Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


5. Išmalda

Palaiminti gailestingieji, nes jie bus pasigailėti.
Mt. 5, 7.


   Ir tars Karalius tiems, kurie dešinėje pusėje: "Ateikite, visi mano Tėvo palaimintieji, ir paveldėkite karalystę, kuri skirta jums nuo pasaulio sukūrimo. Tai atlygis jums, nes buvau Aš alkanas, ir jūs Mane pamaitinote; buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte, neturėjau aš prieglobsčio, ir jūs priglaudėte mane savo namuose, man reikėjo drabužių, ir jūs aprengėte Mane; aš sirgau, ir jūs slaugėte Mane; buvau aš kalėjime, ir jūs lankėte mane".
   Tada atsakys jam teisuoliai: "Viešpatie! Kada mes matėme tave alkaną ir pamaitinome? Ar ištroškusį ir pagirdėme? Kada mes matėme tave be namų ir priglaudėme? Ar nurengtą ir aprengėme? Kada mes matėme tave sergantį ar kalėjime ir slaugėme tave?"
   Ir tars jiems Karalius: "Iš tiesų sakau jums: kai visą tai darėte vienam iš mažiausiųjų Mano brolių tą jūs darėte Man".
   Ir pasakys tiems, kurie kairėje: "Eikite nuo manęs, prakeiktieji, į amžiną ugnį, paruoštą velniui ir jo demonams. Nes buvau Aš išalkęs, o jūs nedavėte man maisto, buvau ištroškęs, bet jūs nedavėte man atsigerti; ieškojau Aš prieglobsčio, bet jūs neįsileidote Manęs į namus, neturėjau drabužių, o jūs neaprengėte Manęs, Aš sirgau, buvau kalėjime, o jūs niekuo Man nepadėjote".
   Tuomet ir jie Jam atsakys: "Viešpatie! Kada mes matėme tave alkaną ar ištroškusį, ar be prieglobsčio, ar nurengtą, ar sergantį, ar kalėjime ir Tau nepadėjome?"
   Ir Karalius jiems atsakys: "Iš tiesų sakau jums: kada nepadėjote jūs vienam iš mažiausiųjų Mano brolių, tai Man jūs nepadėjote".
   Ir eis jie į ugnį, o teisuoliai į amžiną gyvenimą.
(Mt. 25, 34-46)

   Išmalda šiame gyvenime tai savanoriškas, nesavanaudiškas aukojimas ar neatlyginamoji pagalba kažkam prašančiam. Pagalba, kuri neįpareigoja jokiam atsakomajam veiksmui: paslaugai už paslaugą ar už pinigus, maisto produktus, drabužius ir t. t. Ji visiškai skiriasi nuo šėtoniško principo " tu man aš tau", kada kažkas lyg ir daro ką nors jums, bet kartu tikisi tuoj pat ar vėliau pasinaudoti jūsų paslaugomis, laiko jus savo moraliniu skolininku. Todėl išmaldą geriau duoti nepažįstamiems žmonėms ar tiems, kurie nelaikys savęs jums skolingu už pagalbą, stengdamiesi po to atsilyginti tuo pačiu, kurie sugebės teisingai suprasti ir įvertinti jūsų nesavanaudiškumą. Tačiau, jūsų reikalas padėti, o kaip kiti reaguos jau ne mūsų rūpestis, svarbu tik kad mūsų ketinimai būtų nuoširdūs ir dori. Išmaldoje neturi būti puikybės. Tai ne dovanėlė kitam, tai mes prašome kito padėti mums per sutikimą priimti mūsų išmaldą. Išmaldos priėmimas kartais reikalauja dar didesnio kilnumo, nei jos davimas.
   Nematomame plane išmalda tai atsiskaitymai su šėtonu už skolas (savo ir savo artimųjų) ir pagalba Dievui ir pranašams sielų išgelbėjime ir žemės išvalyme. Pirmoji išmaldos rūšis turi valomąjį pobūdį, antroji duoda žmogui papildomą šviesių jėgų apsaugą ir palaikymą. Valomoji išmalda yra daugiau pinigais, daiktais ir produktais, apsauginė gailestingumo ir pagalbos artimiesiems darbais. Nei vienas geras žmogaus darbas nelieka be mūsų Dangiškų globėjų dėmesio ir atsako.
   Argi čia nesavanaudiška pagalba, paklaus kas nors, jei tai atliekama dėl nuopelnų prieš Dievą, dėl Jo pagalbos ir šiame, ir būsimame gyvenime? Visiškai teisingai, išmalda nesavanaudiška tik žemiško gyvenimo atžvilgiu: mes nelaukiame žemiško atsako už savo pagalbą. Tačiau išmaldos esmė tame ir yra, kad mes sąmoningai darome gerus darbus vardan Dievo, iš meilės Dievui ir Jo įstatymams, ir laukiame už juos ne žemiškų, o Dangiškų apdovanojimų. Tuo pačiu mes ne tik mintyse ir žodžiais, bet ir pačiame grubiausiame praktiniame plane patvirtinam tikėjimą į Dievą, į būsimą gyvenimą, į Dievišką teisingumą, į neišvengiamą šviesos pergalę prieš tamsą, į galutinį gėrio triumfą ir į atpildą kiekvienam tiksliai pagal jo darbus gėriu už gėrį. Būtent tuo ir yra patikrinamas ir patvirtinamas žmogaus tikėjimo tikrumas ir gilumas, jo ištikimybė Dieviškiems įstatymams. Juk tik šiuo atžvilgiu yra prasmė daryti gailestingumo darbus. Netikintys žmonės, žmonės gyvenantys pagal savanaudiškus ir egoistinius šėtoniškus įstatymus, jokios prasmės išmaldoje nemato: jie praktiški žmonės, vertina savo pinigus ir tuščiai jais nesišvaistys. Gailestingumas kertinis klausimas, į kurį fokusuojami pagrindiniai Dievo ir šėtono gyvenimo principų skirtumai: Dievas yra meilė, ir savo pasekėjų prašo gyventi pagal broliškos meilės ir tarpusavio pagalbos įstatymus, o šėtonas nori visiems primesti naudos principą, įrodyti Dievui, kad žmonės be naudos sau nepradės nieko daryti.
   Todėl mes aukojame ne šiaip sau, ne dėl to, kad labai prašo, ne iš meilės žmogui apskritai šio abstraktaus antidieviškojo humanizmo, o būtent Dievo garbei, dėl Jo gyvenimo principų įtvirtinimo žemėje. Tokia yra išmaldos ir gailestingumo prasmė šiame parsiduodančiame ir savanaudiškame gyvenime: jie aiškiai ir atvirai pasisako prieš šėtoniškus įstatymus pačioje tankmėje, pačioje šėtoniško gyvenimo širdyje. Būtent dėl tos priežasties, šie veiksmai labai vertinami Danguje.
   Mes jau kalbėjome, kad nuodėmė tai mūsų skola šėtonui už paslaugas, kurias jis tarsi suteikė mums. Šėtonas pats įvedė pinigus kaip universalų ekvivalentą, leidžiantį atsiskaityti už viską, štai mes ir atsiskaitome su juo už paslaugas: "Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui" (Mt. 22, 21). Nors tegul nepamiršta tie, kurie viską sau leido ir pagyveno visiškame šėtoniškame malonume, kad jiems, norint išsipirkti nuo šėtono, gali neužtekti netgi visos žemės brangenybių, tokie dideli jo procentai už dideles paslaugas.
   Įvairios išmaldos rūšys kuruojamos skirtingomis religinių srautų tarnybomis nepriklausomai nuo to, kur paaukota, o priklausomai nuo klausimo, už kurį yra paaukota. Judaizmo lygyje praeina 3 išmaldų rūšys, islamo 7, krikščionybėje 11. Jos labai skiriasi tarpusavyje ir leidžia žmonėms gauti įvairiausias pagalbos ir apsaugos rūšis.

   Pagal judaizmą.
   1. Nedidelė, iki 3 rublių (šiandieninėmis kainomis, anksčiau iki 30 kapeikų), išmalda prašantiems seneliams, neįgaliems, ligoniams, ne vaikams. Ją registruoja angelai, ir ji duoda aukojančiam apsaugą darbuose, esančiuose judaizmo lygyje kada reikalinga skubi pagalba tarkim, reikia išvažiuoti, o bilietų nėra ir t. t. Jei žmogus nieko nepagalvojo, aukodamas pinigus, išmalda dirba dienos ritmu, jei paprašė palaikymo kažkuriam darbui, tai tuo konkrečiu atveju.
   2. Iki 25 rublių labai įdomi forma, eina už žmogaus neatliktas maldas. Ją reikia duoti sinagogos ar mečetės reikmėm (pravoslavų bažnyčiai netinka, ten jau nėra to lygio Angelų) ją priima Angelai ir daro už žmogų dalį jo pareigos dėl maldos. Pinigai keliauja į jų disponavimą tam, kad kažką išgelbėti nuo šėtono.
   3. Nuo 100 rublių ir daugiau be apribojimo. Duodame šventyklų, mokyklų, kelių statybai, senelių namams, vaikų namams ir t. t. Dalį galima duoti ir vargšams, tačiau ne daugiau 2 tūkst. rublių vienam žmogui. Ši išmalda kaip tik ir eina išvalymui nuo stambių karminių ryšių. Jei pinigus ima neigiamas žmogus, laikoma, kad juos paėmė pats šėtonas, ir, principe, taip ir yra, kadangi jie jo dalys. Tuo pačiu šventieji įgauna teisę veikti. Pas šėtoną ant kiekvieno karminio ryšio kaba žymėtina lentelė su nurodyta kaina. Ir jei pinigai paimti, tai šėtono jau neklausia ir iš karto nutraukia atitinkamus raiščius. Jei šėtonas labai brangino šiuos ryšius, jis po to gali barti paėmusį pinigus, neduoti jam eilinę šėtonišką premiją ir t. t. tai jo reikalas, tačiau kadangi pinigai paimti, atgalinio kelio nėra.
   Stambesnių aukojimų bažnyčiai, vaikų namams ir t. t. atveju tai registruoja Angelai ir praneša Dievui. Tuo pačiu vyksta atsiskaitymas su šėtonu, jau tiesioginiais srautais iš Dievo. Esant stambiems paaukojimams palaikymas eina ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems iki 7 žmonių.

   Pagal islamą.
   1. Dovana iš 5 ar 7 buityje būtinų daiktų nepasiturintiems teigiamiems žmonėms vienišoms senutėms, skurstančioms šeimoms be maitintojo ir t. t. Tai gali būti siūlai, kojinės, muilas, degtukai ir t. t. ne maisto produktai, ir ne brangūs daiktai. Tokia išmalda eina už sėkmę darbuose. Iš principo, ji turi būti kiekvieną mėnesį, kaip išskaitymas iš atlyginimo nepasiturinčiųjų reikmėms. Tačiau jei žmogus sumano kokį tai darbą, tai galima paduoti ir nelaukiant atlyginimo. Tokia išmalda duoda įvairiapusę galingą apsaugą netgi nuo karminių atakų į darbus. Darbai gali būti įvairūs ir prekybiniai, ir statybiniai, ir visuomeniniai patys įvairiausi.
   2. Iš trijų maisto produktų rūšių (pavyzdžiui, 1 kg kviečių, ryžių, miltų ar pusė kibiro kibiras bulvių, duona ir t. t.) daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms, bet ne neigiamoms ne alkoholikams, tinginiams ir t. t., o dorai ir sąžiningai gyvenantiems žmonėms. Duodama kartą į tris mėnesius, pradedant nuo sausio, 4 kartus per metus tam, kad namuose nieko netruktų. Dirba visai šeimai ir maždaug metams-pusantrų į priekį. Kritiškiausiose situacijose tai šeimai visada atsiras būtiniausio.
   3. Drabužius, patalynę, audinius pavyzdžiui atraižą suknelei, ar kojines, chalatą ir t. t., tačiau ne brangiau viršutinės palaidinukės. Vieną daiktą vienu kartu, 2 kartus į metus. Tai stiprina žmogaus apsaugą subtiliame plane pusantrų-dviems metams į priekį. Šventieji prižiūri mūsų apsaugos sistemas, stiprina, atstatinėja. Galima duoti ir už vaikus 1 daiktą už vieną žmogų.
   4. Iki 60 rublių musulmoniško pasninko pabaigoje: reikia aukoti už kiekvieną sielą. Pagal tai vyksta musulmonų registracija kiekvienais metais. Žmogų ima kontrolei, tikrina ryšius, apsaugines sistemas, jei reikia atstatinėja. Jei nepaaukota, tai žmogumi ypatingai nesirūpina, jis tarytum iškrinta iš tarpo tų, kurie randasi srauto apsaugoje. Duoti reikia kukliems tikintiems žmonėms mažai aprūpintoms senutėms, vaikams ir t. t.
   5. Iki 100 rublių. Už fizinę ir psichinę žmogaus sveikatą. Tai atsipirkimas nuo nuodėmių, ypač šio gyvenimo. Per tokią išmaldą valo nuo smulkių ir vidutinių karminių kabliukų. Aukojama nepasiturintiems teigiamiems žmonėms, tačiau ligoniams šios išmaldos rūšies aukoti nepageidautina.
   6. Iki 1000 rublių. Už laimingą likimą, žmogaus bendrą būklę. Taip pat šventyklų statybai ir t. t. kaip ir judaizme. Tai taip pat registruoja Angelai ir papildomai globoja sielą ir padeda. Šios išmaldos atveju geriau aukoti pačiam, jei aukoja kitas, tai veikia 1/3 pajėgumu. Kitais atvejais tai ne taip svarbu.
   7. Iki 25 tūkst. ar daiktais, produktais ir t. t. į masinio skurdo taškus, kur badas, karas, pabėgėliams, nukentėjusiems nuo stichijos ir t. t., tiltų statybai, transportas žmonėms. Tuo pačiu į apsaugą nuo skurdo imamas žmogus su savo palikuonimis iki 4-os kartos (iki 25 žmonių) 70-čiai metų.
   Pavyzdžiui, Nalčike buvo pravesta labdaringa akcija su nemokamu autobusu viename iš centrinių maršrutų. Mes asmeniškai to kolektyvo nepažįstame, tačiau subtiliame plane matosi, kad tik du vadovai šios akcijos iniciatoriai, ir 1/4 kolektyvo dalis, kuri nuoširdžiai palaikė šią akciją, gavo minėtą apsaugą. Vienas vadovas 7, kitas 5, visų kitų po 3 palikuonis paimta kontrolei 50-čiai metų. Jiems seksis materialiniuose reikaluose. Kiti kas širdy nepalaikė negavo nieko.
   Ir kaip besijuoktų iš šio autobuso kai kurie nelabai toliaregiški žmonės, šis faktas turėjo labai svarbią reikšmę subtiliame plane ir buvo labai savalaikis, kaip tik prieš žemės lemiamo pasirinkimo dienas. Nalčikas tai svarbus strateginis žemės mazgas, nuo jo pasirinkimo priklausė daug kas, ir šėtonas labai gyrėsi prieš Dievą, kad šis regionas juo pilnai patikėjo, kad čia visi gyvena pagal jo principus. O čia jį taip stipriai ir demonstratyviai pavedė į ką jam Dievas iš karto ir nurodė. Šėtonas labai supyko ant šios akcijos autorių, ir kol pas jį lieka jėgų, mėgina jiems pridaryti visokių šunybių. Tačiau laikas keičiasi, ir pranašas Muchammadas (telaimina jį Allachas ir tedidina jo jėgas!), kuris nepamiršta panašių dalykų, sako: "Leiskit man išvalyti purvą finansiniuose dalykuose, ir mes pasižiūrėsime po pusės metų kieno tiesa stipresnė, kas laimės galutiniame rezultate visiems su kaupu atsilyginsiu!"
   P.S. Jau patys pirmi šių rankraščio eilių skaitytojai ėmė prieštarauti, kad tai visai ne savanaudiška akcija, o padaryta dėl firmos reklamos. Taip gali pagalvoti daugelis, todėl paaiškinsime detaliau. Pirma, ant autobuso metro dydžio raidėmis buvo užrašyta: "Labdaringa akcija". Antra, tiesiogiai už ją organizatoriai negavo nei cento. O trečia, kodėl niekas kitas savęs nereklamuoja panašiu būdu? Kodėl vietoje labdaringų darbų jie investuoja milijonus į pavojingą juodai magišką reklamą televizijoje? Tegul geriau investuoja milijoną į mūsų knygą, kad ji nebūtų tokia brangi, mes už tai su džiaugsmu išreklamuosime juos po visą šalį ir Viešpats, žinoma, nepaliks jų gero darbo be dėmesio.
   Ir dar islamo lygyje praeina žmonės, kurie apskritai linkę atiduoti viską, kas pas juos yra, išskyrus patį būtiniausią. Tokie žmonės užsitarnauja 40% savybių, pagal kurias patenka į rojų. Be to švariuose pasauliuose jie po to tampa vadovais. Dievas vadovus atsirenka pagal gerumo ir dosnumo principą. O šėtonas, priešingai, vadovais skiria godžius tuos, kurie 90 iš apačios. Vadovo nuo Dievo bruožas viską perleisti pro save dėl naudos reikalui, kitiems, nieko nesulaikyti, išskyrus patį būtiniausią.
   Ir yra dar žmonės, mokantieji atiduoti labai daug iš karto vos ne viską, ką turi. Toks didelis dosnumas su laiku duoda po 3 gyvenimų pasakiškus turtus. Ir nuolatinis gerumas taip pat duoda po 2-3 gyvenimų didžiulį apsirūpinimą žemėje. Jie gauna ar turtingą palikimą, ar tuokiasi su turtingais žmonėmis ir t. t. Nieko atsitiktinio čia nebūna, viską apsprendžia praeitas sielos gyvenimas ir joks gėris nedingsta veltui. Kiekvieno žmogaus likimas kuriamas jo paties rankomis galutiniame rezultate kiekvienas gaus tiksliai pagal savo nuopelnus. Ir kol dar yra laiko skubėkite užtikrinti sau geresnį likimą. Viskas sprendžiama čia žemėje, kada išeisime iš čia, jau nebus galima nieko pakeisti.

   Krikščionybė.
   1. Iki 10 rublių arba kažkokios smulkmenos druska, degtukai, duoti atsigerti vandens ir t. t. Pagal tai žmogus registruojamas krikščioniškame sraute, matuojama jo ištikimybė krikščioniškiems idealams kuo dažniau duoda tokiu būdu, tuo didesnis jo reikšmingumas, tuo didesnis dėmesys jo prašymams, maldoms. Laikoma, kad panašiais darbais žmogus prisimena Dievą, darbu įrodo ištikimybę meilės įstatymui. Netgi jei žmogus nekrikštytas, tai įskaitoma, ir tik stebisi kodėl jis oficialiai nepatvirtina savo ištikimybės krikščionybei. Ši išmalda duoda stiprų palaikymą teismo dieną.
   2. Iki 15 rublių arba maisto produktai sausainiai, saldainiai, miltai, cukraus stiklinė ir t. t. Ši išmalda nuo mažų karminių kabliukų emociniame-psichologiniame lygyje, ji lengvina sielą, suteikia sutaikinimą, dvasinę ramybę. Nesvarbu kam duoti.
   3. Didelis produktų kiekis kibiras bulvių, aliejaus litras, 2-3 kg miltų ir t. t. 2-3 kartus metuose. Tai taip pat dirba 1,5 metų į priekį ir užtikrina gerovę namuose. Tai aukojama nepasiturintiems. Galima pažįstamiems ar pažįstamų pažįstamiems. Jei žmogus perka didelį kiekį produktų maišą miltų ar cukraus ir t. t., tai iš to būtina išskirti dalį išmaldai. Iki pastarojo laikotarpio produktus skirstė šėtonas, ir subtiliame plane vyko įdomus procesas: Angelai rodydavo tai šėtonui ir sakydavo matai, jis tau davė, štai tau dar srautai, dabar duok jam daugiau, nei jis tau. O dabar tai vyks dar paprasčiau, kadangi šios sferos kontrolė pereina į teigiamų jėgų rankas.
   4. Gyvenamojo ploto suteikimas už mažą kainą tiems, kuriems būtina. Visai nemokamai negalima, tuo pačiu gaunasi savotiškas spaudimas į žmogaus sąžinę, jis jaučiasi neišsimokėtinoje skoloje, ieško kuo galėtų atsidėkoti. O jei už užmokestį, tai žmogus jaučiasi atsiskaitęs, nesikamuoja dėl būtinumo atsakyti į geradarystę. Tokia pagalba labai aukštai vertinama, su ja gali lygintis tik dvasinė našlaičių globa ir pan. Už tai žmogus po to patenka švariuose pasauliuose į geriausias vietas ten taip pat yra gražesnės, aukštesnės, nuostabesnės vietos ir yra paprastesnės, proziškesnės. Ši pagalba veikia asmeniškai žmogui. Jei susispaudė trise, tai eina į iniciatorių ar į šeimos galvą. Jei žmonės tai daro sąmoningai, tai kiekvienu atveju reikia pasakyti Dievui tai už tą, o tai už aną.
   O kas su būstu šiame pasaulyje parodė žiaurumą neįsileido, kada galėjo, to, kam labai reikėjo, tas į rojų nepatenka, jam ilgai teks melsti net dėl rojaus pakraščių gabalėlio, darbuojantis pasaulio sandaros pasienyje. Kaip jie neįsileido artimo į namus, taip ir jie nebus įleisti į Dievo namus, gyvens ant slenksčio. Principas čia vienas mūsų darbai patys kalba už mus.
   5. Savo laiko dalį ar pajamų dalį skirti grynai labdaringiems darbams. Arba atlyginimo dalį pervedinėti į gailestingumo fondą, arba pačiam padėti kolegai savo darbo laiko sąskaita. To reikia ne tiek dėl labdaringumo, kiek pačiam žmogui augimui darbe. Kiekvienas pervedimas iš atlyginimo, kiekvienas pagalbos atvejis savo laiko sąskaita sugrįžta šimteriopai, duoda arba naują kūrybinį impulsą, arba padeda kilti tarnyboje. Tai vadinama broliška (ar seseriška) pagalba. Tuo metu, kada žmogus padeda kitam, palikęs savo reikalą, už jį dirba Angelai, ir vėliau jo paties reikalas sprendžiasi tarytum savaime. Pavyzdžiui, žmogus savo šieno nesurinkęs padeda kitam, savo namas neužbaigtas, o jis eina padėti kaimynui. Tačiau rezultate tai didžiulė pagalba sau. Pavyzdžiui, kad sėkmingai pastatyti savo namą, reikia ne mažiau 3 kartus padėti kitam statybos metu. Tada savo statyba vyks sklandžiai ir medžiagos atsiras, kokių reikia ir darbas vyks sklandžiai, ir bus sėkmingai viskas užbaigta. Vėl gi priminsime, kad šie dėsningumai tik teigiamoms sieloms. Pas neigiamus žmones kiti įstatymai, jiems šėtonas padeda už kitus nuopelnus.
   6. Mokymas, pagalba žiniomis visose srityse. Tuo pačiu duodamos vis gilesnės žinios ir pačiam lengviau toliau mokytis. Subtiliame plane perduoti savo žinias tai pačiam statyti sau laiptus į vis aukštesnius žinių šaltinius. Jau kalbėjome, kad tas, kas moko kitus melstis, gauna kariaunos globą, o ateityje ar šiame gyvenime, ar sekančiame aukštą dvasinį titulą. Arba, pavyzdžiui, jeigu kažkas islame moko kitus skaityti Koraną arabų kalba, tai, išmokęs tris, gauna iš Viešpaties tarpininko tarp Allacho ir žmonių titulą. Išauga jo dvasiniai sugebėjimai, maldos stiprumas ir už savo darbus, ir už kitų.
   7. Motiniška pareiga arba motinos už savo vaiką, arba motiniškas rūpinimasis artimaisiais: giminaičiais, broliais ir seserimis ir t. t. duoda stipriausią apsaugą, galima net į pragarą nusileisti ir grįžti nesužeistu. Kokia čia išmalda, gali nustebti kažkas, jei kalbama apie pareigą, prievolę? Būtent pati aukščiausia išmalda. Todėl, kad šiame pasaulyje nėra tokių jau atrodytų pačių būtiniausių prievolių, kurias šėtonas nesistengtų priversti žmogų nevykdyti. Ir kuo svarbesnė prievolė, tuo atkakliau stengiasi šėtonas. Ir jei kažkas galvoja, kad dauguma vykdo motinos pareigą, tai jie stipriai klysta. Iškaišioti vaikus po šėtoniškus lopšelius ir mokyklas nereiškia ją vykdyti. Iki 7 metų vaikas turi būti pilnai auklėjamas namuose, iki 3 metų jį pavojinga net rodyti svetimiems, o šiandieninės ir pavadinti nežinai kaip nešasi maitinamą kūdikį į svečius, kur rūko ir geria, paleidžia per rankas "palaikyti", linksminasi su nesustiprėjusia siela, kaip su lėle. Po tokių svečių ne visos teigiamos sielos sugebės išgyventi, o jau sveikatos ir net psichinio vystymosi pažeidimai neišvengiami. Apie kokią motinos pareigą galima kalbėti, jei su vaiku žaidžia, kaip su žaislu, o jei kas nors ne pagal jas arba rėkt, ar, dar blogiau, rankos į darbą.
   Arkangelas Mykolas perspėja kas bus žiaurus su vaikais teismo dienomis, gali nesitikėti jo pagalbos, jis nuima nuo jų visas savo apsaugas. Ir tie, kurie dar turi nors lašelį blaivios sąmonės, turi suprasti, ką tai reiškia sielai tą patį kaip likti be skafandro kosmose. Dabar ant vaikų pastatytos apsaugos nuo baisaus teismo procesų, o nuo fizinių sumušimų jos ardosi. Naikinantis kitą, naikina save, teismo dienomis derlius nuimamas akimirksniu. Neieškokite vaikuose pykčio priežasties, ieškokite suaugusiuose, savyje. Vaikai tūkstantį kartų švaresni, nei suaugę, jei jie ir elgiasi blogai tai nuo mūsų pačių purvo. Užtenka lieti ant nekaltųjų savo pyktį.
   Štai ir galvokite, kokio aukščiausio gailestingumo, kokio pasiaukojimo reikalauja motinos pareigos vykdymas, ar ne tai aukščiausia mūsų sąlygomis išmalda.
   8. Tėviška pareiga ir apskritai silpnųjų gynėjo vaidmuo galima pasakyti tą patį, kaip ir apie motinos pareigą. Kas ja vykdo gauna nepažeidžiamumą mūšyje, o jei kažkas ir nutinka, tai nepastebėtu nelieka, jie tampa didvyriais, gauna dvasines jėgas žygdarbio įvykdymui.
   9. Sesers pareiga neabejingi ir rūpestingi santykiai su broliais, bendraamžiais. Čia atlygis ateina jau šiame gyvenime jie gauna patikimą ramstį gyvenime, ištikimą, sąžiningą ir suprantantį žmogų greta savęs. Tiesa, tai taip pat nebūtinai iš karto būna, šėtonas pavedžioja už nosies, pakiša tai vieną, tai kitą savo sūnelį šiai rūpestingai sielai, tačiau jei ji atsilaiko, neišduoda savo pareigos, tai galutiniame rezultate žadėtasis nuo Dievo neišvengiamai ateis.
   10. Brolio pareiga rūpinimasis seserimi ir bendraamžėmis, kaip seserimis (ne kaip potencialiomis meilužėmis tai visai ir ne rūpinimasis, o priešingai). Kas galės ją atlikti gaus kaip dovaną šventumą, ypatingą apsaugą nuo moralinio purvo. Kas buvo ankstyvuose gyvenimuose vertu broliu, tie 7-9-ame gyvenime tampa dvasininkais, juos ima į ypatingą globą šv. Aleksandras Nevskis.
   11. Žmogaus pareiga, gyvos sielos pareiga melstis. Melstis už tai, už ką mes jau kalbėjome. Ne, mūsų niekas neverčia atlikti šios pareigos antai kiek jų aplink, nesimeldžiančiųjų. Tačiau tie, kurie supranta, dėl ko jie čia, ir savanoriškai, su džiaugsmu sieloje, nesibaimindami atakų ir žemiškame, ir nematomame pasaulyje pradeda atsiskaitinėti su šėtonu atsisakydami nuo jo duoklių už tylėjimą, už atsisakymą bendrauti su Dievu, ir su dėkingumu nukreipia savo žvilgsnį į vienintelį gyvenimo ir išgelbėjimo šaltinį tie gauna už tai ir žemišką, ir Dangišką gyvenimą.
   O jei šios pareigos nevykdė ir tylėjo visą gyvenimą šėtono džiaugsmui, patogiai besivartydamas jo purve, tai ir atlygis jam tai, ką jis pamilo labiau už Dievą žemės kalnelis ant kapo kauburėlio. Kas netiki amžinuoju gyvenimu ir nesiekia jo maldose ir svajonėse, gaus tai, kuo tikėjo, keliaus su visu šiuo purvu perlydymui į pasaulio sandaros žaizdrą ugninę hieną.
   O tie, kurie nuoširdžiai, iš sielos gilumos meldžiasi už savo ir pasaulio, skęstančio blogyje, išsigelbėjimą, tiems atlygis amžinos malonės.


Toliau 6. Ką daryti negaluojant ir sergant.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org