Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


7. Sielos nuopuolio etapai

   Ir pats nesuprantu, kaip tai įvyksta, kad darau ne tai, ko noriu, o tai, ko nekenčiu Gėrio siekimas manyje yra, bet, kad jį padaryti, neturiu jėgų; gėrį, kurio noriu, nedarau, o blogį, kurio nenoriu, darau Vargšas aš žmogus. Rom. 7 dalis.

   Nuodėmės pavojus yra tame, kad per ją kažkokia sielos dalis darosi pavaldi ne Dievui, bet šėtonui, žmogus nustoja ją valdyti, priešingai ji pradeda valdyti žmogų atsiranda persivalgymas, irzlumas, girtuoklystė ir kitos aistros. Kuo daugiau paliečia sielą šis procesas, tuo labiau žmogus tampa marionete tamsių jėgų rankose. Sielos nevaldymo, jos pavaldumo šėtonui laipsnis ir apsprendžia jos neigiamos įtakos į aplinkinius mastą ir jėgą.
   Dabar pereiname prie neigiamų sielų apibudinimo. Šioje vietoje visada kyla nepaprastas klausimas: ar neužsiiminėjame mes artimųjų teisimu, ar nepažeidžiame priesaką iš Kalno pamokslo "neteiskit ir nebūsit teisiami"? Būtina dar kartą pažvelgti į įsakymą apie kokį teisimą vyksta kalba. Čia vartojamas žodis su žymiai platesniu reikšmių spektru, nei tas, kuris buvo pradiniuose Evangelijos tekstuose. Ten kalba eina apie teisimą savęs lyginimo su kitais, savęs iškėlimo žeminant kitą prasme mėgstamas to laikmečio fariziejų užsiėmimas, kurie net maldose prieš Dievą gėrisi savimi:
   "Ir pasimokymui tiems, kurie įsitikinę laikė save teisuoliais ir smerkiančiai žiūrėjo į kitus, Jėzus jiems papasakojo pamokymą: du žmonės vienas fariziejus, o kitas vargšas atėjo į šventyklą pasimelsti. Fariziejus pradėjo melstis taip: "O, Dieve! Dėkoju tau, kad aš ne toks, kaip tie plėšikai, piktadariai, patvirkėliai, ar šis nešvarus vargšas. Aš pasninkauju du kartus savaitėje ir atiduodu šventyklai dešimtąją savo pajamų dalį. O muitininkas stovėjo nuošalyje, nedrįsdamas net akių į dangų pakelti, meldėsi visiškai nuolankiai prieš Dievą: "O, Dieve! Pasigailėk manęs, nuodėmingo!" Ir sakau jums: šis nuėjo namo labiau išteisintas, nei anas. Todėl, kad savo išdidumu žmonės patys save žemina, o kuklumas žmogų aukština" (Lk. 18, 9-14). Palyginkite tai su patarlėmis: "Išdidumas žmogų žemina, o nuolankieji įgyja garbę" (Pat. 29, 23) ir psalmėmis: "Nuolankios ir ramios širdies Dievas nepaniekins" (Ps. 51, 19).

   Visur kalbama apie teisimą, kaip kitų išdidų niekinimą, ir šio teisimo nuodėmė būtent išdidumas. Tačiau sąvoka "teisti" rusų kalboje vartojama ne tik kitų pasmerkimo ar sumenkinimo prasme, bet ir mokėjimo skirti reiškinių esmę, prasme. Mes privalome, visai neužsiimdami kieno nors maldavimu, blaiviai ir teisingai vertinti daiktus, aprangą, elgesį, maistą ir tame tarpe aplinkinius žmones. Tai puikios šėtoniškos demagogijos pavyzdys, kada vertime įsakymas: "Nepasikelk, nepažemink artimo" virto įsakymu: "Ne tavo reikalas spręsti apie gėrį ir blogį, priimk viską iš eilės, be atrankos". Iš tiesų, kodėl nevartojame maistui supuvusio ir nuodingo, tačiau kai kalba prasideda apie dvasinį ir sielos maistą bendravimą su žmonėmis, čia mes pakeliame rankas į viršų: "Ne mums spręsti" ir ryjame viską iš eilės? Mes privalome tame susigaudyti, kad įvykdyti svarbesnį įsakymą, duotą Adomui dar tada, kada apie išdidumą negalėjo būti ir kalbos: įsakymas nebendrauti su nešvarybe, su neištikimais Dievui, su maišytų, užterštų demoniškų pasaulių būtybėmis. Pradžių knygoje tai išdėstyta labai sudėtinga ir nesuprantama metaforų kalba: "Nevalgyk vaisių nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio" (Pr. 2, 17) apie tai mes dar pakalbėsime sekančioje dalyje, tačiau pritaikant mūsų žemiškam gyvenimui Evangelijoje duoti tikslūs ir aiškūs nurodymai, kad mes turime visokeriopai vengti bendravimo su neigiamais žmonėmis:
   "Prašiau jūsų savo laiške, primena korintiečiams Apaštalas Povilas, kad mes nebendrautume su pasileidusiais žmonėmis. Beje, ne su visais amoraliais žmonėmis kitaip mums reiktų visai palikti šį pasaulį. Aš sakau, kad jūs nebendrautumėte su tais, kurie nori būti jūsų broliais (ar draugais, kaip mes pasakytume šiandien), bet vis tiek lieka patvirkėliais, pagonimis, ar apgavikais, girtuokliais, kyšininkais. Su tokiais žmonėmis negalima net už vieno stalo atsisėsti. Ne mūsų reikalas teisti tuos, kurie ne bažnyčioje (kurie nepriklauso jūsų bendravimo ratui), Dievas jų teisėjas, tačiau turite teisti tuos, kurie artimai bendrauja su jumis (tiesiog: "įeina į vieną bendruomenę"). Kadangi raštuose parašyta: "Varykit nedorėlį iš savo aplinkos" (1 Kor. 5, 9-13).
   Tą patį kalbėjo ir Kristus apie nusidėjusį prieš mus brolį, tai yra artimą žmogų jei jis nesitaiso, nekeičia savo elgesio, "tai tegul būna jums kaip pagonis ar muitininkas", tai yra kaip svetimas (Mt. 18, 15-17). Tai yra su panašiais mes turime ne artimai ir šiltai bendrauti, ne "Sielai", kaip bendraujame su draugais ir pažįstamais, su kuriais aptarinėjame, duodami patarimus, klausydamiesi jų nuomonės ir t. t., o grynai oficialiai, uždarai, tik dėl būtinumo.
   Prieš mus nusideda ir kartą, ir dešimt kartų ir neprašo atleidimo, ką ten, net nelaiko nuodėme, o mes vis kenčiame, kadangi kaip gi mums nebendrauti tai juk mūsų giminaitis, ar bendradarbis, ar mokslo draugė, ar ministro sūnus, kuris gali padėti mums dėl buto, ar mažai kiek jų įkyrių, slegiančių, ištraukiančių jėgas, bjaurių ir nepakeliamų, kuriuos mes dėl klaidingo delikatumo ir klaidingai suprastos meilės artimui vis kenčiam, kenčiam ir kenčiam Kol visiškai nesuyrame.
   Kas jie mums bebūtų, pavojingus ir nemalonius bendravimo žmones mes turime atitolinti nuo savęs kuo toliau, ženkliai mažinti bendravimą ir lydėti jį jei vis tik tame būna būtinybė specialiomis atsargumo priemonėmis: maldomis dėl apsaugos dėl jų neigiamų pavojingų bendravime jėgų sumažinimo, dėl jų išvalymo nuo neigiamų programų ir užtaisų, nukreiptų prieš mus, ir pan. O jei nesigauna mūsų žemiškomis jėgomis sumažinti ar nutraukti bendravimą tiesiai melskitės, kad nuvestų nuo jūsų tą žmogų, padėtų atitolti nuo jo. O kaip mes elgiamės?
   Per visus ateizmo metus, skelbusio visapusišką lygybę ir brolybę, švaros ir purvo, gėrio ir blogio lygybę, iš mūsų kruopščiai išmušinėjo šį įsakymą, kviečiantį mus saugotis nuo pavojingo bendravimo su neigiamais neištikimais Dievui žmonėmis. Todėl, kad glaudžiame bendravime jie lengviau suardo mūsų apsaugas, bando ir sėkmingai išvesti mus iš teisingo kelio, lengviau įtraukia į savo nuodėmingą elgesį, o jei tai nepavyksta, tai tiesiog išgyvendina mus iš šio gyvenimo. Kaip mus per prievartą įgrūsdavo prie jų arčiau bendrabučiuose, komunaliniuose butuose, visuomeniniame transporte taip, kad jei ir nenorėsi, tai vis vien būsi priverstas su jais bendrauti nosis į nosį. Todėl dabar ypač svarbu kreipti dėmesį į savo bendravimo ratą: ką artinti, o ko laikytis atokiau, kam eiti į pagalbą, o nuo ko bėgti toliau, kaip nuo atominės bombos (ir tai ne metafora, realiai yra žmonės, per kuriuos subtiliame plane vyksta ataka atominiais ir branduoliniais užtaisais):
   "Neduokite šventenybių šunims, ir nebarstykite savo brangenybių prieš kiaules, kad jos nesutryptų visko į purvą, o po to neatsisuktų ir nesudraskytų kartu ir jus" (Mt. 7, 6).
   Mes privalome mokėti teisti, tai yra matyti ir skirti, kas mūsų apsuptyje yra šios kiaulės ir šunys, kad likti gyviems šiame baisiame pasaulyje, neprarasti savęs, savo reikalo, savo sugebėjimų, kad įvykdyti priesaką, duotą mums nuo Dievo, būti rūpestingiems su mūsų sielos brangenybėm, kurias Jis sukūrė ne tam, kad mes jas mėtytume į purvą. Taip, kad mes nieko nesmerkiame, o tiesiog aiškinamės: kas yra kas iš tiesų, kas iš kur atėjo, ir kam tarnauja. Mes tiesiog iš naujo mokomės skirti šviesą nuo tamsos, nepainioti juodo ir balto po tūkstantmetinio buvimo dvasiniame aklume:
   "Mano vaikai, te neapgauna jūsų niekas. Tik tas teisuolis, kas kuria teisingus darbus, kaip Kristus. O kas daro nuodėmę, tas nuo velnio, kadangi pirmas velnias nusidėjo. O Dievo Sūnus tam ir atvyko, kad sugriauti velnio darbus. Kiekvienas, gimęs nuo Dievo, stengiasi nenusidėti, kadangi Dieviška esybė jame priešinasi nuodėmei. Taip atpažįstami Dievo vaikai. O velnio vaikai atpažįstami pagal tai, kad gyvena nedorai, nemyli savo brolių tai ne nuo Dievo" (1 Jn. 3, 7-10).
   Pradžioje nurodysime visų neigiamų sielų bendrus bruožus:
   1. Jos lengvai pasisavina svetimą, nematydamos tame nieko baisaus. Čia svarbu ne užgrobto kiekis, o pats ribos peržengimo faktas: žmogus leidžia sau, laiko galimu panaudoti daiktus ar pinigus, jo nepelnytus ar neuždirbtus, ar nepadovanotus iš visos širdies.
   2. Taip pat lengvai jos moka meluoti ir kai reikia, ir kai nėra reikalo.
   3. Joms būdingas gilus ir pastovus nepalankumas aplinkiniams ir visam pasauliui.
   4. Savimeilė, egoizmas, siekimas visus priversti sau tarnauti.
   5. Seksualinis susirūpinimas.
   Dabar apie parametrus. Taip pat, kaip ir teigiamų sielų atveju, pradėsime apie sielos prigimtį nuo gimimo.
   Neigiamos sielos, įkūnijamos nuo šėtono, prasideda kategorija 50/50 pagal prigimtį. Tokios "pusinės" nuo Dievo čia neateina.
   1. Pagrindinis tokių "pusiau puolusių" skiriamasis bruožas abejingumas, tuštuma akyse.
   Jų taiklią charakteristiką davė M. J. Lermontovas "Godoje":


,
;

.


   2. Kitas jų ypatumas nenoras niekur dalyvauti, niekur kištis. Jos nenori pasirinkti pozicijos, bando pragyventi pagal principus: "Nei mums, nei jums", "Mano troba iš krašto". Teigiamiems stipriems žmonėms niekas nesukelia tiek priešiškumo kaip šie "abejingi". Ne mažiau ryškų šios jų savybės apibudinimą davė V. Vysockis dainoje "Baladė apie kovą":

,
,

,

, ,
,
, !

   Sielos, gimusios 40/60.
   1. Čia pagrindine savybė, priešingai nesirinkimas: "ir mums, ir jums".
   2. Labai uždari žmonės, neaiškaus, nemotyvuoto elgesio, niekaip negalima suprasti, kuo jie vadovaujasi savo poelgiuose.
   3. Linkę liūdėti.
   4. Jie stipriai nori būti kieno nors išlaikomi, pastoviai "kabėti" kažkam ant kaklo, tuo pačiu nepastebimai tiems, ant kurių "kaba".
   Trys savybės iš šių keturių turi būti stipriai išreikštos.
   Sielos 30/70.
   1. Joms būdingas: agresyvumas ir spaudimas, priekabumas ir visą pramušanti jėga. Apie juos kalba: prasimuš, kaip tankas.
   2. Šykštumas, godumas. Visiškai nemoka atiduoti. A. S. Puškino "Šykštus riteris" kaip tik apie juos. Tai ne noras pas save turėti viską, o būtent kategoriškas nenorėjimas dalintis su artimu. Tai tie, iš kurių "žiemą sniego neišprašysi".
   Sielos 20/80.
   1. Jos didžiulės liežuvininkės, stengiasi ir dažnai visai sėkmingai, supriešinti žmones vieną su kitu. Jas visų pirma teis už jų ilgą ir nešvarų liežuvį.
   2. Stipriai pavydžios. Jos labai pavydi kitų sėkmei.
   3. "Pažadukai" jos pastoviai melagingai duoda pažadus, būtinai karštai žada, ir būtinai neįvykdo.
   Sielos 10/90.
   Vienas jų ryškus bruožas kategoriškai nepriima tai, ką mes rašome. Tiesiog kiek nebūta aršių pasisakymų pirmos knygos atžvilgiu ir žodžiu, ir laiškuose, būtent nuo 90 iš apačios. Kiti neigiami reaguoja kažkaip ramiai, o šie tiesiog sprogsta.
   1. Pagrindinis jų skiriamasis bruožas godumas materialumui:
   "Mokytojau, pasakė jaunuolis, aš laikausi įsakymų nuo pat vaikystės". Jėzus tada suminkštėjo ir geranoriškai atsakė: "Vieno tau trūksta: eik, parduok viską, ką turi, išdalink vargšams ir tuo įgysi brangenybes Danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.
   Tai išgirdęs, jaunuolis stipriai pasikeitė ir nusiminęs pasitraukė, kadangi buvo labai turtingas. Jėzus pažvelgė jam iš paskos ir pasakė: "kaip sunku turtingam įeiti į Dievo Karalystę!"
   Mokinius nustebino jo žodžiai, o Jis jiems dar kartą pakartojo: "Taip, mano vaikai, tam, kuris taip prisirišęs prie turtų, sunku patekti į Dievo Karalystę. Netgi kupranugariui lengviau pralįsti per adatos skylutę, nei turtingam įeiti į Dievo Karalystę"
(Mk. 10, 20-25).
   Jaunuolis gyveno 60 iš viršaus, dėl ko Kristus ir pasielgė su juo palankiai, tačiau 90 iš apačios prigimtis pasirodė stipresnė lemiamo pasirinkimo momentu. Materialinės pagundos gali būti ir pas kitus, tačiau jų stiprumas pasireiškia būtent pasirinkimo momentu: 90 iš apačios negali atsilaikyti prieš jas, o didelės materialinės netekties, vagystės ar bankroto atveju, juos gali ištikti smūgis, infarktas, jie gali šito neištverti. O žmogus 60 iš viršaus širdyje pasakys: "Dievas davė, Dievas atėmė" ir nueis toliau tarytum nieko nebūtų.
   2. Jie nenori, net ir nemoka padėti kitiems. Ir tuo pat metu visokiais būdais stengiasi priversti kitus sau padėti.
   3. Ir, galų gale, jiems būdinga tiesiog patologinė aistra melui. Jie mėgsta apgaudinėti ir išsisukinėti ir net laiko tai savo privalumu.
   Visas šias sielas šėtonas panaudoja savo tikslams kada reikia.
   Žmonės 90 iš apačios tai tiesiog šėtono įrankiai šiame pasaulyje, kada reikia, jis užsideda tą žmogų, kaip pirštinę, ir daro juo, ką nori. Be to, tie žmonės galingiausi vampyrizmo kanalai, aplink juos visada neramu, visada nemalonumai, konfliktai. Jie gali šito nesuvokti, tačiau jie, kaip magnetas, visą tai pritraukia. Vieno tokio ardytojo pakanka, kad sugadinti aplinką bet kuriame kolektyve nuo brigados ar Katedros, iki visos gamyklos ar instituto.
   80 iš apačios veikia pamažu, įsijungia labai palaipsniui, tačiau po to pakenkia aplinkiniams labai tvirtai ir ilgam.
   70 iš apačios naudojami kaip staigi smogiamoji jėga, kuri gali sumindyti ir sunaikinti žmogų. Neretai šėtonas pats po visko juos sunaikina, kad panaikinti pėdsakus.
   60 iš apačios smulkūs kenkėjai, "trukdytojai", amžinai painiojasi po kojomis.
   50/50 slaptoji jėga, dažniausiai naudojami subtiliame plane kaip taikikliai ir informatoriai.
   Dabar apie elgesio gyvenime ypatumus. Priminsime, kad elgtis vienu ar kitu būdu gali tik skirtingos savo prigimtimi sielos, ir tas prigimties ir elgesio tipo darinys sukuria daug individualių visų tipų variacijų.
   Gyvena 50/50 žmonės, kuriuos liaudyje vadina supuvėliais.
   1. Jei neturi pareigos, prievolės jausmo.
   2. Už tat yra paslėptas, labai kruopščiai slepiamas negeranoriškumas ir pavydumas.
   3. Ir būtinai charakteringas vidinis nešvarumas, sąmoningas ir užplanuotas nuodėmingumas. Pavyzdžiui, kyšius jie ima sąmoningai: "galiu padaryti, tačiau jei neduos, nepadarysiu". Jei kitas žmogus jo vietoje paims kyšį, kurio specialiai nenumatė, nesistengė, tai bus tik 10% nuo apgalvotos nuodėmės.
   Gyvenimas 60 iš apačios tai tipiškas egoizmas, tokių žmonių pagrindinis bruožas rūpinimasis tik savimi.
   Gyvenantieji 70 iš apačios žlugdytojai:
   1. Jie įsikiša į aplinkinių gyvenimą, lenda su patarimais, netgi jei jų ir neklausia, stengiasi spręsti viską už kitus.
   2. Nekenčia ir tiesiog nepakelia greta kažkieno džiaugsmo ir laimės.
   3. Tai agresyvūs ir slegiantieji bendravime žmonės, jei ne tankai, tai mažų mažiausiai, garinis asfalto lygintojas.
   Gyvenimas 80 iš apačios.
   1. Daro daug užslėptos žalos žmonėms, apkalba už nugaros, sąmoningai, tačiau užslėptai ardo, kaip asmeninius santykius, taip ir profesinę karjerą, buitines gyvenimo sąlygas. Ir gauna malonumą, kada jų slapti planai įgyvendinami šeimyniniai žmonės išsiskiria ar stipriai barasi, kažkas praranda darbą, negauna buto ir t. t., ir pan.
   2. Skundikai, Beje, uolūs iš pašaukimo.
   3. Pastoviai stengiasi atimti svetimą kąsnį, užimti svetimą vietą, nuvilioti svetimą vyrą ir t. t. svetimas jiems visada atrodo geresniu, labiau viliojančiu.
   4. Būdingas juodas nedėkingumas: į gerumą būtinai atsako niekšybe, kitaip negali.
   Gyvenimas 90 iš apačios.
   1. Provokuoja konfliktus ir susidūrimus, beje taip, kad kiti pratrūktų pirmi. Specialiai iššaukia pas kitus susierzinimą ir nepasitenkinimą aiškiu netaktiškumu, ir tuo pačiu su būtina budinčia šypsena taria: "Ko nervinies, ko užsivedi?", nuo ko kitas žmogus ne be pagalbos velniškų talkininkų šių 90 iš apačios kartais ateina tiesiog iki pasiutimo.
   2. Pastoviai veda ne geranoriškus, piktybinius pokalbius. Išreiškia nepasitenkinimą politika, papročiais, įstatymais, kainomis visu, kuo įmanoma, ypač mėgsta apipilti žmones purvu.
   3. Intuityviai nepakenčia šviesių žmonių.
   4. Vertina ne žmogų, o jo padėtį, vietą, turtą ir pan.
   5. Gali bet kokiu momentu tapti tamsių jėgų ginklu, staigiai ir netikėtai pradėti konfliktą ar muštynes, primeluoti be jokių tam objektyvių priežasčių.
   Ir yra tokie, kurie gyvena 100% iš apačios tai seksomanai, tie, kurie užsidirba pardavinėdami savo kūną, išlaiko viešnamius, dalyvauja įvairios rūšies gaujose, chuliganiškuose veiksmuose, kas palieka savo vaikus ar reikalaujančius pagalbos savo tėvus, tai yra nevykdo savo tėvo ir motinos, sūnaus ir dukters pareigos.
   Ir vėl keletas pavyzdžių.
   Apie Bloką jau kalbėjome, o jo žmona L. D. Mendelejeva 90 iš apačios, gyveno 70 iš apačios. Ji suvaidino pagrindinį vaidmenį tame, kad jis taip anksti išėjo iš gyvenimo.
   Labiau pasisekė Turgenevui Viešpats sugebėjo jį apsaugoti nuo vedybų su Polina Viardo. Jis pats gimė 70 iš viršaus, gyveno 90 iš viršaus, o ji ir pagal prigimtį, ir gyveno 90 iš apačios.
   Karlas Marksas gimė ir gyveno 90 iš apačios, o Ženni Marks kaip priklauso pas šėtoną, pagal prigimtį 90 iš viršaus, gyveno 80 iš viršaus.
   Leninas gimė dėl maskuotės 30/60, gyveno 90 iš apačios. Krupskaja ir gyveno, ir pagal prigimtį 90 iš apačios.
   O štai Dzeržinskis prigimtis 90 iš viršaus, gyveno 30/60.
   Marina Cvetajeva ir pati, ir kūryba 90 iš apačios, ištisinis nervingumas ir isterija, šėtoniškų aistrų vietoje aukštos meilės apdainavimas.
   Apie gyvus nekalbėsime, kad ko nors neįžeisti.
   Ir dar neblogus elgesio tipo pavyzdžius duoda literatūriniai herojai, tačiau tik elgesio, apie prigimtį ten negalima kalbėti:
   Oneginas 90 iš apačios, Lenskis 60 iš apačios, Olga 60 iš viršaus, Tatjana 90 iš viršaus.
   Pečiorinas 70 iš viršaus.
   Netočka Nezvanova 80 iš viršaus.
   Raskolnikovas 90 iš apačios.
   Bazarovas 90 iš apačios.
   Ablomovas 90 iš viršaus, Štolcas ir Olga, žinoma, priešingai, 90 iš apačios.
   Viera iš "Skardžio" 70 iš viršaus, jos vyras 60 iš viršaus, Markas 90 iš apačios, nors ten įžiūrimi puolusio 90 iš viršaus bruožai kas ir pritraukė prie jo Vierą.
   Ana Karenina ir Vronskis 90 iš apačios (atsiduodavo jausminiams malonumams), vargšas Kareninas, priešingai, 70 iš viršaus.
   Marijana, užbūrusi 1992 metais beveik visus šalies gyventojus, žinoma, 90 iš apačios, kiti tokios kerinčios jėgos neturi. Pagal ją galima būtų tyrinėti tipiškus jų isteriškos vampyrinės natūros ypatumus, jei tai nebūtų taip pavojinga, jei visas filmas neturėtų galingo neigiamo užtaiso. Jei tik žmonės matytų, kokios programos eina per jį, kaip jiems reikės kentėti po kiek laiko už šį tarytum visai nekaltą malonumą trumpinti vakarą prie televizoriaus! Bendras visų "Turtuoliai taip pat verkia" serijų užtaisas pagal galingumą lygus dešimčiai atominių bombų, tik eina kitais dažniais. Beje, dabar jau visos televizijos laidos tapo ne mažiau pavojingos.
   IŠVADUOK MUS, VIEŠPATIE, NUO MŪSŲ AKLUMO, PADĖK PAMATYTI TIESĄ, NEDUOK PRAŽŪTI TAMSOJE IR NEŽINOJIME! TU JUK VIENINTELĖ MŪSŲ VILTIS IR TIK TAVIMI GALIM PASIKLIAUTI! KAS, IŠSKYRUS TAVE, GALI MUS IŠGELBĖTI IR APSAUGOTI NUO ŠIO BLOGIO!

   Daug šia tema kalbėti nesinori, tačiau, kad žmonės įsivaizduotų, koks aktyvus gyvenimas vyksta nematomame pasaulyje ir kokia atsakomybė už teisingą ir neteisingą savo elgesį, pateiksime keletą realių tarnavimo šėtonui pavyzdžių, su kuriais mums patiems teko susidurti, nuo kurių teko apsiginti.
   Nuodėmingos žmonių dalys jau šiame gyvenime stoja į šėtono tarnybą, vykdo jo užduotis subtiliame plane ir už tai gauna realų atlyginimą: ir pinigus, ir patogumus, ir įvairias mūsų žemiško gyvenimo "gėrybes" viršininkų ir aplinkinių palankumą, padėtį visuomenėje, pagalbą buto gavime ir t. t.
   Taip, mūsų dvasinio gydymo praktikoje yra atvejis su vienu artistu, per kurį vyko didelis neigiamas darbas į besikreipiančius pas mus žmones. Šis žmogus gyvenime dabar neretai išgeria, dažnai pykstasi su žmona (kas nenuostabu, kadangi ji 90 iš apačios) ir nuolat dalijasi savo nemalonumais su aplinkiniais. Iki vedybų jis toks nebuvo negėrė ir su niekuo nesibarė, gyveno 60 iš viršaus, buvo eilinis dalykinis ir darbštus vaikinas. Nuo gimimo jis taip pat 60 iš viršaus. Per vedybas, kad pasiekti būsimos žmonos tipiškos šėtoniškos dukters, kaprizingos ir skandalingos gražuolės palankumą, jis ir stojo į šėtono tarnystę. Mes pažįstame daug teigiamų žmonių, kurie taip pat papuolę ir pagyvenę 2-3 metus su juos užbūrusiomis raganomis, suvokdavo klaidą, gailėdavosi ir palikdavo jas, palikdami ir butus, ir daiktus, ir net kai kuriais atvejais ir darbą, kurį jiems parūpindavo šios "pramušančios" žmonos, kad tik visiškai nepriklausyti nuo jų, kad nelikti joms skolingais, o reiškia, ir šėtonui, nors dauguma pastarojo gali ir nesuvokti.
   Tačiau tas, apie kurį kalbame, nors ir nuolat barasi su žmona, skundžiasi dėl savo bjauraus gyvenimo nepalieka jos, neranda savyje jėgų nutraukti savo tarnystės, prarasti savo gėrybes, kurias per tai gavo. Jis turėjo tris tarnybas. Pirma, viename iš subtilaus pasaulio planų jis buvo karjero viršininku, kur išgaudavo nuodus, ardančius gerus santykius tarp žmonių, ypač artimų, iššaukiančius pyktį, konfliktus, darančius juos priešais. Jis šiuos nuodus nešiojo į teatrą ir kryptingai veikdavo tuos, kurie stengėsi eiti švariu keliu. Tai sukeldavo nesantaiką ir įtampą jų šeimose, jų santykiuose su giminėmis. O be to, tai nuodijo ir taip nesveiką aplinką teatre. Už šią tarnybą šėtonas atsiskaitydavo su juo degtine ir pinigais jį pastoviai "vaišindavo" įvairiomis progomis, o per gimines ėjo materialinė pagalba, jam padėdavo, žinodami, kad artistai neturtingi žmonės, jei neturi kito uždarbio, išskyrus atlyginimą. Kokios tai pajamos ėjo ir per žmoną.
   Antra jo tarnyba skundikas. Jis šėtonui praneša, kas iš jo pažįstamų stengiasi gyventi dorai, sąžiningai rūpinasi šeima, artimaisiais, siekia užsidirbti pragyvenimui tik savo darbu. Tai pasireiškia jo manieroje bendrauti su žmonėmis, tuo, kad jis mėgsta tardyti, kaip einasi reikalai pas žmogų, dar priekabiai, kaip tardytojas apklausos metu su klausimais ir patikslinimais. Nuo jo neišsisuksi nieko nereiškiančiu "viskas tvarkoje", jis perklaus, o kaip žmona, kaip vaikai, ar neserga, ar skiepijosi, kaip buto reikalai, ar padeda artimieji ir t. t., ir pan. jis turi būti detalus, žinoti visus jūsų reikalus, kad juos kaip reikiant sugadinti. Nuo šios tarnybos jis pas šėtoną užsitarnavo butą (vienas iš nedaugelio, kas gavo tai per teatrą).
   Trečia jo tarnystė seksualinė propaganda pažįstamųjų ir draugų tarpe. Beje, nebūtinai atviru tekstu, o tiesiog padidintu domėjimusi šia gyvenimo puse, pastoviais dviprasmiškais pokalbiais ir anekdotais šia tema ir pan. Už tai jis gaudavo nuo šėtono gerus drabužius. Ir žmona, ir giminės dovanodavo jam "firminius" daiktus.
   Gaila, kad nėra kino kameros, galinčios užfiksuoti subtilaus plano įvykius, kad parodyti juos žmonėms, kadangi reikia matyti, kas per scena buvo, kada mes sutrukdėme jo pažįstamam nesąmoningai vykdyti šėtono užduotį, einančią per tą artistą, jis subtiliame plane nešiojo iš teatro jo nuodus ir jais maitino mūsų pacientą. Mes susitikę tiesiai pasakėme žmogui apie tai ir paaiškinome, kaip per jį per jo padidintą dėmesį ligai, per mūsų paciento elgesio aptarinėjimus vyksta didelė žala, ir jis suprato ir liovėsi taip elgtis. Šio artisto astralai (subtilieji kūnai) klūpėjo ant kelių, meldė nepavesti jo, spaudė į gailestį, kalbėdami, kad jei tas pažįstamas neįvykdys užduoties, tai šėtonas nubaus jį patį atims pinigus, pakars. O pažįstamas atsakinėjo tik veną: "Tu juk mane gėdini, aš maniau, šito niekas nežinos, o jie visi mato, daugiau nedalyvausiu tavo niekšybėse, aš padorus žmogus". Realiai gyvenime šiam pažįstamam tuo momentu netikėtai jam pačiam galėjo kilti mintys ir pergyvenimai dėl santykių mūsų paciento atžvilgiu, jis galėjo prisiminti mūsų pokalbį, dar ir dar kartą pagalvoti ir įvertinti savo elgesį. O subtiliame plane šios tarsi įprastos žmogaus mintys pasireikšdavo realiais dialogais su kokiomis tai kitų žmonių dalimis.
   Štai taip šėtonas pradžioje daro mus nevalingais savo niekšybių dalyviais, tačiau jei laiku nesustoti ir nenutraukti šito, tai jis įgauna jau pilną įtaką į sielą. Šis artistas šiandien jau gyvena 90 iš apačios, jo išgelbėjimas, įskaitant, kad jis nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo, praktiškai neįmanomas. Jis eis į valymą vienas pirmųjų ir greičiausiai paliks žemę artimiausių 1,5-2 metų bėgyje. Tačiau reikalas ne dėl tokių, kaip jis, juos perspėk, ar neperspėk jie vis vien nepatikės, mes tai rašome tiems, kurie dar gali suprasti ir laiku sustoti, atsilaikyti nuo šio atrodytų nepastebimo, bet ardančio sielą tarnavimo. Toks nuopuolis įvyksta nuo pavydžių ir piktų minčių, kurios silpnina vidines dorovines normas. Jei jūs pažįstate žmogų kaip sąžiningą ir dorą, tai būkite tikri, jo dalys, jo subtilūs kūnai niekada nesutiks su panašia tarnyste šėtonui.
   Žinome vienos moters istoriją: ji gydytoja pulmonologė pagal profesiją, dažnai važinėja į tolimas ir ilgalaikes po 2-3 savaites komandiruotes po šalį. Ji dirba pas šėtoną vyrų užkariautoja, seks-bomba tai taip pas juos vadinama (pavadinimas paimtas tiesiai iš subtilaus plano). Panašios moterys turi galingą juodą magiją, jas ruošia tam ne vieną amžių, ne vieną gyvenimą žemėje. Joms nereikia vaikščioti pas jokias būrėjas, kad prisivilioti sau žmogų, pakanka tik atkreipti į jį dėmesį, panorėti pabūti su juo, kad akimirksniu jis jas įsimylėtų. Atsilaikyti jų kerams gali viso 2,2% šiuolaikinių vyrų tyriausių ir doriausių.
   Tai labai gerai apmokama tarnyba, ji eina pas šėtoną pagal antrą kategoriją po skundų. Atlyginimą jos gauna tuo, kad pirma, niekada nebūna vienišos, visada randasi vyras, pasiruošęs palaikyti jas ir pinigais, ir praktiškai gyvenime. Jos gali būti ir šeimininkės, gali leisti santykius su meilužiais, bet savo užduotį atlieka šalia to per trumpalaikius romanus, tarp kitko, su teigiamais žmonėmis. Jų užduotis sumušti ir emocinius-psichologinius, ir dvasinius planus, užkrėsti ligomis, beje, anaiptol ne tik venerinėmis. Greit visiems taps aišku, kad nėra neužkrečiamų ligų, bet tos moterys yra specialus kanalas, per kurį apskritai į žemę ateina ligos. Moteris, apie kurią pasakojame, tokiu keliu platino onkologiją ir dar dvi kol kas nežinomas AIDS tipo ligas ir kaip priedą "apdovanodavo" savo aukas visa virtine paprastesnių ligų prostatitu, pneumonija, gripu ir pan. šis rinkinys galėjo įvairiais atvejais keistis. Panašios "seks-bombos" sėja ir sifilį mes matome, kad šiandien virš 70% šalies gyventojų serga juo paslėptoje formoje. Tačiau šėtonas šiame amžiuje pareguliavo šią ligą taip, kad ji neišneštų žmogaus iš gyvenimo jauname amžiuje tai pasirodė nenaudinga, o po truputį droždavo visą gyvenimą.
   Antra, tęsiant kalbą apie jų atlyginimus, šėtonas labai rūpinasi jų vaikais, jei jie yra, arba jų materialiniu gerbūviu. Skurdo jie nežino. Kitas reikalas, kad jie visada nepatenkinti savo gerbūviu, jiems vis maža. Tokie žmonės dar gali išgelbėti sielą giliai atgailaudami, tačiau tuo pačiu jų gyvenimas bus labai sunkus, jie turi ypač stiprius ryšius su šėtonu. Visos ligos, kurias jie nešė į pasaulį, gali akimirksniu užgriūti juos pačius. Tokiais atvejais gali padėti viso nuo šėtono gauto turto pardavimas ir jo išdalinimas vargšams ir bažnyčių statybai apie tai, ką tai duoda, papasakosime ketvirtoje dalyje.
   Matėme mes ir žmogų, kuris subtiliame plane turėjo velnišką vaistinę su įvairiais svaigalais ir nuodais ir paslapčia nuodijo tuos, ką jam nurodydavo šėtonas, pas tą žmogų taip pat buvo pakankamai platus pažįstamų ratas pagal veiklos sritį. Gavo jis šią vaistinę per domėjimąsi indiška medicina, konkrečiai per Ajurvedos metodiką, tačiau gavo, nes buvo už ko užsikabinti už išdidumo, išpuikimo, noro įsitvirtinti bet kuria kaina. Ir šiame pasaulyje jis gauna didelius pinigus už savo tarnystę. Iki to jis vos suvesdavo galą su galu, o dabar jo "pelningas" darbas, jis varto šimtus tūkstančių.
   Beje, tokias istorijas galima pasakoti beveik apie kiekvieną. Nedaug žmonių, kurie neturėtų šėtono tarnyboje esančių dalių, kurie neturėtų kažkokių kompromisų su juo ir su jo pasauliu. Netgi pas vieną iš šios knygos autorių pas Chalimą, savo laiku nuoširdžiai tikėjusios komunizmo idealais ir įstojusios į partiją, likimo knygoje užfiksuotas rimtas kompromisas su šėtonu: "Gavo butą už tarnybą partijoje". Nors realiai gyvenime ji tarytum pati stengėsi gauti šį butą, įdėjo į jį milžiniškas pastangas jis ne iš dangaus nukrito, bet vis vien tai buvo atlygis nuo šėtono. Kadangi, jei žmogus jam netarnauja, ar tarnauja nelabai stipriai, tai jis randa būdus jam atsakyti atrodytų pačiuose neginčytinuose atvejuose.
   Gerai žinome kitą artistą, kuris jau 15 metų stovi teatre eilėje butui gauti, ir paskutinius tris metus jau pirmas sąraše, tačiau jau visi ir kurie su juo atėjo į teatrą, ir net tie, kurie vėliau, jau seniai turi butus, o jis vis dar laukia. Tiesa, jis tik neseniai sužinojo, kad už tokius klausimus reikia rimtai melstis, prašyti pagalbos pas Dievą. Taip, kad dabar, duok, Dieve, reikalai pajudės. O pačiam be tarnavimo šėtonui, čia buvo praktiškai neįmanoma ko nors pasiekti. Žmonės gali visą gyvenimą dorai ir sąžiningai dirbti ir nieko neturėti: nei buto, nei net padorios pensijos. Taip šėtonas atsiskaito su tais, kurie jam neįtinka.
   Nereikia, žinoma, pulti ir į kitą kraštutinumą ir laikyti, kad visi, kas turi duoną ir stogą virš galvos, parsidavė šėtonui. Yra žmonės, kuriems padeda jų angelai-sargai už praeitų gyvenimų nuopelnus, yra tokie, kuriais rūpinasi jų dorai nugyvenę protėviai, yra ir tokie, kurie teisingai supranta mūsų padėtį čia ir visą gyvenimą meldžiasi už gerbūvį, už stogą virš galvos. Ir jei anksčiau buvo reikalingos ilgos maldos, kadangi teigiamos jėgos iki tokios grubios srities, kaip gerbūvis ir butas, pasiekdavo sunkiai, tai dabar tie, kurie protingai melsis, galės gauti greitus vaisius švariai gyvenant. Tačiau vėl gi būtent švarios, nesusitepusios tarnyba šėtonui sielos. Puolusių sielų maldos dėl šios gyvenimo pusės neišsipildys, jos jau savo žemišką atlygį gavo, ir jų reikalas dabar atmelsti nuodėmes, kad kartu su neteisingu gerbūviu ir padėtimi nepražūtų visa siela.

   "Fariziejai, kurie mylėjo pinigus, šaipėsi, klausydamiesi jo žodžių. Jiems Jėzus pasakė: "Jūs žinote, kaip išteisinti save prieš žmonės, tačiau Dievas mato Jūsų širdis ir tai, už ką čia Jus gerbia žmones, jam yra koktu Štai pasiklausykite.
   Gyveno vienas turčius. Jis vilkėjo pačiais brangiausiais ir gražiausiais drabužiais ir gyveno prabangoje, puotavo kiekvieną dieną. O šalia jo vartų gulėjo vargšas, vardu Lozorius ligotas, kamuojamas žaizdų. Ir jis džiaugėsi gaudamas nors likučius nuo turtuolio stalo. Net šunys jo gailėjosi ir prieidavo laižyti jo žaizdų. Kada atėjo laikas ir vargšas mirė, angelai nunešė jo sielą pas Abraomą. Mirė ir turtuolis. Palaidojo ir jį.
   Savo kentėjimų pragare metu jis netikėtai pakėlė akis ir staiga pamatė tolumoje Lozorių greta Abraomo. Ir sušuko jam: "Tėve Abraomai, pasigailėk manęs, atsiųsk man Lozorių, kad jis nors suvilgyto piršto galiuku atvėsintų mano liežuvį, kadangi degu aš ugnyje".
   Tačiau Abraomas atsakė: "Mano sūnau, atmink, kad tu jau gyvendamas gavai savo malonumus, o Lozorius gaudavo tik savo kentėjimus. Dabar jis čia sulaukė už juos paguodos, o tau tenka kentėti. Be to, tarp tavęs ir mūsų milžiniška bedugnė ir mes net ir labai norėdami negalime ateiti pas jus, o jūs pas mus". Tada turtuolis pasakė: "Tada nors pasiųsk Lozorių į mano tėvo namus, ten mano dar penki broliai, tegul jis nors juos perspės kad jie nepapultų į tokius pat kentėjimus, kaip aš". "Jie turi Mozę ir pranašus, atsakė Abraomas, tegul jų klausosi". "Ne, sušuko turtuolis, tai ne tas, ko reikia, štai jei kas iš mirusiųjų ateitų ir papasakotų, jie patikėtų ir atgailautų! " "Ne, pasakė Abraomas, jei jie Mozės ir pranašų nesiklauso, tai net ir tais, kurie prisikeltų iš numirusiųjų, vis vien nepatikėtų"
(Lk. 16, 14-15, 19-31).


Toliau 8. Neįeikite į pragarišką labirintą.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org