Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


4. Kas tai yra "gimtoji nuodėmė"?

Štai, aš kaltėje esu pradėtas, ir nuodėmėje pagimdė mane mano motina. Psalmė 51, 7.

   Nuo Senojo testamento laikų žmonės girdi, kad yra gimę nuodėmėje, bet mažai kas, netgi tikinčiųjų tarpe, pilnai supranta ir suvokia kame yra šios nuodėmės esmė. Šiuolaikinis skaitytojas nesusipažinęs su dvasine literatūra, greičiausiai pagalvos, kad psalmėje kalbama apie tai, kad motina, paprastai sakant, "susižvejojo" atgailaujantį dėl tos jos nuodėmės psalmės autorių. Bet ne, karalius Dovydas, kuriam priklauso šios eilės, pilnai teisėtas jaunesnysis žymios ir garbingos giminės sūnus. Apie jokią įprastą neištikimybę čia negali būti ir kalbos.
   Beje, ir mes patys tik dabar, kai sužinojome, kad seksualiniai santykiai yra puolusio pasaulio pagrindas, pradedame suprasti šias eiles. Mūsų įkūnijimas į fizinį kūną, pats gimimo faktas, nugramzdina mus į pačią nuodėmės šerdį. Švariuose pasauliuose nei nuogo kūno, nei seksualinių santykių nėra ir negali būti. Tai tik puolusio pasaulio reiškinys. Pranašų, šventųjų ir Dievo drabužiai – tai pasaulio sandaros apvalkalas, kuris atskiria ir apsaugo ją nuo nebūties tamsos. Jis tokia pati neatskiriama organizmo dalis, kaip čia žemėje – oda.
   Seksualiniai santykiai pilnai iš naujo pakartoja ir atnaujina pagrindinį nuodėmės-nuopuolio momentą – apsauginio apvalkalo pažeidimą, skylės į nebūtį susidarymą pas tą, kurią po to pradėjo vadinti pagrindine ištvirkėle (vertimas "didžioji" "Apreiškimo" tekste pernelyg didelė garbė šiam purvo gumulėliui), o iš suplėšytų drabužių kipšas su velniu sukūrė sau ginklą šviesos sumaišymui su tamsa per šią skylę. Po to tą patį procesą ėmė naudoti ir gauto mišinio sumaišymui. Kokiame tai etape ilgalaikis būties su nebūtimi mišinio plakimas atvedė į tankaus fizinio pasaulio susidarymą. Panašios struktūros švariuose pasauliuose tiesiog negali būti, šis reiškinys pasaulio sandarai nepriklauso, jis laikomas piktybiniu augliu ant pasaulio kūno – kaip nuospauda ar karpa, jei mėginti tai aiškinti mūsų žemiškais supratimais.
   Ir teigiamos sielos atėjimas čionai – gimimas nuogame pavidale per seksualinius santykius, su priedais, skirtais dalyvavimui lytiniuose santykiuose, – jau pajungia sielą į visos šėtoniškos sistemos pradinę nuodėmę. Medžiaga, iš kurios sudarytas kūnas, užteršta nebūtimi daugiau pusės. Štai visa tai, kartu sudėjus, ir reiškia "gimtąją nuodėmę" – neišvengiamas, nepašalinamas reiškinys fizinio gimimo metu. Kada suradome nuodėmių užrašų knygą, kurią šėtonas užveda kiekvienai ateinančiai sielai, mes paklausėme, o ar yra tokia knyga pas Jėzų Kristų? Pasirodo yra. Dar daugiau nustebome, kai pamatėme, kad ten net yra vienas įrašas. Visiems žinoma, kad Jis buvo be nuodėmių, kokią gi nuodėmę rado pas Jį šėtonas? Ten parašyta: "Gimęs nuo žemiškos moters". Kitų nuodėmių net ir labai norėdamas žmonių giminės priešas nesugebėjo rasti. Ir tai šalia to, kad pačios Mergelės Marijos prasidėjimas taip pat buvo nekaltas! Tačiau pats gyvenimo fiziniame kūne faktas jau įjungia sielą į bendrą puolusio pasaulio nuodėmingą būseną ir reikalingos pastangos, specialus dvasinis ir religinis darbas, kad įveikti šią būseną.
   Labai detaliai aprašinėti, kas stovi už seksualinių santykių, neįmanoma. Tai tiesiog baisu, ne kiekvienas žmogus atlaikys tuos vaizdus. Tai, kas pasakyta, – netgi ne užuomina, o pusiau užuomina į tai, kas stovi už jų, bet net ir už tai atsiprašome jautresnių skaitytojų – tokia šiurkšti ir šokiruojanti ši tema. Jei laikas nebūtų toks atsakingas šios temos atžvilgiu, mes visai nepradėtume šios nelengvos kalbos, reikalaujančios atvirumo. Mes visiškai nenorime būti kažkokių šventeivų ir moralizuotojų vaidmenyje, neturime tikslo smerkti ar mokyti ką nors. Mes tiesiog norime, kad tie, kurie dar gali išgirsti, suprastų, kaip tai pavojinga ir pražūtinga sielai. Kadangi žinome, kaip žmonija įprato tame matyti kažką būtiną sau, būtiną savo prigimtimi, kažką "natūralaus".
   Tačiau mes dabar akivaizdžiai matome, kad visi šie svarstymai dėl "natūralumo" ir "būtinumo" – tiesiog gudri šėtono demagogija, kuris naudojasi mūsų aklumu, nesugebėjimu matyti šių sąveikų subtilų planą. Ir iš tiesų, jei tai natūralu, tai kuo paaiškinti iš tikro natūralią bet kurio teigiamo žmogaus, susidūrusio su šia sfera, drovumą? Gerai žinoma, kad anaiptol ne visi gauna malonumą nuo šių santykių. Šiuolaikinė šėtoniška medicina nori pateikti tai, kaip nukrypimą nuo normos, siūlo gydytis, apskritai primeta seksą kaip vos ne panacėją nuo visų ligų – ir mes patys, ir mūsų artimieji asmeniškai gaudavo panašias rekomendacijas iš medikų. Ir su jais galima sutikti, kada reikalas liečia šėtoniškas sielas, seniai nusisukusias nuo Dievo – vienintelio švaraus gyvybinių jėgų šaltinio. Joms, iš tikrųjų, seksas – vienas iš pagrindinių gyvybinių jėgų įplaukų kanalų. Jos ypatingai greitai užsiliepsnoja aistra, darosi nuo to kartais nevaldomos ir pamišusios, gali aistros kamuojamos netgi padaryti nusikaltimą. Atleiskite, laikyti šią nevaldomą būseną sveika kažkaip keista. Nevaldomas elgesys – aiškus psichinės nesveikatos požymis, o ta jėga, su kuria aistra užvaldo žmogų, liudija apie galingą magišką ir vampyrinį (ištraukiančio jėgas) šaltinį, esantį už jos. Ir, tarp kitko, nereikia klysti dėl noro šaltinio: tai ne jūs trokštate ko nors, tai šėtonas ar jo parankiniai – kipšas, velnias, ištvirkėlė ir kita nešvarybė – nori per jus pasimaitinti šviežiomis gyvybinėmis jėgomis. Štai kas slypi už šio "natūralaus" potraukio.
   Gudrybė ir melas yra tame, kad seksualinis potraukis palaikomas galingomis juodos magijos programomis – "meilės kerais", kaip šventvagiškai jas vadino šėtonas. Tad čia, kaip visada pas šėtoną, tiesioginis smurtas, kuris pateikiamas kaip "savas noras". Šie "kerai" palaikomi nebūties jėgomis, slypinčiomis už nuodėmės-nuopuolio akto. Nebūtis – tai tuštuma, vakuumas, tai yra įsiurbianti struktūra. Todėl ištvirkėlė, kuri vadovauja šiai gyvenimo pusei šėtoniškame pasaulyje ir įvilioja mus į tą skylę į nebūtį, pilnai galima sutapatinti su dulkių siurblio šepečiu, kuris stengiasi įtraukti į save dar gyvą sielą – gėlę, išaugusią į pasaulį, bet šaknimis surištą su Dievu. Ir tuo pačiu įkalbinėja mus: tave juk traukia pas mane, nejaugi tu to nejauti? Tai netramdyk savęs, nesipriešink šiam "natūraliam" polėkiui, išsilaisvink nuo pančių, kurie tau trukdo (tai yra nuo šaknų), išlįsk iš dirvos ir skrisk į mano glėbį, ir tu pajusi laisvo skrydžio veržlumą (tai yra kritimo į prarają), jo "neišreiškiami malonumai" – kaip bandė pateisinti savo nuopuolį Valsingamas Puškino tragedijoje "Puota maro metu". Bet kas po to nutiks gėlei, aiškinti nereikia, o mėgausis šėtonas su ištvirkėle, suvalgydami neapdairią gėlę, – jeigu jiems pavyktų įvilioti gyvą sielą į savo nasrus. Beje, jie rimtai galvoja, kad suvalgytajam tai taip pat turi patikti. Štai taip tiesioginė prievarta pateikiama vietoje laisvės, o ryšiai su Dievu, palaikantieji mus nuo kritimo, – natūralus drovumas, nenoras lįsti į purvą, prarasti save – kaip pančiai, trukdantieji mūsų "laisvam" potraukiui.

   "Mūsų kūnas skirtas ne ištvirkavimui" (kitame vertime: ne seksualiniams malonumams), o Viešpačiui… Argi jūs nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus kūno dalys? Tai kaip galima paimti dalį Kristaus kūno ir padaryti ištvirkėlės kūno dalimi? Neduok, Dieve! O argi jūs nežinote, kad tas, kuris susijungia su ištvirkėle, tampa vienu kūnu su ja? Kadangi pasakyta: "Du taps vienu kūnu". Tas, kuris siekia Dievo, apsijungia su Juo dvasiškai. Venkite ištvirkavimo, kadangi bet kuri kita nuodėmė vyksta už kūno ribų, o tas, kuris pasiduoda lytiniam pasileidimui, nusideda prieš savo paties kūną. Argi jūs nežinote, kad jūsų kūnas – tai Šventosios Dvasios, kuri yra jūsų viduje, ir kurią jūs gavote iš Dievo, šventykla? Todėl jūs nepriklausote patys sau, jūs išpirkti brangia kaina. Tad šlovinkite Dievą ir savo kūnu, ir savo siela, kuri priklauso tik Dievui" (1 Kor. 6, 13-20).
   "Kas liečia nevedusius ir našles, tai jiems būtų geriau, jei jie liktų vieniši, kaip aš. Tačiau jei jie neturi jėgų susivaldyti, tai tegul geriau tuokiasi, nei užsiliepsnoja aistra".
   "Į jūsų klausimą dėl vedybų atsakysiu taip: geriau vyrui nevesti. Tačiau dėl išplitusio ištvirkimo geriau turėti vyrą ar žmoną"
(1 Kor. 7, 1 ir 8-9).
   "Beje, jei ir nevesite, nenusidedate, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau turės naujus kentėjimus gyvenime, ir man jų gaila. Supraskite, broliai, laiko jau mažai, taip, kad turintieji žmonas turi būti, kaip neturintieji…" (1 Kor. 7, 28-29).

   Tarp kitko, puolęs pasaulis netgi neypatingai slepia šios klastotės mechanizmą, įsitikinęs, kad prievarta vis vien savo pasieks. Visiems žinomoje Karmen arijoje apie tai kalbama taip aiškiai, kad net nesuprantama, kaip gali žmogus, žinodamas visą tai, pasiduoti melui ir apgaulei: "Meilė yra kūdikis, laisvės kūdikis, visų įstatymų ji stipresnė… tave myliu aš ir priversiu mylėti save". Štai tokia "laisvė", štai toks "natūralus poreikis"…
   Tačiau smerkti tų sielų, kurios pateko į šiuos seksualinius spąstus, mes nesiruošiame. Jų galima tik pagailėti, kadangi čia veikia jėga stipresnė ir už narkotikus, ir už alkoholį kartu paėmus, ir ištrūkti iš pančių, kuriuos ištvirkėlė išdėliojo kiekviename žingsnyje, labai nelengva. Ir kada mes matome, kaip žmonės yra užvedami seksui, kiek kipšų priverčia žmogų tuo užsiimti, ir kaip jie priveda iki isterijų, iki beprotybių, iki pasiutimų tuos, kurie netarnauja jiems, nelenda į kūniškus santykius, – ką galima pasakyti prieš žmones? Vargšai – paklydę, akli ir ligoti, sunkiai sergantieji, kuriuos reikia gydyti ir gelbėti nuo pražūties.
   Beje, kai kalbame apie ištvirkėlę, tai nereiškia, kad kalbame apie moterį, apie žemės moteris. Kaip tik šiandien ištvirkimo nešiotojais, ištvirkėlės tarnautojais dažniausiai būna vyrai. Mes žinome, kad ši kalba iššauks daugiau pasipriešinimo vyrų tarpe, nei moterų.
   Nors pažįstame asmeniškai nemažai vyrų, ir netgi jaunų žmonių, kuriems viso to nereikia ir aiškinti, kurie visą tai patys žino ir tik džiaugiasi, kada gauna iš mūsų savo giluminių įsitikinimų patvirtinimą. Tai žmonės, kaip taisyklė, labai dori, ir brandžių gyvenimų. Augant sielos brandai atsakomybė už šią nuodėmę ženkliai didėja. Jaunos – 1-6-ojo gyvenimų sielos – turi dar silpnas "šaknis", jos dar neturi kuo pasipriešinti šėtono seksualiniam apdorojimui, kokios švarios jos bebūtų. O brandžios sielos turi ir sugebėjimą susigaudyti, ir sąmonės ir valios jėgą, kad nepasiduoti šiam apkvailinimui. Kam daugiau duota, iš to daugiau ir bus pareikalauta.
   Todėl, jei jaučiate priešiškumą šiai gyvenimo pusei, nereikia savęs prievartauti, orientuojantis į kitus, ir netikėkite, jei kažkas pradės kalbėti apie "nevykusį partnerį", "nemokėjimą" gauti šį "malonumą", – reiškia, tai ne jūsų, reiškia pas jus išliko pakankamai švaros ir ryšio su Dievu, kad nebegauti pasitenkinimo nuo veržlaus kritimo į tuštumą. Teigiamoms sieloms tai – pražūtingas pavojus. Už susižavėjimą seksu teigiami žmonės turės atsiskaityti ne po to, ne po mirties, o jau šiame gyvenime. Bausmė už šią nuodėmę pasiekia greitai ir atsispindi visuose sielos lygiuose:
   1. Kūno lygyje atsiranda galingi vampyriniai įsijungimai, kurie suardo fizinę sveikatą. Ypač akivaizdu tai tampa po 6 metų, po aktyvumo šioje sferoje pradžios. Visų stipriausiai kenčia šlapimo-lytinė ir virškinimo sistemos. Todėl mes kalbame visai priešingai šėtoniškai medicinai – teigiamiems žmonėms lytinis gyvenimas neišvengiamai atneša ligas. O nuo jo sveiksta tik tos šėtoniškos sielos, kurios atlieka pakaitinių seksualinio "siurblio" antgalių vaidmenį. Jos pataiso savo sveikatą vampyrizmo iš teigiamų sielų dėka, kadangi 30% jų "išgauto" šėtonas kilniaširdiškai palieka joms pačioms jėgų palaikymui tolimesniam vampyrizmui. Joms lytinio gyvenimo nutraukimas atveda į ženklų gyvybinių jėgų sumažėjimą, jei tik jos nesikreips su atgaila į Dievą, nepereis prie teigiamų gyvenimo principų.
   2. Emociniame-psichologiniame lygyje teigiamus žmones pradeda persekioti nesėkmės ir nemalonumai. Beje kuo švaresnė ir aukštesnė siela, tuo greičiau ateina atlygis. Praėjus dienai-dviem po abejotino "malonumo" – nusivylimas, ašaros, triukšmas. Mažai kas apjungia šiuos reiškinius, o mes matome, kad teigiamo žmogaus siela lytinių kontaktų momentu nugrimzta į giluminius demoniškus sluoksnius, pirma, iškrisdama iš ištisos apsaugų sistemos, saugančios mus nuo įvairių nesėkmių, ir kelias dienas randasi neapsaugotoje būsenoje, kuo greitai stengiasi pasinaudoti visi jūsų ir žemiško, ir nematomo plano priešai. Antra, šiuose sluoksniuose sielą negali pasiekti pagrindiniai šio gyvenimo padėjėjai – angelai-sargai, kurie normaliose sąlygose išvalo sielą nuo juodos magijos struktūrų, nepastebimai nuveda nuo pavojų ir nemalonumų.
   3. Dvasiniame plane prasideda asmenybės suirimas. Pirma, tiesiogiai lūžta asmenybės šerdis – yra tokia struktūra, kuri užtikrina sielos vientisumą, duoda jai teisingus orientyrus. Žemiškame plane žmogus praranda tiesos pojūtį, pradeda painioti juodą su baltu, tampa pakantus purvui. Antra, pažeidžiama valios struktūra, ir žmogus tampa marionete aplinkinių rankose, lengvai pasiduoda bet kokiai įtaigai.
   Bendrai, pas ką dar liko nors kažkokie proto ir blaivios sąmonės likučiai, – atsižegnokite, kaip tik galite, nuo šėtoniškos seksualinės agitacijos, specialiai plūstelėjusios dabar galingu srautu į mūsų šalį, – vertinant iš visko, vienintelio realaus paskelbto "viešumo" ir "žodžio" laisvės pasiekimo – bėkite, kaip nuo ugnies, kaip nuo pačios pavojingiausios nelaimės.
   Teigiamiems ir doriems žmonėms sunku kalbėti apie šią slidžią ir nešvarią temą, jie retai atvirai ir tiesiai smerkia ir pasisako prieš sekso aukštinimą. Naujais laikais, tik Otto Vanigeris ir iš dalies Levas Tolstojus bandė nurodyti tikrus orientyrus šioje srityje. O šėtonas primeta savo idėjas visuose kampuose, kine ir per televiziją. Tai ne tik kalbos ir nepadorūs vaizdiniai – per juos vyksta galingi žmonių įsijungimai į seksualines programas, kurioms jie nepajėgūs atsilaikyti be lygios pagal stiprumą dvasinės atramos.
   Teigiamiems žmonėms taip pat negalima tylėti, negalima neišsakyti savo požiūrio į šį klausimą – ir kuo plačiau, tuo geriau. Būtent per samprotavimą apie tai, kad tai blogai, gėdinga, neverta žmogaus, subtiliame plane vyksta didžiulis protų ir sielų valymas nuo seksualinių programų, nuo šito šėtoniško apkvailinimo. Realūs pasikeitimai gali įvykti tik per žmonių veiksmus sąmonės lygyje. Šiandieninį seksualinį įsigalėjimą taip pat paruošė 80-tų metų agitacija apie mūsų nelaisvę šioje srityje. Ypatingai pasistengė kino kūrėjai, užvedę dideles diskusijas spaudoje ir per TV apie tai, kad iš jų atima kūrybos laisvę, kad barbariškai laužo pasaulinio kinematografo šedevrus ir t. t., ir pan. Rezultatas – tiesioginis pornografijos srautas ir kine, ir per TV, ir kioskų lentynose, ir knygynuose. Ir atgalinis procesas pats savaime, be mūsų žodžių, be atviro savo pozicijos išreiškimo, be tiesioginių maldų dėl išvadavimo nuo šito seksualinio apsėdimo – nevyks.


Toliau – 5. Trumpai apie šeimą ir vedybas.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org