Laimės ir Šviesos
mokyklėlė!



Mokykimės būti
Dievo vaikais!


Mokyklai reikia
tik erdvės
ir tavo mylinčios
širdies!


Laimės mokykla
jau kviečia tave,
ji moko mylėti
ne vien tik save!


Laimės mokykla
prie varpinės veikia,
joje pamokų
lankyti nereikia!




Prie varpinės!

Lietuva, Vilnius.


Dievo vaikų
kūrybinis būrelis

Informacija:


Tel. +370 614 63154.
Vitalijus.

Skype - vitalijusvilnius

religijafilosofija@gmail.com
 


2. Kas vyksta ir kaip elgtis, žemei iškritus iš švarių pasaulių ritmo

   Pirmiausia, dėl ko neigiamos jėgos naudoja žemės išėjimą iš Dievo ir pranašų kontrolės, – susidorojimui su tais, kurie joms neįtinka. Jos stengiasi suluošinti, nutraukti kanalus, pajungti sau tas sielas, kurios aktyviai čia vykdo darbą nuo Dievo. Pagal jų slaptų tarnybų surinktus duomenis, jos pradeda apdoroti labiau pavojingus jų požiūriu žmones. Tai vyksta ir darbe, ir namie per artimuosius, gali vykti per meilužius ir meilužes, kuriuos gali specialiai "pakišti" kaip tik būtent šiuo laiku; gali būti mėginama įvilioti į padidinto pavojingumo vietas – restoranus ir barus, kalnus ar mišką, svetimus butus, kur žymiai daugiau galimybių iš anksto paruošti labai galingą ataką. Šios jėgos stengiasi galingų programų pagalba, visų pirma nukreipti tokius žmones į mažiau pavojingą sau kryptį, o jei įmanoma, tai priversti dirbti sau. Jei teigiami žmonės nevykdo sąmoningo aktyvaus darbo prieš juos, tai jiems duoda dar kažkaip gyventi, tačiau būtent kažkaip, ir ne daugiau. O tuos, kurie nenurimsta…
   Ką gi, apie tai jau rašėme pradžioje: "Kas ilgai gyveno – netikras poetas". Poetai nuo Dievo, iš tiesų, priklauso pirmai kategorijai pagal pavojingumą šėtonui. Antri eina dailininkai, treti – dvasininkai ir pamokslautojai, ketvirti – pedagogai. Žinoma, tik teigiami, kadangi visose srityse šėtonas stengiasi "įtaisyti" savo kadrus. Pagal sielų kategorijas pirmoje vietoje eina 80% iš viršaus – kovotojai už teisybę, vėl gi čia pakliūna poetai ir dailininkai; po to 90% iš viršaus – dvasininkai, pamokslautojai, tiesos ieškotojai. Toliau – 70% iš viršaus – kariai. Kada šėtonas randa įsikūnijusias pranašų daleles, jis, nesvarstydamas pradeda vykdyti jų sunaikinimą. I. Talkovą, pavyzdžiui, jis persekiojo nuo 10 metų, A. Menį (jis pranašo Mozės dalis) mėgino sunaikinti 35 metus. Šėtonas siaubingai bijo teigiamų dailininkų. Taip bijo, kad jų praktiškai ir nebuvo žemėje. Todėl, kad per paveikslą eina daug gilesnis, daug platesnis darbas, nei per žodį, ar muziką, jis pasiekia pačius grubiausius sluoksnius. Švarus paveikslas, švari ikona – tai lyg tiesioginis langas į Dievišką pasaulį pro visas šėtono pertvaras ir apsaugas. Nuo jų kipšai ir velniai tiesiog ima degti, net ir pats šėtonas atšoka kaip nuo hienos ugnies. Jie jam blogiau už mirtį. Jų praktiškai nėra, bet ir negalėjo būti iki pastarojo laikotarpio.
   Čia reikia pasakyti apie draudimą vaizduoti žmones islame, – kad kas nors nepagalvotų, lyg ten buvo darbas prieš švarius atvaizdus. Priešingai, tai buvo visiškai teisinga priemonė, kadangi žemė tuo laiku artinosi jau prie "kelio", o jai būnant žemutinėje puolusio pasaulio dalyje srautai, būtini švarių paveikslų kūrimui, neprieina. Netgi Rubliovo šedevrai – aukščiausia, ką žino žemiškoji tapyba, – ne daugiau, kaip 60-65% iš viršaus. O švarus paveikslas tik prasideda nuo 70-75% iš viršaus. Maždaug tuo pat metu, VII-VIII amžiuose, ir krikščionybėje išsiplėtė judėjimas, nukreiptas prieš ikonų kūrimą, tačiau buvo sustabdytas ne be ištvirkėlės pagalbos, kuri troško čia pasigrožėti visais savo pavidalais, pradžioje pusiau apnuogintų Leonardo da Vinčio šelmiškų "madonų" pavidale su pilnai apnuogintais kipšiukais vietoje Kristaus ir saugojančios Jo žemišką įsikūnijimą Marijos. Vėliau ji sumanė savo šedevrą – karalienės soste pavidale tiksliai pagal "Apreiškimo" aprašymą, – apie ką mes jau kalbėjome. Ir tada rengėsi pasirodyti ir tikrame savo pavidale be jokio maskarado, pradedant nuo "Venerų" ir "Danajų" – Graikijos patirtis jau buvo – ir baigiant visomis tomis antiikonomis, kuriomis šiandien užversti žurnalų ir knygų kioskai, apklijuotos sienos ir užpildyti milijardai kino ir teleekranų. Visa ši pornografija kilusi iš ten – atsisakymo nuo žmonių vaizdavimo paveiksluose ir ikonose draudimo. Tačiau tai tarp kitko, o detaliau apie tai pasistengsime papasakoti, – jei duos Dievas, – knygoje apie meną.
   Tamsiais metų periodais prašymus užrašinėja visų trijų religijų šventieji ir savo kanalais palyginti trumpais ryšio intervalais – kartą per tris dienas, kartais kartą per dvi savaites – perduoda Dievui ir pranašams. Ir jei skundas apie betvarkes laiku pasiekia Dievą, jis atitraukia šėtoną savo lygyje, – nors Jam nesimato, kas būtent vyksta tuo momentu tiesiogiai žemėje, bet Jis mato tą šėtoną ar kipšą, kuris kažką daro duobėje, kur randasi žemė, ir jei šventieji praneša, ką būtent daro tas kipšas, tai ilgos kalbos nevyksta: visi pagauti nusikaltimo vietoje, tuoj pat siunčiami į ugnį. Įkalbinėjimų laikas baigėsi, jie perspėti, kad Teismas jau vyksta. Netgi tamsiais periodais žmonės taip pat išsigelbėja nuo ligų, nuo rimtų nemalonumų, jei laiku pasimeldžia dėl pagalbos. Šėtonas apie tai žino, ir todėl visokiais būdais stengiasi įvilioti savo aukas į tokius spąstus, iš kur maldos nepraeina, arba apsupti tik tamsiais žmonėmis, tuo pat metu uždarant paties žmogaus kanalus, kad niekas Dievui nepranešinėtų, kas su mumis čia vyksta.
   Kaip išgyventi teigiamiems žmonėms šį laikotarpį su minimaliais nuostoliais?
   Pirma, pagal galimybes reikia gyventi aktyviai. Ne tiesiogiai kovojant su tamsiomis jėgomis – būtent tai ir yra pavojinga, o tiesiog aktyviai gyvenant, neužsisklendžiant į kiautą ir nebėgant visai nuo visuomenės. Bendrauti šiais periodais reikia pasirinktinai – tik su tais, nuo kurių neina blogis, bet reikia aktyviau užsiimti savo įprastais darbais, sustiprinti dėmesį į buitinius, praktinius darbus. Visus savo žemiškus rūpesčius reikia stengtis išspręsti tais periodais, kad po to menkniekiams neišbarstyti teigiamo laiko, labai reikalingo giliam dvasiniam darbui ir dvasiniam gyvenimui.
   Antra, reikia stengtis būti dėmesingesniems ir geresniems artimiesiems ir aplinkiniams – nors tokiu metu tai ypač sunku. Bet ir nuopelnai už tai ypač išauga, net ir atidavimas greito ir nenukrypstamo dvasinių jėgų augimo pavidale netruks pasireikšti.
   Ir trečia, reikia stengtis valios pastangomis, sąmoningai palaikyti žvalumo ir optimizmo būseną ir kitiems tame padėti. Džiaugtis bet kokia, net ir mažiausia sėkme – ir savo, ir ypač svetima. Tai kol kas neišnaudotas lobis, – kad mes nemokame džiaugtis už kitus. Pas save patį ar daug džiaugsmo rasi? Gerai, jei vienas į dieną bus. Tačiau, jei aplink dešimt žmonių ir pas visus po vieną džiaugsmą – tai jau dešimt džiaugsmų – tai jau visą dieną galima džiaugtis! O tai mūsų pagrindinė ir su niekuo nepalyginama apsauga prieš šėtoniškas skriaudas šiuo laikotarpiu. Juk pirmoji jų ataka nukreipta į norą gyventi, į sielos psichologinę būseną, ir nereikia pasiduoti jų spaudimui, kadangi jos turi pradžioje mus nugramzdinti giliau į purvą, kad ten surengti savo susidorojimus, o mūsų žvali būsena išstumia mus, kaip plūdė, į paviršių, neleidžia padaryti pavojingesnių poveikių. Kaip nebūtų sunku, reikia visada atminti, kad sunkios būklės laikinos, kaip atėjo, taip ir išeis, jos nevertos to, kad joms teikti rimtą reikšmę. Jeigu ypatingai sunku – paprašykite maldoje: "Padėkite, apsaugokite, palaikykite!" – ir greičiau užsiimkite kuo nors, ar eikite pasivaikščioti – būna, kad ataka būtent į namą ar butą.
   Ir ketvirta, reikia melstis pagal nurodytą ritmą. Mūsų būsena šiais periodais daugiau priklauso ne nuo mūsų pačių, o nuo bendros žemės būklės. Ataka eina į stambius žemės planus – dar ir dar kartą suardo jos apsaugas, jos kūną, sielą, kanalus. Atakuoja, kaip gali, viena gerai, kad ne iki mirties. Todėl reikia melstis už žemę, už miestą, šalį pagal nurodytus ritmus. Be to, pavojus teigiamiems žmonėms ir struktūroms tuo metu yra visose srityse – ir ekonomikoje, ir politikoje, ir kultūroje. Todėl būtina melstis už tų sričių apsaugą, ypač tiems, kurie su jomis susiję. Jei yra kažkokie konkretūs nemalonumai, – tuoj pat melstis, pranešinėti, prašyti pagalbos, – įsikiš kituose lygiuose ir apgins. O dabar pasidarė dar lengviau – "teismo dienomis" visas pagrindines pozicijas subtiliame plane užima Arkangelas Mykolas ir kariauna, ir jau jie visada suras, ko imtis. Jie dabar visą laiką arti, nei minutei nepalieka žemės.
   Tiems, kurie dirba su kanalais – dvasiniams gydytojams, aiškiaregiams, reikia atminti, kad žemės kanalai tamsiais periodais yra stipriai atakuojami ir dirbti subtiliame plane yra pavojingiau. Tuo pačiu atsiduria pavojuje savi asmeniniai kanalai – jie ypač matomi dirbant. Visiškai nutraukti darbo nereikia, tačiau reikia sumažinti tris kartus, reikia palikti daugiau laiko atsistatymui po darbo.
   Po buvimo pavojingose zonose ir žemė, ir žmonės atsistato ne iš karto. Ir čia daug kas priklauso nuo žmonių. Jei iš karto paieškoti ir savo sumuštų dalių, ir paprašyti už žemę, už šalį, – tai galima atstatyti viską per kelias dienas, o ne taip, kaip dabar – per savaites, kartais ir mėnesius. Vieną iš mūsų darbų mes kaip tik ir planuojame skirti šiam klausimui – tai bus praktinis vadovas apie tai, kaip rinkti ir atstatinėti sielos vientisumą, vadovėlis apie dvasinį gydymą, prieinamas visiems teigiamiems žmonėms.
   Būtina paminėti apie ypatingai pavojingas metų dienas. Pavojingiausios yra lygiadienio ir saulėgrįžos dienos. Tuo metu žemė praeina tas šėtoniškas laiko mašinos ašis, kur vyksta tiesioginis nebūties pumpavimas sumaišymui su teigiamais srautais. 2-3 dienas prieš ir 2-3 dienas po vyksta toks šiurkštus purvo spaudimas, kad žemė ir visos joje gyvenančios teigiamos sielos lieka beveik visiškai neapsaugotos. Tomis dienomis reikia būti ypač atsargiems. Panašus pavojingumo laipsnis ir per naujuosius metus – 3 dienos, nuo 30-31 iki 1-2 dienos (įvairiais metais skirtingai). Ir dar dvi dienos gegužį tarpe nuo 6 iki 9 dienos – tuo metu į žemę prikiša radiacijos, kad prigesinti gegužinį Dievišką ritmą.
   Antrajai pavojingumo kategorijai priskiriamos mėnulio ritmo dienos. Jis ne toks globališkas, kaip saulės, bet taip pat nemalonus. Pilnaties taškas susijęs su seksualinio ritmo "pumpavimu", tamsios jėgos tuo metu plaka savo purvą. O dienos šalia jaunojo mėnulio pavojingos galimom atakom į žemės apsaugas. Aukštų sąmonės ir sielos sferų apsauga vyksta per mėnulį, o jauno mėnulio dienomis ją uždengia saulė ir šėtoniškos jėgos spėja pradurti skyles šiose apsaugose ir paleidžia į žemę įvairias kipšų ir kitos nešvarybės veisles. Jos ne tokios galingos, netgi lyginant su pilnatimi, bet nemalonios, jei tenka tiesiogiai su jomis susidurti. Šiomis dienomis taip pat pageidautina apriboti darbą subtiliame plane. Tačiau kartojame dar kartą, kad orientuotis į mėnulio ritmą taip pat griežtai, kaip į saulės, negalima, šėtoniškos jėgos jį pastoviai perstumia neigiamo saulės ritmo sustiprinimui. Per praeitus metus, netgi 29-oji mėnulio diena – iš pavojingiausių labiausiai žinoma, atsidūrė savo vietoje pagal kalendorių tik 3 ar 4 kartus. Mūsų kalendoriuje duodama jau bendra dienos charakteristika, susidedanti iš abiejų – ir iš saulės, ir iš mėnulio ritmų derinio.
   Teigiamomis dienomis vyksta tiesiogiai priešingas darbas. Pranašai ir šventieji visų pirma ieško žmonių su stipriais kanalais, kuriuos pažįsta, su kuriais nuolat palaiko kontaktą. Juos valo, kiek įmanoma sutvarko, atstato kanalus. Antra, valo žemę po atakų nuo visos nešvarybės, patekusios čia, nuo purvo, kuriuo ją užpildė, užpylė, užvertė; atstato labiausiai nukentėjusius žemės sandaros elementus. Ir trečia, atstato ir stiprina apsaugas. Darbas vyksta pagrinde žemės globaliniame lygyje. Detaliau Dieviškoms jėgoms įtakoti į smulkesnes struktūras, į praktinį gyvenimą be mūsų maldų neįmanoma. Šie smulkesni kanalai stipriai užteršti, kadangi žmonės jais seniai nesinaudoja. Teigiamomis dienomis reikia labai konkrečiai iki smulkmenų pranešinėti visus būtinus praktinius klausimus. Ir ne po vieną kartą, o mažiausiai du kartus į dieną – ryte ir per pietus. Ir kiekvieną teigiamą ir mišrią dieną, – kada Dieviškos jėgos veikia žemėje. Tada ir prasivalo kanalai. Jei žmonės pastoviai melstųsi, tai jie pastoviai būtų darbiniame stovyje ir Dievo poveikio galimybės į žemę nepalyginamai išaugtų. Ir tai ne kažkokia papildoma našta Dievui, o priešingai, yra specialios eilės šventųjų vadovaujamos mažų angeliukų tarnybos, kurios kaip tik ir pašauktos užsiiminėti praktiniais žemės gyventojų poreikiais, o jie kol kas beveik visai neapkrauti. Švariuose pasauliuose priverstinis neveikimas, neturėjimas galimybės daryti tą darbą, kuriam tu pašauktas, – pati sunkiausia bausmė. Tad negilinkime šių nuostabių būtybių nuliūdimo ir nusivylimo, gaunančių aukščiausią džiaugsmą nuo galimybės realiai kažkam padėti, padėkime ir mes joms šio džiaugsmo gavimui. Krikščionybėje tos tarnybos randasi šv. Irinos ir šv. Valentinos, šv. Mortos, šv. Ksenijos Peterburgskajos, šv. Lidijos, šv. Trifomo, šv. Vladimiro-Kijeviečio žinioje.
   Islame tiesioginis kreipimasis į šventuosius ir pranašus nepriimtas, tačiau namazo prašymo metu malda patenka į Kaabą pas islamo šventuosius, o jie jau patys ją išnagrinėja ir nusprendžia, kokią prašymo dalį perduoti Allachui ir pranašams, o kokią gali atlikti patys, savo jėgomis. Konkrečius praktinius prašymus ypač svarbu išsakyti pirmuose dvejuose namazuose. O kas liečia svarbius klausimus, kuriems kalendoriuje nurodyta daugiau nei 30 min. katalikams arba 600 nusilenkimų pravoslavams, tai už juos pageidautina, – jei yra tokia galimybė, – atlikti papildomą namazą nurodytu pagal ritmą laiku. Nijato metu šio namazo pradžioje reikia apie tai pranešti: aš atlieku šį papildomą namazą už tokį tai svarbų prašymą Allachui. Ir namazo pabaigoje, numatytoje asmeniniams prašymams vietoje, dar kartą detaliau suformuluoti šį prašymą.
   Teigiamomis dienomis reikia maksimaliai daug užsiiminėti savimi. Būtent žemiškus rūpesčius, bendravimą su artimaisiais geriau atidėti kitoms dienoms. Reikia skaityti Bibliją, Koraną, aukštą švarią poeziją, dvasinę ir klasikinę literatūrą, apmąstyti perskaitytą ir savo gyvenimą. Jei ir bendrauti šiomis dienomis, tai tik tam tikslui – aptarti su bendraminčiais ar dvasiškai brandesniais žmonėmis savo mintis, pasitarti dėl dvasinių klausimų. Kitomis dienomis visa tai mažiau efektyvu.
   Mes patys pragyvenome pagal šiuos ritmus jau metus, ir beveik visada tai pasiteisindavo – padėdavo išvengti pavojų, sėkmingiau atlikti savo darbus. Dar kartą primename, kad mūsų ritmai skirti ne visiems, o tik maždaug 30% žmonių. Kiti taip pat gali pasisemti sau kažkokią informaciją – nurodome ir dienos atakos temą, ir pavojaus laipsnį trijų kategorijų žemės gyventojams, bet detalesnės rekomendacijos duotos būtent teigiamiems žmonėms. Jei po ranka turėti tradicinį astrologinį kalendorių ir palyginti su mūsiškiu, tai kažkam gali tikti vienas, kažkam – kitas. Lyginkite, tikrinkite, pasirinkite, kam kas artimiau, – mes perspėjome, kad mūsų kalendorius skirtas ne visiems.
   Ir svarbus klausimas žemei – kaip pereiti nuo šio šėtoniško laiko prie Dangiškų ritmų. Apskritai, egzistuojantis nesuderinamumas sumažina Dieviškų srautų veikimo efektyvumą maždaug 100 kartų. Tačiau kol egzistuoja gyvos blogio jėgos, kol žemė randasi puolusioje dalyje, kardinalūs pasikeitimai neįmanomi. Šėtoniško laiko struktūra puolusiam pasauliui labai fundamentali, ji glūdi jo pačiuose pagrinduose ir bus išvalyta jau po 2000-ųjų metų. Todėl dabar tiesioginės maldos dėl laiko pakeitimo dar yra priešlaikinės, jos bus aktualios nuo 1997 metų. Tačiau kalendoriuje nurodytos maldos dėl išvalymo nuo kipšo, šėtono, velnio – realių gyvų jėgų, palaikančių šią struktūrą, stipriai padėtų žemiško ir Dangiško laiko suderinimo problemos sprendimui ir palaipsniui palengvintų padėtį žemėje. Jau dabar, pagrinde neigiamų jėgų išvalymo dėka, teigiamų sielų savijauta 1992 metų gruodyje buvo lengvesnė maždaug 3 kartus nei 1991 metų gruodyje. Šiuo atžvilgiu, sekantys metai bus dar tris kartus lengvesni, nei šie. 1994 metai bus, priešlaikiniais duomenimis, dar penkis kartus lengvesni, nei 1993 metai. Kuo daugiau žmonių melsis pagal suderintus ritmus, tuo aktyviau vyks šis procesas.
   Ir jau dabar galima būtų stipriai palengvinti rudens-žiemos periodo padėtį. Jei 1/3 Rusijos gyventojų per vasarą (iki 1993 metų rugsėjo 1 d.) pasimelstų su prašymu, kad rudenį žemė pajudėtų ne pagal šėtono orbitą, o pagal Dievo orbitą, tai jau nuo šio rudens šio tamsaus periodo klausimas būtų išspręstas. Krikščionims prašymo sustiprinimui – nuo 100 iki 300 nusilenkimų (galima mintyse), musulmonams, kaip įprasta, – prašymas namaze.
   O pilnas perėjimas prie Dangiško ritmo įmanomas jau po 2000-ųjų metų. Tačiau šiandieninės maldos daug kuo jį ruošia. Nors specialios maldos kalendoriuje nenurodytos, bet jei brandūs stiprūs žmonės (kitiems nereikia, tai sunkus klausimas) prašytų kiekvieną rytą mus išvaduoti nuo nešvaraus šėtoniško gyvenimo ritmo, išvalyti tas jėgas, kurios trukdo mūsų normaliam gyvenimui, prašytų išvaduoti mūsų sielas nuo šėtoniško laiko nelaisvės ir jungo, ir padėti prisijungti prie Dangiškų ritmų, – pagalba išvalyme būtų labai didelė. Tačiau prašyti dėl to galima tik ryte – nuo 7 iki 8, maksimaliai iki 9, vėliau negalima. Ir sustiprinti prašymą galima nusilenkimais mintyse – 25 pakanka. Kas nori, gali juos atlikti ir realiai. Musulmonams ir katalikams pakanka tiesiog užsiminti apie tai savo rytinėse maldose.
   Bendrai, reikia žinoti, kad mes paskutinė – septintoji Dieviškų jėgų, veikiančių puolusiame pasaulyje, grandis, ir nuo mūsų sąveikos su visais šios sistemos lygiais stipriai priklauso viso jos darbo efektyvumas. Sekanti po mūsų grandis – tautų ir atskirų gyvenimo pusių vadovai – tai šventųjų dalys. Po to eina šventųjų lygis, po to – žemės ir kitų planetų vadovų, čia priskiriama ir tokia struktūra, kaip žemiško dangaus siela, – tai taip pat stambus ir savarankiškas reiškinys. Po to eina "kojos" dalių vadovai – jie ir dabar čia lieka, nors jiems ir tenka nuolat atremti neigiamų jėgų atakas, ir, galiausiai, pranašai ir Dievas. Visos šios grandies, išeinančios į puolusį pasaulį, grandys atakuojamos neigiamų jėgų skirtinguose lygiuose, ir kiekvienas iš šių lygių stebi šias atakas jam prieinamu mastu.
   Ir iki pastarojo laikotarpio būtent mūsų grandis likdavo silpniausia, pati neveikliausia kovoje su šėtonu. Labai mažai pranašų mato, kas vyksta mūsų lygyje. Tik Kristus su jo vientisumu gali prasiskverbti į mūsų smulkią struktūrą. Daug mato ir pranašas Muchammadas (telaimina juos abu Allachas ir atlygina jiems tūkstanteriopai už tuos nepriteklius, kuriuos jie patyrė, gelbėdami mus!). Ir tik per juos Pats Aukščiausias, pagaliau, sugebėjo detaliai įžiūrėti, kas čia vyksta. Tai buvo maždaug prieš 1000 metų, kada čia įėjusi Kristaus dalis tapo pakankamai didelė. Iki tol pranašai ir pats Allachas matė, kad šėtonas ir kita nešvarybė kažkaip išspaudžia iš mūsų gyvybines jėgas, geria mūsų kraują, ardo sielas. Tačiau detaliai šių reiškinių mechanizmas buvo neaiškus. O kada Viešpats tai pamatė, pirma Jo reakcija buvo – akimirksniu nutraukti šitą šventvagystę ir betvarkę. Tačiau Kristus priminė, kad akimirksniu negalima, kad reikia dar išgelbėti tuos, kuriuos galima, atskirti švaraus likučius nuo purvo, – dėl ko Jis ir buvo čia atėjęs. Ir nuo to laiko Viešpats, sukandęs dantis, kenčia nuo to, kas čia vyksta. Jo širdis apsipila krauju, žinant, kokias kančias čia kenčia Jo mylimi kūriniai.
   Žemėje dabar gyvena ir dirba – specialiai tam ir atsiųstos – daug sielų, kurios priskiriamos Kristaus aiškiaregystės struktūrai, mažiau – pranašo Muchammado ir visai nedaug – nuo Mozės (telaimina jas Allachas ir dovanoja galutinę pergalę prieš blogio jėgas!). Jų užduotis ir yra ta, kad užpildyti esančią tuštumą Dieviškų jėgų darbe, paimti į savo kontrolę priklausantį mums puolusio pasaulio lygį. Ir net jei tie žmonės kol kas patys nesinaudoja aiškiaregyste, tai per juos jų maldų metu šventieji ir pranašai gauna galimybę pamatyti tas sritis, dėl kurių jie meldžiasi. Tokiems žmonėms ypač svarbu daug ir dažnai melstis. O tokių sielų su stipria aiškiaregyste dabar maždaug pusė iš visų teigiamų žmonių. Tiesa, jų daugiau kartoje, atėjusioje į žemę nuo 1985 metų. Jie pagrinde ir vykdys "mirusiųjų prisikėlimo" darbą – šventųjų ir pranašų dalių, likusių puolusiame pasaulyje ieškojimą ir gelbėjimą, – po 2000-ųjų metų. Dabar šis darbas jau vyksta, ir žmonės neturi likti nuošalyje nuo jo.
   Bendrai, Viešpats šiandien sako žmonėms: melskitės pagal kalendorių, kurį Jis duoda, ir tai užtikrins ir pačių žmonių išsigelbėjimą, ir mažiau pavojingą pereinamojo laikotarpio sunkių dienų praėjimą žemei visumoje, toms šalims ir tautoms, kurie aktyviau tai darys. Be žmonių dalyvavimo, be jų prašymų ir maldų žemės ir atskirų jos sričių apsauga neįmanoma – su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis: kur nepasiekia Viešpats, ten pasiekia šėtonas, net didesniame įniršyje nuo to, kad jo laikas jau baigėsi, pabaiga arti ir neišvengiama. Kas būna tokiais atvejais, turbūt, aiškinti nereikia – ką-ką, o griauti ir laužyti jis moka.


Toliau – 3. Kasdieninio kalendoriaus ypatumai.

 
2005-2017 © www.religijafilosofija.org