Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 



V dalis. PAGRINDINIAI RITMAI

1. Ritmas dangiškas ir ritmas žemiškas

   Ir nunešė mane Angelas į didelį ir aukštą kalną ir parodė man didįjį miestą, šventąją Jeruzalę, nusileidžiančią iš Dangaus nuo Dievo… Šiam miestui apšviesti nereikia, nei saulės, nei mėnulio, kadangi Dievo šlovė jį apšviečia ir Avinėlis yra jo šviesuliu. Išgelbėtos tautos gyvens Jo šviesoje ir visi žemės karaliai atneš savo šlovę į šį miestą…
   Ir parodė man Angelas gyvybės vandens upę, skaidrią kaip krištolas, ištekančią iš Dievo ir Avinėlio sosto. Abiejuose upės pusėse auga gyvybės medžiai, kurie duoda dvyliką derlių – kiekvienam mėnesiui savas vaisius, o medžių lapai skirti žmonių išgijimui…
   Ir pasakė man Angelas: tikri ir teisingi šie žodžiai, ir Viešpats, šventų pranašų Dievas, atsiuntė jums Angelą, kad parodyti savo tarnams tai, kas netrukus turės įvykti.

   Apreiškimas 21, 10, 23-24; 22, 1-2, 6.

Ritmas dangiškas ir ritmas žemiškas.

   Dabar apie kalendorių.
   Jau kalbėjome, kad puolęs pasaulis ir žemė gyvena dabar pagal kitą laiką, nei visa kita pasaulio sandara. Tiesa, paminėjome tik apie Dievo laiko matus, kurie dar globališkesni, nei laiko matai sukurtame pasaulyje. Sukurtame pasaulyje veikia struktūros analogiškos laiko ir mėnesio sąvokoms, tačiau jos stipriai skiriasi nuo žemiškų.
   Dangiški metai sudaro 24 tūkst. metų – tai vidutinis periodas, būtinas sielos augimui ir brendimui. Šio periodo pradžioje sukurtame pasaulyje kuriamos naujos sielos, ir jos pradeda savo judėjimą per gyvenimą – nuo avinėlio lygio iki žvakės, įvaldydamos tą pasaulio sandaros vaizdų eilę, kurią aprašėme III dalyje. Dabar eiliniai Dangiški metai baigiasi, jie prasidėjo prieš 23 tūkst. metų pagal žemės laiko matus. Šis ritmas liečia ir sielas, praeinančias savo vystymąsi žemėje, tačiau nematomoje mums formoje.
   Mums svarbu tai, kad šių metų bėgyje kiekvienas iš pranašų pateikia bendram svarstymui svarbiausius savo klausimus ir jų sprendimu pradeda užsiiminėti visos pasaulio sandaros jėgos, kada tai būtina. Žemės ir visos puolusios dalies klausimus, ryšium su nedarbinga liuciferio būkle, iškelia dabar einantiems Dangiškiems metams pranašas Mozė. Ir žemės klausimų svarstymas prasidėjo ką tiktai – 1988 metais, ir tęsis iki prisijungimo prie švariųjų pasaulių maždaug 2014-2015 metų, iki antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo. Aktyviausias laikas maldoms už žemę – nuo 1992 metų iki 2003 metų. Dabar pagal kiekvieną žemės prašymą vyksta milžiniškas ir greitas darbas – visa pasaulio sandara, iš tikro, užsiima dabar pagrinde mumis. Pasirodo, kad visi stambūs žmonių prašymai Dievui už visus praėjusius tūkstantmečius – dėl žemės ir visų sielų, kenčiančių nuo šėtono priespaudos, išgelbėjimo, dėl Adomo išgelbėjimo ir pan. – iki to laiko buvo tik užrašinėjami ir saugojami iki laiko, Dievo nustatyto jų peržiūrėjimui. Todėl mes su jumis jau turime dalį, atliktą visų mūsų protėvių, – žemės išgelbėjimo darbas vis vien vyksta ne savaime, o tik pagal prašymus iš žemės. Tačiau dabar jau atėjo laikas išgelbėjimo darbus imtis į savo rankas. Praktiškai visos senos maldos jau išpildytos, ir reikalingi, pirma, nesikeičiančio žemės gyventojų pasirinkimo siekime į švarą ir šviesą patvirtinimai, antra, konkretūs prašymai, pagal kuriuos vyks tolesnis darbas. Kuo konkrečiau kiekvienas žmogus praneš apie savo poreikius, – o poreikiai pas mus ne tik asmeniniai, mums juk reikia ir taikaus gyvenimo šalyje ir žemėje, normalaus ekonomikos darbo, ekologinių problemų sprendimo ir t. t., ir pan., – tuo greitesnis ir mažiau skausmingesnis bus žemės perėjimas į švarų gyvenimą.
   Kas gi būtų, jei žmonės nesimelstų ar dabar nesimels? – gali kažkam kilti klausimas. Šios pasaulio dalies išvalymas vis vien prasidėtų Dievo nustatytu laiku, bet nepavyktų išgelbėti tų sielų (visų pirma mus su jumis), kurias galima išgelbėti dabar. Maldos padeda išgelbėti ir pačius žmones, ir žemės dalis, ir Adomo, Atlantų, Asirų dalis ir visų pranašų, atėjusių čia ir begyvenant žemėje praradusius nemažai savo dalių nuo šėtoniško pasaulio atakų. Jei mes nesimelstume, tai juos ištraukti iš purvo krūvos būtų neįmanoma, ir jie būtų nusiųsti sunaikinimui, išsilydymui į ugnį kartu su visu likusiu šėtonišku ūkiu. Pražūtų iki 60% tų, kurie jau yra išgelbėti šiai dienai. Ir tai šalia to, kad gelbėjimo darbai dar vyksta visu pajėgumu ir tęsis iki antrojo Kristaus atėjimo 2014-2015 metais. Štai šių darbų sėkmė 70% ir priklausys nuo maldų iš žemės.
   Reikia atsižvelgti į tai, kad valymas vyks dviem etapais. Iki 2000 metų, kol žemė ir Kristaus kūnas randasi puolusioje dalyje, vyksta didelio masto, bet ne galutinis valymas – renka pačias stambiausias purvo dalis. Po mūsų atsiskyrimo nuo puolusio pasaulio prasidės giluminis, tiesioginis visų jo sluoksnių valymas paeiliui, ir tada reikės dar nuodugniau užsiimti tuo, kas pavadinta Šventose Knygose – "mirusiųjų prisikėlimu", – suradimu ir išgelbėjimu, visų dar išsaugojusių gyvybės likučius visų nukentėjusių sielų dalelių.
   Klausimų, susijusių su žeme, daug, todėl Mozė paskirsto juos visoms jau žemiškų metų dienoms. Savo pasiūlymus įneša ir pranašas Muchammadas (telaimina juos abu Viešpats ir atneša mums visiems galutinę pergalę prieš piktą nešvarybę!). Šie klausimai paskirstyti jau 69% žemiškų metų dienoms. Kitos dienos pilnai atiduotos šėtonui. Taip nustatė Dievas nuo pačios nuodėmės-nuopuolio pradžios. Grynai teigiamų dienų metuose taip pat tik 31%, o likusios metų dienos – mišrios.
   Tačiau toks skirstymas išlieka ne visada. Kada žemė praeina tris pavojingus taškus – "pėdoje", "kelyje" ir viršutinėje "šlaunies" dalyje, – tai ten sukauptos tokios jėgos, kurios neklauso nei Dievo, nei šėtono ir, pažeisdamos visus susitarimus, daro viską savavališkai. Apie vieną iš tokių pavojingų taškų "kelyje" mes kalbėjome, kiti principe yra analogiški. Tai taškai, kuriuose Dievas ir pranašai turi mažai galimybių tiesioginei žemės kontrolei ir tamsios jėgos tuo naudojasi. Principe, jos galėtų ankstesniais laikais ir pilnai sunaikinti žemę tuose taškuose (dabar tai jau neįmanoma), bet tada jos būtų praradusios vieną iš pagrindinių savo jėgų palaikymo šaltinių, ir proto likučiai jas vis tik sulaikydavo nuo šito. Kada žemė praeina "šunį" viršutinėje "kojos" dalyje, neigiamų dienų metuose skaičius išauga iki 56% 1,5 metų laikotarpyje, "pėdoje" – iki 69% metuose 2 metų laikotarpyje. Kada praeiname, kaip dabar, "jautį" "kelyje", – iki 80% neigiamų dienų metuose 3 metų laikotarpyje. Tai patys sunkiausi žemės istorijoje periodai, pasikartojantys nuo 1115 iki 1500 metų periodiškumu – ir judant iš apačios į viršų, ir iš viršaus į apačią.
   Tačiau kadangi tai daroma savavališkai, tai Dievas po to grąžina visas šias dienas išėjus iš tų taškų, kada pats mato, jog to reikia, be to priklausomai nuo įtakos į žemę sunkumo pasiima nuo 2 iki 4 neigiamų dienų už vieną teigiamą. Ir tos dienos, kurias mes praradome dabar, – nuo 1991 iki 2003 metų žemei kaip tik praeinant "kelio" zoną, – bus grąžintos pradedant nuo 2004 metų. Savivaliauti šėtoniškos jėgos gali tik šiuose pavojinguose taškuose, kitu laiku teigiamomis dienomis žemei statoma pilna apsauga iš visų pavojingų krypčių, pilnai nutraukiami visi neigiami srautai ir duodami tik teigiami.
   Išgyvenamojo periodo sunkumas kiekybiškai išreiškiamas, pavyzdžiui, tuo, kad 1992 metais buvo 296 visiškai neigiamos ir tik 32 visiškai teigiamos dienos (kitos mišrios). Už tai 1994 metais numatomas beveik visiškai atvirkštinis santykis. Subtilaus plano atžvilgiu psichologiniu požiūriu tai bus geriausi metai. Jei ne nemalonūs teismo dienos reiškiniai, ypač sunkūs neigiamiems žmonėms, tai galėtų būti vieni iš nuostabiausių XX amžiaus metų. Panašūs buvo tik 1956 metai, kada Viešpats atsiiminėjo dienas už karą. Taip, kad neigiamomis dienomis kalendoriuje pavadintos tos, kuriomis teigiamos jėgos beveik nesikiša į žemės reikalų padėtį, – išskyrus didžiulių pažeidimų atvejus, kuriuos nurodys patys žemės gyventojai. Jei nenurodys ir neprašys apsaugoti nuo savivalės, niekas iki teigiamos dienos neįsikiš, – štai kodėl yra reikalingos maldos tomis dienomis. Visiškai teigiamomis dienomis šėtoniškos jėgos neprileidžiamos į žemę, o mišriomis – veikia ir vienos, ir kitos.
   Sekantis mums esminis ritmas – mūsų metų mėnesiai. Jie turi giluminį pobūdį skirtingai nuo saulės ir mėnulio ritmų, veikiančių tik puolusioje dalyje. Mėnesiai švariuose pasauliuose – tai periodai, kuriais vyksta įvairių srautų darbas, būtinas vientisiniam ir visapusiškam sielos augimui. Apskritai sukurtame pasaulyje dirba 24 srautai, tačiau į "kojas" – į tą dalį, kurioje mes randamės, – veikia tik 12, kiti užtikrina "liemens" augimą. Tačiau, deja, iki žemės šis ritmas ateina su didžiuliais pažeidimais ir praradimais. Dėl specialių filtrų ir keitiklių sistemų jis ateina iki mūsų, pirma, su trijų mėnesių pavėlavimu, antra, jau užterštas ir šėtono transformuotas. Kova už laiką čia vyksta tiesiog arši. Geriausiais savo laikais šėtonui pavykdavo perstumti ritmą ir iki 4 mėnesių. Kadangi kuo ilgiau iki žemės eina srautas iš švarių pasaulių, tuo stipriau jis gali jį perdirbti norima kryptimi. Tris kartus metuose – spalį-gruodį, kovą ir rugpjūtį šėtonas visiškai nutraukia srautus, einančius į žemę (aprašymo eigoje bus aišku – kodėl). Dangiški mėnesiai taip pat būna nuo 29 iki 31 mūsų dienų, tačiau ten šis skaičius kinta priklausomai nuo atitinkamo vystymosi ciklo poreikių. Tačiau iš principo šie ciklai labai artimi mūsų metų struktūrai. Tai jau žemės judėjimas aplink saulę šėtono priderinamas prie šio ritmo, o ne atvirkščiai, kadangi būtent šiame judėjime žemė patenka į stambiausios puolusio pasaulio vampyrinės struktūros – "laiko mašinos" – atitinkamus filtrus ir keitiklius.
   Dangiško ritmo ciklas prasideda birželį pagal mūsų kalendorių, tačiau ateina iki žemės rugsėjį. Praėjusiais ir šiais 1993 metais naujas ritmas įsijungia rugsėjo 1 dieną, o 1994-ais įvyks pasistūmėjimas viena diena – rugsėjo 2 dienai. Tačiau 1996 metais prisidėjus keliamajai dienai vėl bus atstatyta pradinė padėtis. Tokiu būdu žemei ciklo pradžia ar žemiškų metų pradžia – rugsėjy, ir priimtas dabar pravoslavų bažnytinis kalendorius teisingai atspindi naujo ciklo srautų veikimo į žemę pradžią. Įdomu, kad islame priimtas kalendorius atspindi tiesioginę dangiškų mėnesių struktūrą (be pasistūmimo) maždaug 60% šiai dienai.
   Metų pradžia sausio 1-oji – tai šėtoniškų metų pradžia. Prieš 35 tūkst. metų sutartį su Dievu jis pasirašė gruodžio 31 dieną, ir dabar jie švenčia šią datą, kaip savo savarankiško, atskiro nuo Dievo gyvenimo pradžią. Jokios astronominės logikos metų pradžia sausio 1 dieną neturi. Jei ką nors reikštų išskaičiavimai ir žmonės patys galėtų nustatyti datą, tai kas trukdytų, pavyzdžiui, metų pradžia padaryti gruodžio 23 dieną – saulės pakilimo į zenitą šiaurės pusrutulyje pradžią? Tada ir Kristaus gimimas pagal naują stilių būtų minimas trečią naujų metų dieną, o ne praėjusių gale, kaip yra dabar. Jokios žemiškos logikos čia nėra, ir jos nereikia ieškoti. Kadangi yra šių naujų metų pateikimo į žemę jau po Kristaus gimimo aiški logika. Savo esme dabartiniai nauji metai – tai antikalėdos. Žemė tomis dienomis subtiliame plane visai išplėšiama iš jos normalaus judėjimo, statoma ant šėtoniško šventinio stalo ir "aplaistoma", keliant tostą už tai, kad ji dar geriau maitintų šėtonišką sistemą. Ir kada mes 12 valandą nakties draugiškai keliame taures, tai susidaužiame su pačiu šėtonu, už jo sveikatą ir už sėkmingą tolesnį jo tupėjimą ant mūsų sprando. O jei kalbėti apie tikrąjį Kristaus gimimą, imant kaip atskaitos tašką realią nekintamą koordinatę – žiemos saulėgrįžos dieną, tai Išgelbėtojo atsiradimas šiame pasaulyje buvo 17 dieną po šios dienos, tai yra, perskaičiavus į šiuolaikinį kalendorių – sausio 8 dieną. Ir vėl gi pravoslavų kalendorius čia tikslesnis.

   Kas gi vyksta metų eigoje švariuose pasauliuose?
   Pirmą ciklo mėnesį (pas mus – rugsėjį) vyksta darbas su šerdies struktūra – tai sielos pagrindas, jos vientisumo, vidinės vienybės ir teisingos orientacijos pagrindas. Eina pagrinde raudonas ir šiek tiek oranžinis srautas.
   Nuo antrojo iki ketvirtojo mėnesio (pas mus spalis – gruodis) vyksta trijų mėlyno srauto lygių darbas. Jis atsakingas už reiškinių tikslumą, organizuotumą, sklandumą ir tvarkingumą. Šėtonas labiausiai nekenčia švaraus mėlyno srauto, kadangi jis stipriai susijęs su blaivybės savybe, joje purvas lieka purvu, kaip neapgaudinėtum savęs. O tai labai trukdo šėtoniško pasaulio būtybėms gauti malonumą nuo girtos būsenos, kurioje jos beveik nuolat randasi. Todėl šiais mėnesiais žemė beveik visiškai uždaroma nuo švarių pasaulių, mėlynas ateina labai mažais kiekiais, ir jį visaip išmaišo su purvu, kad net blaivybės kvapas neprieitų iki čia. O švariuose pasauliuose tuo metu vyksta labai svarbus darbas. Pradžioje sutvarkomi vidiniai sielos ryšiai ir išaiškinami praktiniai klausimai, kuriems reikalinga pagalba per maldą. Pirmose sielos vystymosi stadijose vyksta paties sugebėjimo melstis formavimas: ant šerdies užvyniojami mėlyni siūlai ir susidaro verpstas – vienas iš sielos vaizdų, turintis kiaurinį pobūdį, praskrodžiantis visus sielos įvaldytus sluoksnius. Sekantis mėlynas srautas sutvarko ir sustiprina ryšio su aukštesniaisiais pasauliais, su Dievu kanalus. O paskutinis, pats tankiausias mėlynas sukuria aplink šią kanalų sistemą kiaušinio pavidalo apvalkalą – vyksta apsaugų sutvirtinimas.
   Penktas dangiškojo ciklo mėnuo (pas mus sausis) formuoja rūpestingumo planą, eina žalias širdies srautas, kurio dėka ir auga Adomo planas, šeimininko-darbininko planas.
   Šeštas mėnuo (pas mus vasaris) neša žydrą srautą, ir vyksta darbas su paukštės planu, su angeliška sielos pradžia.
   Septinto mėnesio (pas mus kovo) šėtonas bijo labiausiai – eina violetinis srautas, kuris įjungia sielą į visą pasaulio sandaros vientisumą. Tai žemutinis Tikėjimo planas, jis leidžia sielai priaugti iki Kristaus, iki Jo vadovaujančių sumanymų, pradėti juose dalyvauti. Čia šėtonas uždaro visas turimas sklendes, maksimaliai suspaudžia kanalus, kad net lašelis šio griaunančio jo melą srauto nepatektų čionai.
   Aštuntą mėnesį (mūsų balandį) eina geltonas srautas – sumanymų įgyvendinimas, kūrybinių sielos sugebėjimų vystymasis.
   Devintą mėnesį (mūsų gegužį) eina žemutinis rausvo lygis. Pasaulio sandaroje rausva – laimės spalva. Tačiau ten, kaip minėjome, laimės esmė suprantama kaip idealo siekimo jėga, kaip sielos tobulėjimo greičio matas. Ir žemutiniame sukurto pasaulio lygyje, pirmame sielos vystymosi etape šis laimės matas yra jos savarankiškumo laipsnis: mokėjimas pačiam susivokti, ką toliau daryti, kur toliau augti, nustatyti, kokios silpnos vietos trukdo tolesniam vystymuisi ir kaip jas pašalinti, ką reikia patempti, kokius ryšius užmegzti ir t. t., ir pan. Taigi laimė čia – mokėjimas valdyti save, mokėjimas eiti savarankiškai.
   Po to dešimtame mėnesyje eina baltas srautas (pas mus birželis). Sielos švariame pasaulyje pradeda melstis Dievui dėl savo poreikių tolesniam augimui – už tai, kas buvo nustatyta praeitame mėnesyje.
   Vienuoliktas mėnuo (mūsų liepa) neša krištolinį srautą, sielos švariuose pasauliuose tuo laiku pasninkauja ir valosi, kad pasikelti aukščiau – į sekančius sielos augimo lygius.
   Ir paskutiniame ciklo mėnesyje eina sidabras (pas mus rugpjūtis). Tai karinis srautas, kovos su tamsa srautas, su visais netobulumo pasireiškimais – su likučiais tos nebūties, kuri prasiskverbė į sielą ir kuri įveikiama ne staiga, ne savaime, o intensyviu sielos darbu su savimi ir su jai paskirta pasaulio vieta. Pavirtimas šviesos kariu, kovotoju už tobulumą ir švarą – natūralus gyvos sielos kelias pirmame sukurto pasaulio vystymosi etape.

   O kas vyksta pas mus?..
   Rugsėjis – vienas iš pačių šviesiausių mėnesių metuose. Vientisumo atstatymas priduoda sielai džiaugsmingą, optimistinę nuotaiką. Šis mėnuo labai palankus bendravimui, kontaktams visuose lygiuose: sutarčių sudarymui, užsiėmimams dvasinėse mokyklose, bendravimui su senais pažįstamais, giminaičiais ir t. t. Teigiamiems žmonėms rugsėjis atneša išsivalymą, dvasinį pakilimą, jis mums – kaip trumpas atokvėpis mūšyje. Tiesa, neigiamiems žmonėms jis, priešingai, neša kažkokį nesuprantamą ilgesį, nerimą – kaip priminimą dėl būtinumo pakeisti savo gyvenimą. Tačiau ir jiems jokio pavojaus nėra, visumoje tai labai palankus mėnuo. Neblogas jis ir dvasiniam gydymui, ypač sielos ir sąmonės lygyje, bendroms maldoms už sielą – metų pradžioje visada priima stambius prašymus ir sielos palinkėjimus ir stengiasi po to pagal galimybes juos išpildyti.
   Tačiau mėnesio vidury žemę pradeda ruošti sekančio periodo išmėginimams – dar kartą tikrina ryšius, struktūros vientisumą, stato, kokias įmanoma, apsaugas. Tai paskutinėmis dienomis daro pats Viešpats, ir 20-omis mėnesio dienomis Pats su nerimu dėl jos likimo nuleidžia į gilią duobę, kur ji pamažu dingsta iš Dievo ir pranašų matymo lauko ir lieka tik šventųjų globoje, kurie leidžiasi kartu su ja. Saulės sistemos plane tuo metu žemę perdengia nuo Dieviškų jėgų jupiteris ir saturnas, o visa tai surengta tam, kad neprileisti čia mėlyno srauto, – kaip mes jau minėjome. Maždaug iki sausio 7 dienos žemė išlieka nepasiekiama Dievui ir pranašams. Virš jos pradeda burti vienas po kito šėtoniško pasaulio personažai, iš jos išsiurbia gyvybines jėgas, stengiasi įvesti joje savo tvarką.
   Spalis teigiamiems žmonėms tampa valios išbandymo mėnesiu. Ataka nukreipta į veiklos planą, į darbingumą. Viskas slysta tiesiog iš po rankų, tenka dėti dideles pastangas, kad pasiekti bet kokį menkniekį. Tačiau, kas nebebūtų, kaip blogai viskas besiklostytų, teigiamoms sieloms visų svarbiausia– išsaugoti budrų, optimistinį rugsėjo užtaisą. Ataka nukreipta visų pirma į norą gyventi. Tamsios jėgos stengiasi pradžioje palaužti žmogų dvasiškai, kad po to galima būtų iš jo vyti virves ir priversti galiausiai tarnauti sau.
   Lapkričio mėnesį prasideda pačios grubiausios – seksualinės pagundos. Kas truputį žino astrologiją, prisimena, tikriausiai, skorpiono ženklo, po kurio praeina šis mėnuo, esmę. Teigiamiems žmonėms visų svarbiausia – atsilaikyti prieš kitos lyties kerus. Tai pačios stipriausios magijos mėnuo, ir didžiausias pavojus ne žemiškame, o nematomame plane. Tai šėtoniškų jėgų triumfo mėnuo, jų pilnojo viešpatavimo įkarštis žemėje. Teigiamiems žmonėms svarbu santūrumas ir budrumas, reikia dažniau melstis dėl apsaugos, vesti asketišką gyvenimo būdą. Laukti ir ieškoti kažkokių malonumų nereikia – galima stipriai apsigauti. Pradėti naujus darbus šiuo periodu taip pat nepageidaujama, jei nespėjote pradėti rugsėjį, – atidėkite geriau iki sausio.
   Gruodis – tai lemiamo pasirinkimo mėnuo. Mėnesio simbolis – du raktai: auksinis ir juodas. Vykta aktyvi kova dėl žmogaus. Stipriai dirba šventieji. Vaizdingai tai atrodo taip: šventieji siūlo žmogui taurę su baltu, velnias laksto su taure su nešvariai raudonu, šėtonas – su kažkokiu pilkai-rusvai-balzganu ir t. t. Iš kur žmogus gurkštels, pas tą ir nueis jo sielos raktas. Visiems metams iki sekančio gruodžio sprendžiasi, su kuo bus žmogus. Ypatingai svarbu šį mėnesį nemeluoti, neapgaudinėti, neiti į kompromisus su sąžine. Dažniau lankyti bažnyčią, daugiau melstis už save, už savo sielą, už tai, kad atsilaikyti pagundoms, išsilaikyti teisingame kelyje. Šį mėnesį gali būti labai viliojantys pasiūlymai, tačiau dažniausiai jie iš esmės netikri. Tačiau deja, žmonės kol kas labai akli šioje kovoje už savo sielas. Jei mes mokėtume matyti subtilų planą, suprasti, kas slypi už pasiūlymo, – būtų lengviau. O kol kas geriau naujo nepradėti, dirbti pagal esančius kanalus, daugiau dėmesio skirti saviškiams ir artimiesiems, namų reikalams.
   Sausio 7 dieną Viešpats vėl paima žemę 2-3 dienoms į savo rankas, išvalo ir atstato stambesnius pažeidimus ir po to perduoda Kristui, kuris gydo ją visą mėnesį po buvimo tamsoje. Švariuose pasauliuose tuo metu auga Adomo planas, žmogaus planas, tačiau pas mus žmogus spėja tik truputį pažvalėti. Iš duobės mes išeiname pusiau be sąmonės, mus atgaivina ir tik mėnesio pabaigoje mes sunkiai atsistojame ant kojų. Tačiau sausis tuo pačiu tampa stipriausiu mėnesiu išgijimui. Mėnesio simbolis – kalavijas, be to tai paties Kristaus sidabrinis kalavijas. Jis juo nukerta grubiausius vampyrinius ryšius, kuriais žemę apdovanojo praeitame mėnesyje. "Atgailaukite, – sako Jis, – ir būsite išgelbėti".
   Tai atgailos, nuodėmių ir karminių ryšių atmeldimo mėnuo. Maldos ir išmalda už šiuos klausimus šimtą kartų efektyvesnės, nei kitais periodais. Žmonėms svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savo sveikata. Galima net vienomis maldomis išsigydyti. Tačiau ir žolės, ir įprasti vaistai, ir visos gydomosios procedūros veikia čia stipriau nei bet kuriuo kitu laiku. Kas užsiima dvasiniu gydymu, tuo metu gali imti gydymui sudėtingiausius atvejus, ieškoti įvairiausių metodų kovai su liga. Dažnai ateina netikėti ir teisingiausi sprendimai.
   Vasarį Kristus išleidžia žemę iš rankų, tačiau toliau stebi ją. Švariuose pasauliuose tuo metu augina, o pas mus – sušaudo paukštes. Iš jupiterio, saturno, marso – iš visų artimiausių demoniškų taškų šaudo visuose lygiuose, nuo žemės paukščių visumoje iki asmeninių žmonių paukščių (apie sielos paukštes žr.: Už regimumo ribos, 3 dalį, 3 skyrių). Todėl mums daugiausia, kas yra prieinama, – tai pažinimo procesas. Tai stipriausias mėnuo kanalų, subtilių sugebėjimų atstatymui, o taip pat moksliniams tyrinėjimams, protiniams ieškojimams. Mėnesio simbolis – langas. Tačiau kaip ir su raktu gruodyje, čia taip pat du langai – pas Dievą ir pas šėtoną. Todėl informacijos gavimui nuo Dievo reikia specialiai melstis, kitaip lengva praryti ir šėtono pakištą. Tačiau net jei žmogus specialiai ir nedirba su kanalais, neužsiima moksline veikla, nesimoko, vis tiek šį mėnesį sėjami žinių grūdai 5-6 metams į priekį. Jei žmonės gyvena grubiai, nešvariai, – savo sėklas sėja velnias – pagrindinis specialistas pažinimo klausimais šėtoniškoje sistemoje. Jei žmogus gyvena dorai, būna dvasiniuose ieškojimuose, tai iki jo ateina ir Dievo išminties sėklos. Pagrindinė šio mėnesio malda: "Atvesk mane, Viešpatie, į tiesos kelią!"
   Kovo mėnesį – kaip minėjome – šėtonas uždaro visas savo sklendes ir pastato galingiausius gaubtus. Žemei judant aplink saulę tai atrodo kaip nusileidimas į iš visų pusių uždarą tunelį. Mėnesiui žemė atsiduria dar sunkiau prieinamoje būklėje, nei rudenį. Tai tamsių jėgų šėlsmo mėnuo. Iš tunelio žemės rutulėlis išeina mažas-mažutėlis, tarytum ištirpęs. Tai pats tamsiausias ir pavojingiausias teigiamiems žmonėms mėnuo metuose. Juos gali persekioti nesėkmės, tykoti apgavystės ir spąstai, galimos avarijos keliuose, be to ypač yra nepalankios tolimos kelionės. Netgi melstis pavojinga – geriau pirmoje dienos pusėje ir tik už patį būtiniausią. Didelius prašymus už žemę, už šalį laikinai reikia nutraukti. Danguje apskritai mano, kad šis mėnuo iškrenta iš žmogaus gyvenimo, nieko išspręsti neįmanoma, tik žilus plaukus galima užsiauginti. O neigiamiems – tai karštligiško savo problemų sprendimo mėnuo. Esant triukšmui – kol niekas nemato, kol "savi" arti. Šį mėnesį reikalingas praktinis atsargumas – stengtis nepersišaldyti, nevaikščioti į pavojingas vietas; nesiaiškinti santykių, nesiekti teisingumo, neskubinti reikalų sprendimų. Tai irgi maksimaliai asketiškas mėnuo. Neatsitiktinai tai, kaip taisyklė, Didžiojo pasninko mėnuo.
   Balandį žemę vėlgi tik stebi. Danguje tai kūrybos mėnuo, tačiau žemėje praktiniai darbai eina sunkiai. Todėl Kristus stengiasi tuo pat metu panaudoti ir kūrybinį srautą, ir kažkuo kompensuoti praleistą praeito mėnesio – tikėjimo srautą. Jis ima mėnesį į savo globą. Tai mėnuo palankiausias dvasiniam pažinimui, atgailai, atsivertimui ir kreipimuisi į Tikėjimą. Šventieji ir pranašai kviečia žmones studijuoti Šventas Knygas, stoti į religinio bendravimo su Dievu kelią ir patys tampa jų padėjėjais šiuo metu. Tačiau balandis gali tapti praregėjimo mėnesiu ne tik religiniu atžvilgiu. Jei kažkas ilgai negalėjo išspręsti problemos – šį mėnesį gali ateiti sprendimas, gali išsispręsti gyvenimiškos situacijos ir t.t. Palankus jis ir teigiamų vedybinių sąjungų sudarymui. Apskritai, balandį gerai pradėti bet kuriuos darbus su tolimomis perspektyvomis: statyti namą, išvykti į tolimas keliones. Sėkmingas mėnuo piligriminėms kelionėms, šventų vietų lankymui. Tiems, kurie, pavyzdžiui, vykdo hadžą į Mekką, kelias bus labai lengvas, juos tarytum angelai ant sparnų neš. O neigiamiems šis mėnuo tuščias, jiems viso to nereikia, jie kamuojasi visą mėnesį be gimtų šėtoniškų srautų, visą laiką praleidžia apkalbose, tuščiose kalbose.
   Gegužė švariuose pasauliuose – metų rezultatų suvedimo, pasiekimų peržiūrėjimo laikas. Augančios sielos ne tik numato tolesnio judėjimo kelius, tačiau ir rodo tai, kuo galima pasigirti prieš Dievą ir pranašus. Danguje tai šventė. O šėtonas pyksta ir stengiasi kaip galima labiau ją sugadinti. Todėl gegužė dvilypis mėnuo. Iš vienos pusės, tai atsinaujinimo mėnuo: teigiami žmonės jaučia pakilimą, jaučia bendrą džiaugsmingą nuotaiką, bet, iš kitos pusės, reikia būti labai atsargiems, saugotis netikėtų staigių atakų. Be to, šėtonas savo nuožiūra naudoja einantį rausvą srautą. Jis jį sumaišo su nebūtimi ir tamsios sielos taip pat savaip šėtoniškai "linksminasi". Palankiausias šis mėnuo teigiamam menui, poezijai. Kitiems gi džiaugsmingą dangiško pasaulio nuotaiką galima pilnumoje pajusti tik bažnyčioje, ten eina švaresnis, neužterštas šėtono srautas. Ir mes taip pat turime galimybę prisijungti prie bendro ritmo: atėjus į bažnyčią papasakoti mintyse Dievui ir pranašams apie savo pasiekimus, apie tai, už ką galima gauti pagyrimą. Šiuo laiku puikiai skamba choras bažnyčioje, jis padeda prisijungti prie Dangiškos šventės. O žemiškame gyvenime gegužę gerai dovanoti dovanas, sveikinti, apsipirkti, tuo pačiu taip pat truputį džiuginti save ir kitus.
   Birželį Danguje visi meldžiasi, o čia, kad niekas nesimelstų, išleidžia kažkokias troškinančias dujas, ir visi vaikšto, kaip girti. Tai pačių subtiliausių velniškų gundymų mėnuo. Teigiamiems žmonėms jis pakankamai tuščias. O štai šėtoniškas menas, šėtoniškas mokslas – pakilime. Todėl ir brandos egzaminai mokyklose, sesijos aukštosiose mokyklose vyksta birželį, – kad stipriau pajungti į šėtoniškas programas tuos, kurie nori eiti pažinimo ir kūrybos keliu. Šį mėnesį svarbiausia – neįsileisti į sielą purvo, nepasiduoti pagundoms. Pavojinga sudarinėti rimtus planus, netgi giliai svarstyti savo perspektyvas. Pagundos eina būtent tokiame aukštame lygyje. Visą mėnesį veiksmingos maldos prieš juodą magiją, už žemės ir vietos, kur gyvena žmogus, išvalymą nuo blogio jėgų.
   Liepą vyksta kario gimimas, ir visą mėnesį globoja Arkangelas Mykolas ir visa šviesos Kariauna. Čia, žemėje, – tai kovos už teisingumą mėnuo, mėnuo sukilusių prieš šėtono viešpatavimą. Šiuo laiku aktyviai palaikoma bet kuri teisinga kova prieš blogį. Reikia ryžtis patiems sunkiausiems darbams: su malda – ir pirmyn, be jokio dvejojimo. Svarbiausia – tikėti reikalo teisingumu. Gerai spręsti ir praktinius darbus, pralaužinėti biurokratinius barjerus, visą mėnesį stiprios maldos prieš biurokratiją.
   O rugpjūtį šėtonas jau atsiskaitinėja su tais, kurie kovojo. Beje, ir ne tik su tais. Jei kovas, kaip minėjome, – pavojingiausias, tai rugpjūtis – sunkiausias mėnuo metuose. Kitais tamsiais periodais galima kažkaip apeiti pavojų, išvengti atakos atsargumo dėka. Čia apeiti negalima. Tai pačio grubaus purvo spaudimo mėnuo, ir nuo jo pabėgti neįmanoma, galima tik atsilaikyti. Galimos netgi tiesioginės fizinės atakos – bandymai pristoti gatvėje, išprovokuoti muštynes ir t. t. Tai tvirtumo išmėginimo, sukauptų per metus jėgų atsargos patikrinimo mėnuo. Čia reikalingas visų jėgų didžiulis susitelkimas – fizinių, psichinių, dvasinių. Ramybės pojūtis šį išoriškai tylų mėnesį labai apgaulingas. Šis mėnuo gali grėsti ir stambiomis katastrofomis, žemės drebėjimais. Ypač paskutinė dekada – čia šėtonas tiesiog bando sutrypti žemę savo rankomis. Reikia daug melstis, prašyti pagalbos ir palaikymo, ir stengtis kovoti su pykčiu savyje – nepasiduoti susierzinimams, pykčiui, nuoskaudoms, neprarasti budrios emocinės nuotaikos.


Toliau – 2. Kas vyksta ir kaip elgtis, žemei iškritus iš švarių pasaulių ritmo.


 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org