Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


3. Apie tuos, kurie sugebėjo išsaugoti save ir kieno dėka dar laikosi žemė

   Ir teigiamos, ir neigiamos sielos turi skirtingas gradacijas pagal šį pagrindinį rodiklį, skirtingas atsitraukimo iš teisingo kelio formas. Pradėti kalbą apie jas norisi nuo neskaitlingos dabar, o ko gero ir visada, sielų, kurios sugebėjo išsaugoti save beveik pilnoje švaroje, kategorijos, nuo tų, kurias vadina teisuoliais ir šventaisiais.
   Taip-taip, jos ne tik praeityje. Ir šiandien paprastose gyvenvietėse, triukšmingų miestų tankmėje, retų vienuolynų tylioje paunksnėje tebėra gyvi teisuoliai – mūsų amžininkai. Tai žmonės, kaip taisyklė, paprasti ir kuklūs, nesiveržiantieji į pripažinimą ir garbę. Tipiški mūsų dienų "herojai" – žmonės apsukrūs, vikrūs, veiklūs – juos, švelniai kalbant, vadina keistuoliais, bet ir jie patys dažnai priversti su jais skaitytis ir gerbti jų pozicijų tvirtumą bei pažiūrų nepriklausomumą nuo eilinių šūkių ir kompanijų.
   Nuo jų sklinda šventumo dvasia, moralinė švara ir neįkyri, bet nepajudinama vidinė jėga, – ir tai negali neatkreipti į juos žmonių dėmesio, vieniems – sužavėto, kitiems piktinančio. Daugelis kreipiasi į juos patarimo, kartais tiesiog su išpažintimi, su širdies skausmu, kada juos skriaudžia gyvenimas begalinėmis neteisybėmis, – o tai, deja, ne tokia jau ir retenybė mūsų dienomis, dienomis prieš "šio pasaulio pabaigą", kada "nuo neteisybių padidėjimo, daugeliui atauš meilė", "ir vieni kitus išduos ir nekęs vieni kitų" – kaip ir sakė Jėzus Kristus (Mt. 24, 10, 12). Tiesiog kreipiasi pas juos, kaip gyva siela pas gyvą sielą, gelbėdamos save nuo grubaus ir negailestingo mūsų, kol kas dar šėtoniško gyvenimo rato.
   Yra jų tarpe žinomi žmonės, nors jų ir nedaug – sunku išsilaikyti švaroje, atsidūrus visų akivaizdoje, pačioje šėtoniško sūkurio tankmėje, tačiau vis tik kai kas sugebėjo: Bulatas Okudžava, dabartinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, dainininkas Nikita Džigurda…
   Teisuolių likimas mūsų pasaulyje, likimas tų, kurie visų pirma brangina savo sąžinę ir garbę, iki paskutinių dienų buvo labai tragiškas. Tik dabar prasideda jų laikas, o iki šiol jie turėjo mažai galimybių savo sugebėjimų realizavimui. Būdami talentingi ir reikšmingi, jie sunkiai rasdavo vietą visuomenėje, kur viešpatavo šėtonas, ir jų didžiulės galimybės skleisti gėrį ir šviesą sumažėdavo iki minimumo.
   Ir vis tik jie yra – tie kuklūs žmonės, dažnai neturintieji jokių miesčioniškų vertybių – nei prabangaus būsto, nei brangių drabužių, nei oficialios valdžios, nei gyvenimiškų pagerbimų, bet turinčių tai, ko negalima nusipirkti už jokius pinigus: švarią sąžinę, nekintamą sielos žvalumą, lengvą charakterį, gerą akių blizgesį, tegul nors ir pavargusiame raukšlėtame veide. Ir jie gyvuoja mūsų tarpe kaip kažkieno švarios, patikimos, netrūnijančios, negęstančios šviesos kriterijus. Dėkui Dievui, kad jie dar yra mūsų nuodėmingoje žemėje, ir mes šiandien vis akivaizdžiau, nors ir su nuostaba, sužinome, kad jų dėka vis dar gyva žemė.

   "Ir Viešpats tarė: jei tiesą man sako apie Sodomą ir Gomorą, tad jų nuodėmė labai sunki ir didelė. Aš pasiunčiau sužinoti, ar tikrai jie elgiasi taip, kaip apie juos man kalba, ar ne.
   Ir nuėjo pasiuntiniai į Sodomą, o Abraomas dar kalbėjosi su Viešpačiu. Ir pakėlė Abraomas savo žvilgsnį ir pasakė: nejaugi Tu pražudysi teisuolį kartu su neteisiu? Gal būt, yra šiame mieste penkiasdešimt teisuolių? Nejaugi Tu nepasigailėsi šios vietos dėl penkiasdešimties teisuolių?.. Teisėjas visos žemės argi pasielgs neteisingai?
   Ir Viešpats tarė: jei rasiu Sodomoje penkiasdešimt teisuolių, tai Aš dėl jų išgelbėsiu šią vietą.
   Abraomas pasakė: Štai dar išdrįsiu pasakyti Valdovui aš – dulkės ir pelenai: jei kartais pritrūks ten penkių teisuolių iki penkiasdešimties – nejaugi pražus visas miestas?
   Jis atsakė: nepražus, jei ten bus ir keturiasdešimt penki.
   Abraomas nusprendė tęsti pokalbį ir pasakė: o jei ten atsiras keturiasdešimt?
   – Nepražus, jei ten bus ir keturiasdešimt!
   Abraomas tęsė: te nepyksta Valdovas, jei aš dar pasakysiu: jei kartais ten bus tik trisdešimt?
   – Nepražus, jei atsiras ir trisdešimt.
   Abraomas pasakė: o jeigu aš išdrįsiu užtarti už juos, nors ten bus tik dvidešimt?
   – Nepražus ir dėl dvidešimties.
   – Te nerūstauja Valdovas, jei aš paklausiu paskutinį kartą: o jei ten bus tik dešimt?
   – Nepražus ir dėl dešimties, – atsakė Viešpats ir nustojęs kalbėti su Abraomu pasitraukė. O Abraomas sugrįžo į savo namus"

   (Pradžios knyga 18, 20-33).

   Ir Sodoma pražuvo tik dėl to, kad ten nebuvo net dešimties teisuolių. O Peterburgas, tuometinis Leningradas, atlaikė blokadą pagrinde dėl to, kad jame buvo septyni teisuoliai. Iš karto pasakysime, kad mūsų pateiktos normos priklauso ir nuo bendro gyventojų skaičiaus, ir nuo gyvenimo būdo – nuo pagundų ir vilionių stiprumo. Patriarchalinėse visuomenėse teisuolių norma didesnė, kadangi ten mažiau pagundų. Stambiuose miestuose ji mažesnė, kadangi ten ypač pavojingos švariems žmonėms sąlygos. Taip, Sankt-Peterburge dabar būtinas minimumas, kad su miestu neįvyktų dideli nemalonumai, – 14 teisuolių, o iš tiesų yra 16. Maskvoje, atvirkščiai: reikia 17, o yra 13. Ką reiškia šis minimumas, apie kurį Viešpats kalbėjo su Abraomu? Kad per tokį teisuolių kiekį įmanomas skubus, avarinis poveikis į vietovę, kad atremti griaunantį avarijos ar katastrofos užtaisą.
   Mes aprašėme teisuolius gyvenime, bet tai tik išoriniai požymiai. Jei pasižiūrėti nematomame plane, kiekvienas teisuolis – tai didelis ir švarus teigiamų jėgų poveikio į žemę kanalas. Yra visiškai tikslios ir vienareikšmiškos charakteristikos, pagal kurias žmogų galima vadinti teisuoliu. Kanalo galingumas apsprendžiamas pagal dvasinį amžių (apie tai žr. Už regimumo ribos. 2 dalies 4 skyrių; 110-118 psl.), jis turi būti ne mažiau 5 metų pagal pranašus, o kanalo švara – nuodėmių amžiumi, amžiumi pagal šėtoną ir velnią: jie turi būti nedidesni vieno mėnesio (prieš metus mes nurodėme tris mėnesius pagal velnią, dabar reikalavimai ideologinei švarai, mokėjimui atskirti juodą nuo balto išaugo). Per mažesnes ir labiau užterštas teigiamas sielas panašaus didelio masto poveikio į miestą įvykdyti neįmanoma, kaip neįmanoma prijungti gaisrinės žarnos prie vonios krano – efekto nebus, būtino gaisro gesinimui vandens slėgio nebus. Per kitas teigiamas sielas galimas poveikis jų lygyje – gyvenimo ir darbo vietos rėmuose, individualiai į kitas sielas, tačiau ne miesto ir žemės mastuose.
   Teisuoliu gali tapti ne kiekvienas. Tai specialiai siunčiamos į žemę stambesnės sielos – pranašų ir šventųjų dalys. Iš 28% sielų, įkūnytų nuo Dievo, anksčiau jais galėjo tapti apie 13%, tai yra iš viso 13% žemės gyventojų potencialiai turėjo tokią galimybę. Realiai ją įgyvendino tik 9%. Dabar situacija stipriai keičiasi. Žemės išvalymo dėka praktiškai visos teigiamos sielos, ir netgi kai kurios nelabai suardytos, įkūnytos nuo šėtono, gali pragyventi šiame lygyje – iš viso iki 30% žemės gyventojų. Kokios čia galimybės ir kaip tai atsilieps gyvenime? Mes pradėjome nuo Peterburgo. Ten yra 16, bet dar yra apie 1000 žmonių, kurių nuodėmių amžius viršija leistiną nuo 2 iki 10 dienų. Ir peržengti šią ribą, padaryti labai nedidelį žingsnį, joms neleidžia visų pirma nežinojimas – ir savo prigimties, ir savo atsakomybės už gyvenimą savo mieste ir žemėje visumoje.
   O ką duos jų pavertimas teisuoliais? Jei tame pačiame Peterburge bus 500 teisuolių, tai nebus potvynių, uraganų, katastrofų pavojaus. Kitas pavyzdys. Nalčike, kur buvo rašomos šios eilutės, 1992 metų rudenį įvyko nedidelis žemės drebėjimas – tai kol kas tik perspėjimas po rugsėjo mėnesį vykusių neramumų politiniame gyvenime. Kad čia nebūtų nei riaušių, nei žemės drebėjimų, reikia apie 30 teisuolių mieste. Tiesa, minimaliai, kad miestas pilnai nesugriūtų, turi būti 7. Realiai yra tik 1 – vyras, pagal profesiją vairuotojas (mes su juo nepažįstami, tai informacija iš subtilaus plano). Tiesa, visoje Kabardos-Balkarijoje reikalai klostosi neblogai – būtinas teisuolių minimumas – 14, o yra 25, bet tai tik kaimo rajonų dėka. Kaimyninėje Karačiaju-Čerkesijos respublikoje minimumas 130, yra 160, kitame mums gerai žinomame regione – Lietuvoje minimumas 100, yra 120, o štai potencialių, taip sakant, "kandidatų į teisuolius" – išskirtinis skaičius, jei atsižvelgti į gyventojų skaičių, – 12 tūkstančių 3 milijonams. Rusijoje, pavyzdžiui, potencialas – 25 tūkstančiai 25 milijonams (minimumas 500, yra 300). Palyginimui užsienyje: Prancūzijoje reikia 300, yra 90; Jungtinėse Valstijose minimumas 2200 (pragyvenimo lygis ten suteikia tokią galimybę), o yra, atleisk, Viešpatie, – 20! Nors potencialas kaip Lietuvoje, – taip pat 12 tūkstančių; Anglijoje reikia 1700, yra 70; Turkijoje, atvirkščiai, reikia 600, yra 700, potencialas – 11 tūkstančių. Galima pateikti ir kitus regionus, tačiau tai atitrauks mus nuo pagrindinės temos. Mes tiesiog patys apsidžiaugėme, kad dar yra žmonės, kurie nors intuityviai nujaučia savo esmę ir neina į kompromisus su šiuo nešvariu pasauliu, ir norėjome tiesiog pasidalinti savo džiaugsmu su skaitytojais.
   Principe, ypatingos teigiamų sielų teisuolių kategorijos išskyrimo ir pakaktų. Tačiau jei tuo apsiriboti, tai pritruks charakteristikų kitiems teigiamų žmonių tipams, kad jie galėtų suprasti kokiai kategorijai kalendoriuje save priskirti. Todėl yra prasmė pateikti ir kitų grupių detalesnį aprašymą. Visumoje visas kitas kategorijas galima įvertinti sąvokomis: geranoriški, sąžiningi, dori žmonės. Tai tie, kurie gyvena ne mažiau 60% iš viršaus, arba, paprasčiau tariant, daugiau tarnauja Dievui, nei šėtonui. Į šią kategoriją įeina du sielų tipai: vienos – gimusios nuo Dievo ir taip gyvenančios, kitos – įkūnytos nuo šėtono, bet gavusios teisingą auklėjimą ir teisingas gyvenimo normas. Žmonių gyvenimo būdas, elgesio principai visada labiau pastebimi ir lengviau aplinkinių įvertinami, o štai giluminė prigimtis pasireiškia kritinėse situacijose, ir jose tie, kurie įkūnyti iš apačios, dažniausiai pamiršta visą savo auklėjimą ir veikia impulsyviai, neduodami ataskaitos savo elgesiui ir vėliau stipriai pergyvendami ir gailėdamiesi. Įsikūnijimas nuo Dievo suteikia geranoriškumui giluminį pastovumą, ir tai bus suprantama, kai papasakosime apie sielos nuopuolio etapus. Žmonėms, kurie pastebi savyje ypatingus sunkumus kritinėse situacijose, reikia vystyti elgesio pastovumą ir nuoseklumą, specialiai dėl to melstis, ypač kalendoriuje nurodytomis dienomis.
   Dabar, prieš pradedant nagrinėti detalesnius prigimties skirtumus, pateiksime bendrą gyvenimo principų charakteristiką, vienu ar kitu laipsniu būdingą visiems teigiamiems žmonėms.
   1. Geranoriškumas – stengimasis daryti teisingus poelgius, analizuoti ir vertinti savo elgesį.
   2. Sąžiningumas, sąžinės jausmas – atsakomybė už savo poelgius.
   3. Tikėjimas Dievu. Ateizmo laikais – gilus tikėjimas į aukščiausiąjį teisingumą, tvirtas įsitikinimas pasaulio dėsningumu ir galimybe jį pažinti.
   4. Sumanymų švara, teigiami poelgių motyvai.
   5. Jautrumas ir užjautimas.
   6. Gailestingumas.
   7. Mokėjimas suteikti praktinę pagalbą artimiesiems, ir tiems, kam ji reikalinga.
   8. Norėjimas ir mokėjimas nedalyvauti tamsiuose darbuose, vengti įtartinų vietų, sandėrių, pasiūlymų.
   9. Nerūkyti.
   10. Negerti.
   11. Nesižavėti seksu, nelaikyti šios srities esmine gyvenime.
   Be to, dar yra skirtumai, susiję su sielos mastais, su jos įsijungimo į švariuosius pasaulius gyliu. Šios sielos pusės auga palaipsniui, nuo gyvenimo į gyvenimą, ir jas suformuoti per vieną gyvenimą praktiškai neįmanoma. Taip pat reikia skirti prigimtį ir gyvenimo būdą. Gimusi, pavyzdžiui, 60% iš viršaus siela gali gyventi ir 90% iš viršaus, tačiau tai nekeis jos giluminių charakteristikų – įsijungimo laipsnio, bendrų mastų, vykdomo per ją darbo į žemę kokybės. Ir, priešingai, siela, gimusi 90 iš viršaus, gali gyventi tik 60 iš viršaus ar net ir dar blogiau. Nuo to jau prasideda sielos struktūros irimas, kažkokią subtilesnių kanalų dalį siela praranda, ji tampa grubesne, nei galėtų būti pagal prigimtį, ir savo paskirties pilnai neįvykdo. Todėl taip ir vertinami tie neskaitlingi teisuoliai, kurie sugebėjo išsaugoti ir sustiprinti savo sielos prigimtį švaresniu ir garbingesniu gyvenimu. Pagal gyvenimo principus teisuoliais gali tapti, kaip taisyklė, tik teigiami pagal prigimtį žmonės, išsaugoję ne mažiau 70% ištikimybės Dievui. Retais atvejais pavyksta tapti teisuoliais ir sieloms, įsikūnytoms iki 60% iš apačios, tačiau nestipriai suardytoms, neturinčioms stiprių neigiamų įsijungimų. Esant palankioms aplinkybėms jos pilnai gali teisingu elgesiu per vieną gyvenimą atmelsti ir išvalyti visus savo praeities prasižengimus. Tačiau apie tai šiek tiek vėliau. Pradžioje apie atėjusių nuo Dievo sielų prigimtinius skirtumus. Tarp jų kartais pasikartos savybės iš bendros charakteristikos – tai reiškia, kad šiam tipui būdingi ypatingai ryškūs tam tikro bruožo pasireiškimai, pas kitus jis ne taip būtinas arba žymiai silpniau išreikštas.
   Pagal pradinę prigimtį teigiamos sielos dalijasi į keturis tipus: 60%, 70%, 80% ir 90% iš viršaus. Mes kalbame "iš viršaus" todėl, kad šios sielos ateina, kaip taisyklė, su labai nedideliu sielos užteršimu, netgi pas tuos, kurie 60 ir 70 iš viršaus, gimimo metu būna santykis 60/3, maksimaliai 60/12, visa kita priklauso nuo elgesio šiame gyvenime. Viena siela gali gyventi taip švariai, kad mažins nuo 12 iki 5-6 iš apačios, o kita taip, kad surinks nuo 3 iki 40 iš apačios, o kartais net ir daugiau.
   Tačiau gimimas 60 iš viršaus apsprendžia šios sielų kategorijos tikslus ir paskirtį: per jas eina artimesni materialiniams sluoksniams srautai, daugiau dirba judaizmo religinis kanalas, vadovaujamas Mozės – nepriklausomai nuo to, ar priklauso žmogus šiame įsikūnijime judėjams pagal tautybę. Per juos vyksta darbas daugiau "čionai", jos atneša gyvybinius srautus į pačius grubiausius mūsų gyvenimo sluoksnius, gražindamos ir tvarkydamos juos. Pagal gyvenimiškas charakteristikas tai žmonės:
   1) darbštūs, sąžiningi, praktiški;
   2) blaivūs, teikiantieji pirmenybę darbui, nei kalboms;
   3) gimusiems nuo Dievo būdingas kategoriškas nešvarių pokalbių vengimas, visiškas nedalyvavimas apkalbose. Tie, kurie įkūnyti iš apačios, gali klysti šiuo klausimu, visur kitur jie lieka ištikimi teigiamam elgesiui. Praktiniu atžvilgiu tai tvirti ir nuoseklūs žmonės, geri darbuotojai.
   Sielos, gimusios 70 iš viršaus, savo paskirtimi yra kariai, jas veda islamo religinis srautas, vėl gi nepriklausomai nuo to, kokiam tikėjimui jos priklauso šiame gyvenime. Beje, labai daug šio tipo sielų šiandien randasi katalikybėje ir daugelis jų, intuityviai jausdamos šią globą, net realiai šiame gyvenime priima islamą. Per šias sielas, atvirkščiai, daugiau vyksta darbas iš čia į pranašus – eina informacija apie mūsų gyvenimą, jos čia kaip žvalgai priešo stovykloje. Joms būdingi keturi ryškiai išreikšti bruožai:
   1. Atsakomybės už aplinkinius suvokimas – už artimus, už kolektyvą ir pan. – tai visuomeniški žmonės, pasiruošę imtis vadovo atsakomybės.
   2. Protingas gerumas ir užjautimas – jie padeda, kai iš tiesų reikia, bet neleidžia "sėstis sau ant galvos", žino pagalbos kitiems saiką.
   3. Stabilumas ir pastovumas bendravime – žodžio laikymasis, pareigingumas prievolėse ir santykiuose.
   4. Sąžiningumas ir dorumas. Jie ne sąžiningi, bet labai sąžiningi.
   Žmonės, gimę 80 iš viršaus, dirba kaip tarpininkai tarp žemiško ir dangiško pasaulio. Čionai jie pašaukti nešti šviesą, teisingą reiškinių vertinimą, teisingus orientyrus, ten – teisingą informaciją apie dvasinės sferos būklę. Realiai gyvenime tai meno žmonės, pamokslautojai, juristai, teisėjai, tiesiog kovotojai už teisingumą. Pas juos būna ryškiai išreikšti 4 iš 5 bruožų:
   1. Jie talentingi, beje/be to/ dažniausiai mene, – dailininkai, poetai ir vadovaujasi ne šio pasaulio dvasinėmis vertybėmis.
   2. Būdingas nepakankamas atkaklumas talento realizavimui, padidintas nuolaidumas ir graužatis. Tai daro juos pažeidžiamus.
   3. Aktyvumo trūkumas, pasyvumas – kartais iki visiško tingumo.
   4. Išskirtinai dosnūs, gali viską atiduoti kitiems – pradedant nuo idėjų ir baigiant paskutiniais marškiniais. Sau palieka tik būtiniausią.
   5. Pernelyg didelis kuklumas, noro įtvirtinti save nebuvimas.
   Sielos, gimusios 90 iš viršaus, – tai žmonės, pašaukti nešti į žemę palaimą ir gerovę. Jie turi pačius giluminius įsijungimus, kanalai dirba tik čia, dažniausiai atneša auksinį srautą, rečiau – sidabrinį. Jiems būdingi 6 bruožai, iš kurių 4 turi būti ryškiai išreikšti.
   1. Ypatingas sielos subtilumas, jie visur ieško giluminės poezijos, nuolatos siekia tobulumo, netgi šį žemišką gyvenimą nori padaryti maksimaliai artimą idealui.
   2. Jie visi turi tvirtas gilumines dvasines žinias apie Dievą, Dangišką pasaulį.
   3. Tačiau jie nežino, kaip praktiškai realizuoti savo žinias, šis planas pas juos žymiai silpnesnis už dvasinį.
   4. Pas juos apskritai, labai silpnas ryšys su praktiniu gyvenimo lygiu, jie tenkinasi mažiausiu, nieko materialaus nereikalauja, nelaiko būtinu: yra – gerai, nėra – apsieisime.
   5. Dėl subtilumo dažnai atsiranda padidintas pažeidžiamumas ir bereikalingas pedantiškumas, kurie atveda į nepasitikėjimą žmonėmis, sunkumus bendravime.
   6. Šie žmonės pašaukti būti pamokslautojais, tai jiems duota, jie privalo nešti žmonėms tiesos žodį. Kukliai, neprimetant savęs, tačiau neatsisakant patarti, padėti kitiems susigaudyti gyvenimo sudėtingumuose.
   Dabar tų, kurie gyvena teigiamai (nepriklausomai nuo prigimties) tipiškiausių elgesio formų tokios pat trumpos charakteristikos.
   Gyventi 60 iš viršaus būdinga praktiškiems žmonėms. Būti teigiamais jiems reiškia:
   1. Nedalyvauti neigiamuose ir įtartinuose darbuose.
   2. Daryti gerą, tačiau žinant saiką, nepaliekant visko dėl pagalbos kitam.
   3. Mylėti darbą, būti darbščiu, teikti pirmenybę darbui, o ne kalboms.
   4. Mokėti atsakyti už duotą žodį, už prisiimtus įsipareigojimus, tai yra būti sąžiningu.
   Gyventi 70 iš viršaus reiškia:
   1. Nešti didelę praktinę naudą, aktyviai rūpintis žmonėmis.
   2. Mokėti imtis ant savęs vadovo atsakomybę ir suprasti ją teisingai – ne kaip valdingumą, o kaip rūpestingumą dėl pavesto reikalo, sferos, kolektyvo.
   3. Turėti didelį darbingumą, pagrįstą atsakomybe ir pareiga, sugebėti pakelti ypač didelius krūvius ir darbe, ir bendravime.
   Tiems, kurie gyvena 80 iš viršaus, būdinga:
   1. Blogio netoleravimas, ryžtinga praktinė kova su neteisybe ir blogiu visose jo apraiškose.
   2. Silpnesnių užtarimas.
   Gyventi 90 iš viršaus – visų pirma:
   1. Nebūti prisirišusiam prie žemiško, nelaikyti šio materialaus gyvenimo esminiu, nesilaikyti už jo.
   2. Ir veiksmais tai patvirtinti – stengtis turėti tik būtiną, o jei atsiranda daugiau – atiduoti tiems, kuriems tikrai reikia.
   3. Būti užjaučiančiu, dėmesingu aplinkiniams.
   4. Nekurti ir rimtai nepriiminėti tolimų ateities planų – komunizmo ir panašių "rojaus žemėje" tipo variantų, stengtis su maksimalia nauda išgyventi tose sąlygose, kurios realiai egzistuoja – tai yra įvykdyti nepaprastą ir nedaugeliui prieinamą Kristaus įsakymą:
   "Nesirūpinkite dėl rytdienos, kadangi rytoj atsiras kiti rūpesčiai (ne tie, kurių laukiame), kiekvienai dienai pakanka savų rūpesčių" (Mt. 6, 34).
   Ir pokalbio apie teigiamus žmones pabaigai dar truputį statistikos. Iki 1992 metų pabaigos teigiamai pagal bendrą gyventojų skaičių gyveno:

......................................Rusijoje
.........................(buvusios Sąjungos ribose)......Pasaulyje visumoje
90 iš viršaus ........... 9% ......................................... 1%
80 iš viršaus ........... 7% ......................................... 7%
70 iš viršaus ........... 3% ......................................... 6%
60 iš viršaus ........... 14% ....................................... 14%
Iš viso… ................ 33% ....................................... 28%

   Toliau tik Rusijos duomenys (buvusios Sąjungos ribose).
   Iš dabar gyvenančių žmonių visose kartose nuo Dievo įkūnyta 27% sielų. Gyvena, kaip matome, 33%. Įdomu palyginimui, kad praeito amžiaus pabaigoje įkūnytų nuo Dievo sielų buvo 33%, o teigiamai gyveno 40% Labai sunki karta buvo nuo 1865-tų iki 1898 metų – iš viso tik 3% įkūnytų nuo Dievo, žemiškame lygyje tai susiję su 1861 metų reforma, ženkliai pakirtusia visuomenės dorovinę būklę, o nematomame pasaulyje šėtonas tiesiog pasiuto, nustojo laikytis visų sutarčių – jis ruošėsi pilnam žemės užgrobimui. Sekančios kartos liečia jau dabar gyvenančius, todėl yra prasmė apžvelgti ir tolesnius pokyčius.

Gimimo metai ................... Įkūnytų nuo Dievo sielų %
..................................... (nuo bendro gimusių skaičiaus)

1898-1924 ..................... 10% ................. iš jų 90% – 90 iš viršaus
1925-1946 ..................... 13% ................. iš jų 70% – 60 iš viršaus
1947-1965 ..................... 25% ................. iš jų 80% – 70 iš viršaus
1966-1983 ..................... 35% ................. iš jų 90% – 90 iš viršaus
nuo 1984 metų .............. 40% ................. iš jų 80% – 70 iš viršaus

   Iš tų 90 iš viršaus, kas gimė amžiaus pradžioje, praktiškai niekas neišgyveno iki mūsų dienų. Iš 1966-1983 metų kartos tik 60% sielų, įkūnytų 90 iš viršaus, savo gyvensena sugebėjo išsaugoti savo teigiamumą. 40% jų jau taip sužlugdyta, kad gyvena daugiau iš apačios. Per jas jau neįmanoma vykdyti to darbo, dėl kurio jos atsiųstos. Ir net jeigu jos dabar pakeis gyvenimo būdą, tai sugebės atstatyti tik nuo 30 iki 60% turėtų nuo gimimo kanalų. Darbui subtiliame plane, darbui dėl žemės išgelbėjimo, lemiamą reikšmę turi sielos teigiamos prigimties išsaugojimas, štai kodėl taip pavojingas gimusių nuo Dievo sielų nuopuolis. Nors gyvenimo būdą pakeisti nesunku, bet po nuopuolio reikės spręsti klausimą pagrinde dėl individualaus išsigelbėjimo. Ir tai liečia netgi įkūnytas nuo Dievo šiame gyvenime. O toms, kurios atėjo į šį gyvenimą iš kitos pusės, net gyvenant 90 iš viršaus neleidžia tapti galingu teigiamų srautų laidininku. Joms svarbiausia – išsigelbėti pačioms.
   Gyvenimo būdo parametras – labai nepastovus ir kintantis. Net su teigiamais žmonėmis gali įvykti labai staigus nuopuolis, ypač jei jie tampa garsenybėmis, užima kažkokius svarbius postus. Pirmoje knygoje mes pateikėme žinomų politikų, teigiamų sielų, įkūnytų nuo Dievo, charakteristikas. Mus šiandien kartais klausia: "Kaip jūs teigiamai juos įvertinote, o jie šiandien taip nederamai elgiasi?" Taip ir elgiasi – kadangi teigiama prigimtis ir netgi teigiamas gyvenimas prieš aukštų pareigų pasiekimą dar nieko negarantuoja ateityje. Daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus, daug kas – nuo jo aplinkos, ir daug kas – nuo aplinkybių ir įvykių tėkmės.
   Tačiau šis gyvenimo principų pasikeitimo greitis džiugina kitais atvejais – kada žmogus stengiasi pasitaisyti. Ypač visų kategorijų teigiamiems žmonėms labai nesunku, pavyzdžiui, pereiti nuo gyvenimo 60 iš viršaus prie gyvenimo 90 iš viršaus. Ir vienu, ir kitu atveju būdingas sąžiningumas, atsakingumas, patikimumas. Tačiau gyvenantieji 60 iš viršaus turi tik praktinius tikslus, tegul ir teisingus, tegul net kilnius, jie gali norėti padėti savo artimiesiems ar net tolimiems žmonėms gauti butą, rasti darbą ir panašiuose žemiškuose reikaluose. Tačiau visi šie reikalai labai smulkaus masto, todėl sielos iki 60 iš viršaus didesnio darbo supančio gyvenimo išvalyme atlikti negali. Tačiau tereikia šiems žmonėms suprasti priežastį ir sąmoningai pakeisti vertybinius orientyrus, tarkime, pradėti galvoti ne tik apie tai, kaip padėti kaimynui pastatyti namą – nors tai irgi svarbu, o apie bažnyčios ar mečetės statybą savo mieste ar kaime, ar net paprasčiausiai pradėti galvoti ir svajoti apie Dievą, apie pasaulio sandarą, žemės išgelbėjimą, kaip per keletą dienų jų gyvenimo būdas tampa 90 iš viršaus ir pagal jų mintis prasideda jau pakankamai didelio masto darbas.
   Ryškų to pavyzdį, ką reiškia praktiniai tikslai, duoda Kuzminos-Karavajevos likimas, žinomos pasauliui iš filmo "Motina Marija". Būdama bajoriškos kilmės, ji visą gyvenimą visas savo lėšas skirdavo vargšams ir bedaliams. Čia, žemėje, vargu ar galima padaryti daugiau gailestingumo ir rūpinimosi kitais plane. Tačiau nežiūrint į tai jos gyvenimas buvo tik 65 iš viršaus – kadangi ji visų pirma siekė žemiškų tikslų – materialinės pagalbos ir rūpinimosi vargšais. Yra žmonės, kurie tam ir pašaukti savo prigimtimi. Tačiau ji pati nuo gimimo buvo 70 iš viršaus, o jos paskirtis – vadovaujantis darbas meno ir kultūros sferoje. Ir šiuos savo sugebėjimus, tai, dėl ko ją atsiuntė į žemę, ji realizavo tik 10%. Šiame pasaulyje, žinoma, viskas supainiota, ir mažai kam pavyksta išeiti į savo paskirtį, tačiau šiandien jau reikia suprasti, kad kuo mažiau žmogus susirūpinęs žemišku, kuo kilnesnį ir dvasingesnį gyvenimo būdą jis pasirenka, tuo žymiai didesnio masto darbas vyksta žemėje ir pasaulio sandaroje per jo sielą.
   Apskritai per žmones, per teigiamas sielas atliekami 12 rūšių darbai. Pabrėšime, kad tik per žmones, tik per įkūnytas sielas, kadangi tiesiogiai iš subtilaus plano – per pranašus, angelus ir šventuosius – šis darbas neįmanomas. Septynių rūšių darbai vyksta žemės mastu – nuo rajono, kur gyvena žmogus, iki šalies ir žemės visumoje, ir penkių rūšių nukreipti į kitų sielų išvalymą ir atstatymą:
   1. Valomasis darbas – vyksta pagrinde per sielas 60 iš viršaus (nuo gimimo).
   2. Atstatymo darbai – per tuos, kas 70 iš viršaus.
   3. Informacinis (duomenų apie žemės būklę gavimas) – per 70 ir 80 iš viršaus.
   4. Dvasinių žinių pagrindai visiems gyvenantiems žemėje ateina – per 90 iš viršaus.
   5. Avariniai-gelbėjimo darbai – per visų kategorijų teisuolius, jie turi, kaip kalbėjome, galingesnius kanalus. Ir pažymėsime, kad šiandien, "teismo dienomis", kada vyksta didelio masto žemės valymas, jų vaidmuo ypatingai išauga: dabar per teisuolius vykdoma 90% viso Dieviškųjų jėgų darbo žemėje.
   6. Kūrybinis darbas – per 80 ir 90 iš viršaus.
   7. Teisingo supratimo apie grožį ir harmoniją ugdymas – per 90 ir 70 iš viršaus – tai darbas su žeme, su bendru socialiniu ir dvasiniu gyvenimu. Toliau darbas su sielomis:
   8. Dvasinio gydymo darbas fizinės sveikatos plane – per 60-68 iš viršaus (tai siauresnė pereinamoji nuo 60 iki 70 iš viršaus kategorija).
   9. Sąmonės valymas – per 70 iš viršaus.
   10. Emocinių-psichologinių planų valymas – per 90 iš viršaus.
   11. Dvasinės sferos atstatymas per 80 iš viršaus.
   12. Sielos ryšių ir vientisumo atstatymas – per 65-68 iš viršaus (ten toks darbas, kurio nei mažesnės, nei didesnės sielos atlikti negali).
   Nepretenduodami į paveikslo pilnatvę, nurodysime dėl orientacijos keletą žinomų pavyzdžių.
   Šventoji Ksenija Peterburgskaja – gimė 70 iš viršaus, gyveno 90 iš viršaus, per ją vyko valymas Rusijos mastu, informacija iš čia ir čionai – dvasinės žinios.
   Šventasis Serafimas Sarovskis – gimė ir gyveno 90 iš viršaus. Per jį ėjo labai gilios žinios, kurias panaudojo ir kurias nešė iki žmonių sąmonės pradžioje rašytojai – Turgenevas, Gončarovas, Dostojevskis, po to buvo panaudotos XIX amžiaus pabaigoje XX amžiaus pradžioje religiniuose Fiodorovo, Florenskio, Berdiajevo ir kitų religinės-filosofinės krypties mąstytojų darbuose. Beveik visa originali informacija jų mokymuose gauta pradžioje Serafimo Sarovskio, vėliau Joano Kronštadskio kanalais. Panašius kanalus anksčiau turėjo tik Jonas Auksaburnis ir Tomas Akvinietis.
   Puškinas – gimė 68 iš viršaus, kūryba 90 iš viršaus. Pagrindinė jo reikšmė – duoda supratimą apie grožį ir harmoniją, ugdo teisingą skonį, vulgarumo nepriėmimą. Dar teisingą grožio supratimą ugdo Jeseninas ir Rubcovas.
   Lermontovas – gimė 90 iš viršaus, kūryba 70 iš viršaus. Per jo kūrybą ėjo didžiulė informacija iš žemės, iki šių dienų panašaus kanalo žemėje daugiau nebuvo. Be to, per jį vyko galingas pusės žemės – Rusijos ir Europos mastu valomasis darbas. Valydavo ir atstatinėdavo tautų vadovus, subtilius žemės planus. Neveltui jį šėtonas pašalino 28 metų amžiaus.
   Blokas – gimė 90 iš viršaus, kūryba taip pat 90 iš viršaus. Per jį eina auksinis išminties srautas, skonio ugdymas, emocinės-psichologinės sferos valymas. Visumoje dirba tikėjimo žmonėse pažadinimui ir stiprinimui.
   Achmatova – gimė 70 iš viršaus, kūryba – 80 iš viršaus, ji taip pat buvo svarbus informacinis mūsų gyvenimo kanalas, ir per ją vyko valymas Maskvos ir Peterburgo mastu.
   Vysockis – gimė 70 iš viršaus, kūryba – 80 iš viršaus. Valomasis darbas beveik visoje žemėje – tik Australijos ir Antarktidos nepasiekdavo. Atskiros sielos lygyje atstatinėjo dvasinę sferą.
   Šukšinas – gimė 90 iš viršaus, kūryba taip pat 90 iš viršaus. Duoda dorovinius pagrindus, valo emocinę-psichologinę sferą.
   Olegas Dalis – gimė 70 iš viršaus, kūryba 65 iš viršaus. Dirba vientisumo atstatymui.
   Dabar priėjome prie liūdnesnės temos – kaip įvyksta nuopuolis.


Toliau – 4. Kas tai yra "gimtoji nuodėmė"?

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org