Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


13. Dvasinės sveikatos požymiai

Skirsnis sutrumpintas

   Yra penki pagrindiniai požymiai, kurie šiandien apsprendžia sielos sveikatos laipsnį:
   1. Dvasios žvalumas ir lengvumas.
   2. Viltis ir tikėjimas geresniu.
   3. Siekimas aukščiausio, aukštesnio ir geresnio paieška ne tarp mūsų, ne kasdieniniame gyvenime.
   4. Sugebėjimas veikti, bet neimpulsyvus – pripuolamai ir avralais, o lygus, stabilus, pastovus.
   5. Natūralus pasibjaurėjimas purvu – mokėjimas atsilaikyti nors prieš pačias grubiausias pagundas – girtavimo, rūkymo, ištvirkavimo; mokėjimas atpažinti ir vengti pavojingiausių vietų – bardelių, restoranų, kazino ir pan.
   Dvasios žvalumas – tai pamatas, patikimas ramstis, kuris leidžia išsilaikyti geroje sielos būsenoje, gelbsti nuo bet kurių pavojų ir gimdo antrą savybę, kuri realiai veda ir nukreipia sielą vingiuotais žemiško gyvenimo keliais į kažko aukštesnio ir geresnio paiešką. Ne veltui juk sako, kad "viltimi gyvas žmogus", "viltis miršta paskutinė".
   Trečias požymis yra pagrindinis, ir apie jį reikia pakalbėti detaliau. Dvasiškai sveikas žmogus turi suvokti tai, kad gyvenimas neapsiriboja tik šiuo matomu fiziniu nuodėmingu, nešvariu pasauliu, turi būti supratimas ar nors nuojauta, kad yra kažkas aukštesnio ir svarbesnio ne tarp mūsų, kad yra aukščiausia – protinga ir išmintinga pradžia, harmonijos ir tobulumo idealas. Tačiau, ne abstraktus, o realus ir gyvas, kurio galima siekti ir ištrūkti iš kasdienybės ir skubos pančių. Net jei ateizmo laikais žmonės neturėjo realaus supratimo apie Dievą – šio pasaulio Kūrėją ir Valdovą (tai yra vadovą), tai jie turėjo intuityvų šios aukščiausios pradžios pojūtį – tikėjo aukščiausiuoju teisingumu, pasaulio išmintingumu, dėsningumu ir galimybe jį pažinti ir pan. Ir to pakakdavo, kad jie galėtų gauti beveik visus, – išskyrus pačius aukščiausius, – srautus, būtinus dvasinės sveikatos palaikymui. Klydo tik tie, kurie ieškodavo orientyrų žemėje ir darė lankstymosi objektu, savo egzistavimo prasme materialinį gerbūvį arba net rūpinimąsi artimais žmonėmis, nekalbant jau apie gyvūnus. Ir tai, kas žemiau mūsų, ir net tai, kas prilygsta mums, virsdamas gyvenimo orientyru, pažeidžia normalią dvasinio augimo kryptį – ir tik siekimas aukštesnio, geresnio, tobulesnio, gali užtikrinti normalų sveiką sielos vystymąsi. Kuo aukštesnis orientyras, tuo turtingesnės ir platesnės sielos galimybės. Principe visi, einantieji teisingu keliu, anksčiau ar vėliau ateina prie Dievo supratimo. O dabar, teismo dienomis, daugeliui tai įvyks ypač staigiai ir aiškiai – kaip praregėjimas, per kelis akimirksnius.
   Ketvirtas požymis, veiklos planas, – tai pagrindinis dvasinės sveikatos patikrinimas. Jos laipsnis nustatomas ne pagal idėjas ir požiūrius, o pagal poelgius. Sąmonė nepriklauso šiam pasauliui, ji aukštesnių ir švaresnių pasaulių atributas, o mūsų žemiškas pasaulis – tai praktinės kovos su blogiu arena. Žmogaus pažiūros gali keistis, ir net labai stipriai, todėl pagrindinis rodiklis vertinant sielą – jos veiklos vaisiai: "Ar renkate jūs vynuoges nuo erškėčių, ar figas nuo usnių? Geras medis duoda gerus vaisius, o blogas – blogus. Ant gero medžio neauga blogi vaisiai, o ant blogo neauga geri. Visus medžius, neduodančius gerų vaisių, nukerta ir meta į ugnį. Taigi, pagal vaisius juos ir atpažinsite. Į Dangišką Karalystę įeis ne tas, kuris man sako: "Viešpatie, Viešpatie", o tas, kuris vykdo mano Tėvo valią" (Mt. 7, 16-21).
   Svarbus dvasinės sveikatos požymis – ...

Toliau – III dalis. Išgelbėjimo priešistorė. 1. Kaip suprasti nematomą pasaulį.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org