etapo pusės, nuo 1994 metų jie pradės keisti praradusius valią 9-ojo ir 10-ojo gyvenimų vadovus. Jiems padidės aktyvumas, jie užims svarbius postus visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime. Tačiau jų pačių patikrinimas laukia 1995 metais ir kitos rūšies: jiems bus tikrinamas kantrumas ir širdingumas. 7-ajam, 8-ajam gyvenimams bus nuimama širdies apsauga, ir jiems pagrindine pagunda bus pyktis ir agresija. Jie, greičiausiai, ieškos kaltų – tų, kurie sugriovė šalį. Jiems reiktų išlikti ankstesniais – ramiais, išlaikytais, prašyti to, ko nori, Dievo, o ne mėginti spręsti viską taip, kaip prieš 75 metus, – "savo pačių ranka". Duok, Dieve, gal būt, jie vis tik išgirs perspėjimus ir bus protingi. Pasimelskite ir jūs už juos, kitaip…
   Kitaip, jei jie nesugebės susilaikyti, tai mūsų šalyje prasidės eilinė suirutė – mitingai, pasipiktinimai, šūksniai "Šalin" ir "Tegyvuoja", vėl visi pasimaišys dėl politikos, ieškos išsigelbėjimo naujuose lyderiuose, naujuose įstatymuose, ūkininkavimo sistemoje, bet ne ten, kur jis yra iš tiesų. Gali būti kaltinimai ir dvasinių mokymų, ekstrasensų, astrologų adresu, tačiau bus ir jų gynėjai. Galimi ir susirėmimai, provokacijos, nors ir nepavojingi – juk susilaikyti nuo pykčio taip sunku, o užduoti kaimynui kumščiu – "nuraminti sielą" kur kas lengviau. Ką gi, tame ir yra teismo esmė, kad kiekvienam duodama laisvė save išreikšti: nori vogti – vok, nori gyventi dorai – prašome:
   "Ir pasakė man Angelas: neantspauduok šios knygos pranašysčių, kadangi jų laikas jau artėja.
   Ir tegu neteisieji daro savo piktadarybes, o nešvarieji dar labiau teršia save, tačiau teisieji tebekuria gėrį, o šventieji tegyvena šventai.
   Štai, veikiai ateinu, ir Mano atlygis su Manimi, kad atlyginti kiekvienam pagal jo darbus"
(Apr. 22, 10-12).
   Tyliau ar garsiau, tačiau 7-as ir 8-as gyvenimai šiame periode paims ekonomikos valdymą į savo rankas, pradės karštligiškai kažką daryti, šiek tiek pagerins padėtį su maistu ir apranga, ekonominiu aspektu šiek tiek palengvės, greičiausiai sumažės kainos – maždaug 40 procentų. 7-as ir 8-as gyvenimai triumfuos, skelbs didžią pergalę, žadės vos ne naują rojų žemėje. Brandžios sielos į tai žvelgs santūriai, kadangi vėl pažadų bus daugiau, nei realių pokyčių, ir vėl viskas remiasi vis į tą patį materializmą. Inteligentijos kol kas niekas nesiklauso, nors ji jau vis aktyviau įsijungs į visuomeninį gyvenimą, atsigavusi nuo pirmame etape gautų smūgių.
   Užsienyje šiame periode krizė persimes į Azijos šalis – Kiniją, Japoniją, Artimųjų Rytų regioną. Rytuose galima naujų, dar nežinomų ligų pradžia. Krizė apims ir Skandinaviją, Rytų Europą. Visoje Europoje matomas beveik visiškas ekonomikos paralyžius, tik Anglija kažkaip dar laikosi. Ir JAV po praeito etapo krizės vis tik bus lengviau, nei kitose šalyse. Tačiau amerikiečiai stipriai gailėsis, kad savo laiku neperrinko Bušo.
   Šio periodo pabaigoje aukštuose dažniuose matosi toks paveikslas: Europa vaikšto su ištiesta ranka, prašo pagalbos Azijoje ir Rusijoje, tačiau Azija pati dega ugnyje, o Rusija, deja, po senovei baloje. Yra, žinoma, variantas, kad ir ne baloje, tačiau ten tik 30% tikimybės. Jo įvykdymui reikalingas išmintingas ir nuoseklus darbas su malda – būtent taip, ne vienkartinės maldos, o ilgas ir kruopštus darbas ekonominio ir ūkinio šalies gyvenimo atstatymui. Reikia maldomis atstatyti kelis kertinius subtilaus plano vaizdus, reikia, kad šaliai vadovautų lyderis nuo Dievo, per kurį galėtų dirbti teigiamos jėgos, ir taip toliau visuose lygiuose – tada, gal būt, vis tik pavyks išsikapstyti…
   Sekantis etapas – 1996-1997 metai: 5-ojo ir 6-ojo gyvenimų valymas.
   Tai visai kitos rūšies sielos – nepastebimos, kuklios, užsiėmusios savimi. Jei iki tol ėjo patikrinimas linkusių vadovauti, siekiančių išreikšti save sielų, tai dabar atėjo eilė ir iki tų, kurioms būti eiliniais vykdytojais, ypatingai neišsiskirti yra geriau. 6-ojo gyvenimo žmonės labai mėgsta užsiiminėti veikla, nemėgsta švenčių, bendravimo, visą laiką stengiasi kažkuo save užimti – kraštutiniais atvejais nors knygą paskaityti. Ir antras jų bruožas – jie sausoki, neatjaučiantys, uždari, iš jų sunku sulaukti supratimo, užuojautos. 5-ojo gyvenimo sielos taip pat atsuktos į save, tačiau truputį kitaip; jos egoistiškesnės ir viską matuoja asmenine nauda – nesiima darbo, nepradeda bendrauti be aiškios naudos sau, ir dar jos mėgsta, kad jas girtų, vertintų jų sugebėjimus, gerbtų.
   Šioms sieloms bus nuimama pilvo, grubių kūniškų poreikių apsauga. Tai ir taip sunki sielų kategorija, o čia padėtis bus dar apsunkinta neigiamų poveikių antplūdžiu. Vėl nesinori pranašauti nieko blogo, tačiau pakankamai galimas girtuoklystės, ištvirkavimo, chuliganizmo ir vagysčių pagausėjimas, be to kartais – tiesiog dėl krepšio su maistu.
   5-as ir 6-as gyvenimai – labiausiai užsiteršęs visuomenės sluoksnis, todėl ekscesai būtinai įvyks. "Teismo dienos" įvykiai apskritai bus lydimi vagysčių, banditizmo, reketo sustiprėjimu, pradedant jau nuo 1993 metų, tačiau savo viršūnę šie reiškiniai pasieks šiame etape. Rusijai šis reiškinys gresia dideliu pavojumi. Jei pasaulyje visumoje spėjama, kad daugiau žmonių žus nuo katastrofų, ligų, potvynių – tokia tvarka pagal žalos laipsnį, tai Rusijoje pirmoje vietoje – ligos, antroje – banditizmas ir chuliganizmas. Šiame periode yra momentas, kada galimas tiesioginis banditų susirėmimas su inteligentija, kuri tuo metu jau aktyviai išstos su atgailos pamokymais. Tačiau tiesa ir jėga dvasinės visuomenės dalies pusėje, ir ji nugalės banditizmą. Tačiau baisoka bus visiems. Kas teisingai supras situaciją, pamatys, kad, išskyrus į Dievą, šiuo momentu pagalbos kreiptis nebus į ką: nei milicija, nei valdžia realiai paveikti procesų visuomenėje nesugebės. Protingi žmonės nuolat melsis dėl apsaugos.
   Ekonomikoje vėl galima krizė, gal būt vėl pakils kainos. Gero bus mažai, nebent nemirsime iš bado. Ir šito sunku bus išvengti, nes tai sąlygoja žemės praėjimas per labai pavojingą zoną – tai bus šėtono likučių paskutinių, pačių įnirtingiausių atakų į žemę laikas.
   Kada mes pamatėme bendrą judėjimo vaizdą, tai iš karto paklausėme, kokia vieta pavojingesnė – ta, kurią praėjome 1992-ais, ar ta, kurią praeisime 1997-ais? Mums atsakė, kad pavojingiau buvo tada, tačiau, 1997-ais bus sunkiau. Prie bet kokios įvykių tėkmės 1997 metai bus patys sunkiausi.
   Užsienyje tuo periodu taip pat viskas labai blogai – ekonominis ir politinis nestabilumas, ligos plinta vis plačiau, prasideda stambios katastrofos ir stichinės nelaimės.
   Kažkoks palengvėjimas nusimato 1998 metais. Tuo metu valymas palies paskutinę kategoriją – pačias jauniausias sielas, nuo 1-ojo iki 4-ojo gyvenimų. Savo prigimtimi šios sielos – visuomenės vaikai, joms reikalinga pastovi globa ir vadovavimas, o esamose sąlygose jos tiesiog išmestos likimo valiai. Jei kažkas jas ir "veda", tai visai ne į tą pusę – į chuliganizmą, vagiliavimą, girtuokliavimą, ištvirkavimą. Šiuos keturis gyvenimus apjungia tik vaikiškumas, nedidelis sielos dydis, visame kitame jos pakankamai skirtingos.
   Pirmo gyvenimo sielos išsiskiria visišku nekonfliktiškumu. Jos idealūs vykdytojai – daro, ir noriai, viską, ko jų nebeprašytu. Tarp jų, tiesa, yra du tipai: vienos noriai padeda visiems iš eilės, kitos – pasirinktinai. Tačiau pačios galvoti, ką daryti, jos nenori ir nemoka. Be nurodymų, be tiesioginių užduočių gali apskritai nieko neveikti.
   Antro gyvenimo lygio sielos skiriasi tokiu pat nesavarankiškumu dvasinėje sferoje – jos niekada neturi savo nuomonės, visada prisijungia prie greta esančių nuomonės arba visiškai tyli, kada bijosi.
   Trečią gyvenimą išskiria du požymiai, be to abu turi būti aiškiai išreikšti: iš vienos pusės jos labai mielos, nuoširdžios, moka padėti, užjausti; iš kitos pusės – materialiniu atžvilgiu – jos, kaip Pliuškinas: viską, ką pamato, nori turėti pas save.
   O ketvirtam gyvenimui būdingas didelis noras būti visiškai nepriklausomais, iki pernelyg didelio pasitikėjimo savimi. Išoriškai jos nemėgsta su niekuo dalintis, gyvena pakankamai uždarą gyvenimą.
   Visos šios sielos dar labai mažos, neturi papildomų apsaugų, joms bus nuimama bendra apsauga, ir tomis dienomis joms bus labai sunku – gali atsirasti baimė gyventi, nenoras gyventi. Galimi savižudybių atvejai. Šioms sieloms visų svarbiausia – išsaugoti tikėjimą gyvenimu, patį norą gyventi esant paskutiniams mirtį nešančių jėgų spaudimams.
   Palyginti lengviau tomis dienomis bus inteligentijai. Tik po visų išgyventų nemalonumų žmonės pradės rimtai priimti kalbas apie Dievą, apie teismo dieną. Nors ir sunkiai, tačiau dvasinių užsiėmimų žmonėms pradės atsiverti realizacijos, savo jėgų panaudojimo galimybė. Politinis gyvenimas taip pat sunkiai, tačiau pasuks teisingu keliu. O štai maisto, greičiausiai, bus mažai. Tačiau šiam laikotarpiui daugeliui žmonių sumažės poreikis maistui – šiuos metus apskritai išgyvens lengviau tie, kurie mažiau valgys.
   Ir, galų gale, paskutinieji, 1999-ieji – rezultatų suvedimo metai. Tuomet prasidės savo gyvenimo vaisių rinkimas. Maždaug pusė visų mirčių per visą "teismo" periodą teks šiems metams. Didesnę neatsilaikiusių dalį nusineš ligos, jos palies pagrinde tuos, kurie yra labiau užteršti. Kiti paliks šį pasaulį per katastrofas ir stichines nelaimes.
   Vyriausybė Rusijoje tuo metu jau bus nuo Dievo, bet jėgų ji dar turės mažai, visiems padėti nesugebės. Kažkas panašaus ir užsienyje, tačiau ryšiai nusilpę, kiekviena tauta, kiekviena šalis gali pasikliauti tik savimi – visiems vienodai sunku.
   Iki 2000-ųjų metų ši Kristaus kūno dalis kartu su žeme bus izoliuota nuo demoniškų jėgų įtakos, bet ir nuo švariųjų pasaulių taip pat. Išgelbėtojo kūnas dabar taip užsiteršęs ir susilpnėjęs, kad negali atlaikyti tiesioginio Aukščiausiojo srauto. Prasidės jo gydymas – išvalymas ir sugriauto atstatymas. Tai bus pasiruošimas Kristaus "antrajam atėjimui" – šios dalies, pabuvojusios puolusiame pasaulyje, apsijungimui su visu kitu Jėzaus Kristaus kūnu, tai yra su švariaisiais pasauliais. Orientaciškai, vėlgi pagal labai priešlaikinius duomenis, tai bus įmanoma apie 2014-2015 metus.
   Pagrindinis žemės gyventojų, išgyvenusių iki 2000 metų, skiriamasis bruožas matomas visų pirma romumas ir švelnumas, kaip ir perspėdavo Išgelbėtojas: "PALAIMINTI ROMIEJI, NES JIE PAVELDĖS ŽEMĘ" (Mt. 5, 5). Aistringi, nekantrūs, neišlaikyti žmonės neišgyvens "teismo dienos" išmėginimų. Tik sugebėjimas išlaikyti sielos ramybę ir pusiausvyrą bet kurioje situacijoje, susilaikymas nuo emocijų prasiveržimo, ištvermė ir tvirtumas padės žmonėms įveikti visus išbandymus. Tačiau tie, kurie išgyvens, iš tiesų pajus didžiulį palengvėjimą. Pirmomis dienomis, matosi, daugelis netgi netiki, kad išties įmanomas toks ramus, harmoningas, gražus gyvenimas. Žmonės pagal nusistovėjusį per tūkstantmečius įprotį baiminasi, ar vėl neužgrius nauji nemalonumai. Tačiau ne, viskas yra tvirta, stabilu ir negrįžtama.
   Tuo metu žmonėse labai sustiprės tikėjimas. Maldose ir darbe su nematomu pasauliu vyks galingas individualus ir visuomeninis sugriauto išvalymas ir atstatymas. Tai bus tas procesas, kuris Šventosiose Knygose pavadintas "prisikėlimu iš numirusiųjų". Iš demoniškų pasaulių bus ištraukiamos ir atstatomos visos nukentėjusios dalys ir likusių žemėje žmonių, ir sielų, nuėjusių į skaistyklą dalys, ir visos šventųjų ir pranašų, Adomo, Atlantų, Asirų sielų dalys (apie jas žr. III dalyje), – visų-visų, kad nei viena gyva dalelė neliktų žūti tamsoje. Išaugs susidomėjimas dvasiniais užsiėmimais, prasidės švaraus meno vystymasis; o mokslui reikės vykdyti savo pagrindinę užduotį: ieškoti kovos metodų su giluminiu pasaulio materijos užteršimu nebūties dalelėmis – dėl ko, būtent, ir atsirado šis tankus pasaulis.
   Tolesnių įvykių vystymosi paveikslai taip pat labai įdomūs. Tačiau apie juos mes papasakosime kituose darbuose.
   Didžiausi pavojai dabar laukia žemės keturių metų bėgyje judant per demoniškus pasaulius.
   1994-tųjų pabaiga ir 1995-ieji metai gali būti pavojingi potvyniais.
   1995-ieji ir 1996-ieji – iš dalies pavojingi avarijomis ir katastrofomis.
   Patys pavojingiausi 1997-1998 metai, ypač 1997-ieji.
   Didesnė ligų dalis teks paskutiniams: 1996-1999 metams.
   O toliau gyvenimas tarytum prasidės iš naujo. Miestai ištuštės, didesnė gyventojų dalis išvyks į kaimus. Visi iš tiesų suvoks, kad tai, kas pažadėta ne pasakos, ir pradės rimtai laukti Kristaus atėjimo: galvos apie savo švarą, apie tai, kad garbingai pasirodyti Jo akivaizdoje. Visi gyvena paprastai ir ramiai. Mūšiai praėjo, viskas nurimo, daugiau kovoti nėra su kuo. Tai bus visai kitokių žmonių amžius, nei dabar. Liks kuklūs, ramūs, gyvenantieji giliu vidiniu gyvenimu. Darbo bus daug: žemę reikės tvarkyti, be to su meile, visa širdimi. Viskas bus daroma su malda.
   Ir nubrauks Viešpats nuo jų akių kiekvieną ašarą...

   IŠGELBĖK, IŠSAUGOK IR PASIGAILĖK MUS, DIEVE, ŠIOMIS IŠBANDYMO DIENOMIS, IŠVADUOK MUS NUO VISOKIO BLOGIO, PADĖK ĮVEIKTI VISUS SUNKUMUS IR IŠGYVENTI IKI ŠVIESIŲJŲ DIENŲ – DĖL TAVO DIDINGOS MALONĖS, NES TU ESI MALONINGAS IR GAILESTINGAS! AMEN! ŠLOVĖ TAU, VIEŠPATIE, ŠLOVĖ!


Toliau – II dalis. Ištikimos ir neištikimos sielos.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org